AS-690-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-690-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06978-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 58; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo B. S. skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė B. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 560 Lt (451,81 Eur) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Minėtas sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo.

Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu pareiškėjui. Kartu su prašymu pateiktoje pažymoje nurodoma, kad su šios pagalbos teikimu susijusios 130,33 Eur išlaidos (advokato užmokestis) yra priteistinos valstybės naudai.

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prašymas nėra detalizuotas, nes nenurodoma, už kokius konkrečius teisinius veiksmus buvo sumokėta pareiškėją atstovavusiai advokatei D. Vaškelienei. Taigi prašymas nėra pagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas tenkintas iš dalies, todėl galėtų būti priteisiama tik dalis pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-4121-426/2014, priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44–451 str.).

Teismas konstatavo, kad, pagal ABTĮ 451 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkintas, kai tokio prašymo atžvilgiu skolininkas ir kreditorius yra tas pats asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-288/2009 ir kt.). Kaip minėta, teismo išnagrinėtoje byloje atsakove buvo Lietuvos valstybė, o bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti Lietuvos valstybės naudai. Taigi tokio prašymo atžvilgiu skolininkas ir kreditorius yra tas pats – Lietuvos valstybė. Teismas konstatavo, kad Tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti patenkintas, todėl atmestinas.

III. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą iš esmės – pagal 2015 m. vasario 4 d. Tarnybos pažymą Nr. TP-7-(2.10)-542 priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai pareiškėjo skundo reikalavimų daliai, įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Tarnyba atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1849-2268 suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui B. S. administracinėje byloje Nr. I-9124-426/2013 (2014 m. bylos Nr. I-4121-426/2014) ir paskyrė advokatę Daivą Vaškelienę. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės institucijos, gindamos valstybės interesą, atleidžiamos tik nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš to darytina išvada, kad CPK normos nenumato, jog valstybės institucija, gindama valstybės interesą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), atleidžiama nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 str.). Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2011 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011 nurodydamas, kad nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą ne tik nuo žyminio mokesčio bet ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau pažymėtina, kad dabar galiojančios (ir teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo metu galiojusios) šio straipsnio 1–3 dalys reglamentuoja atleidimą tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Tokį CPK normų aiškinimą patvirtina ir CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas, 2015 m. sausio 29 d. nutartyje nepriteisęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pažeidė CPK 96 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinių bylų praktikoje teismas priteisia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš valstybės institucijos, atstovaujančios valstybės interesus (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-634-422/2014).

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė 2015 m. sausio 29 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės yra keliamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą klausimas.

ABTĮ 451 straipsnis (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-277 redakcija) nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą (1 d.); jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šį prašymą teismas išnagrinėja šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka (2 d.).

Šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo B. S. skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 560 Lt (451,81 Eur) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimu šioje byloje buvo nustatyti tam tikri atsakovo neteisėti veiksmai, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kartu su jos paskirta advokate turėjo teisę pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-4121-426/2014, priteisimo tuo pagrindu, kad išnagrinėtoje byloje atsakovu buvo Lietuvos valstybė, o bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti Lietuvos valstybės naudai. Taigi tokio prašymo atžvilgiu skolininkas ir kreditorius yra tas pats – Lietuvos valstybė.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą iš esmės – pagal 2015 m. vasario 4 d. Tarnybos pažymą Nr. TP-7-(2.10)-542 priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai pareiškėjo skundo reikalavimų daliai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-288/2009 pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, kurioje taip pat buvo konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismo baigiamasis aktas byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl tokiu atveju valstybės naudai turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Todėl teismas prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmetė.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d., ABTĮ 4 str. 6 d.).

Papildomai pažymėtina, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tad priteistiną žalą ir tokio pobūdžio bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti Lietuvos valstybė, o ne jai atstovaujanti institucija (nagrinėjamu atveju – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas).

Šiame kontekste pastebėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal ABTĮ 451 straipsnį priteistinos valstybei. Nagrinėjamu atveju susidaro neįprasta teisinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės.

Tai, kad nagrinėjamu atveju žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama ne iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtina ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo, kuris nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, nuostatos. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl <…> kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. Vadovaujantis įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Teisingumo ministerija yra valstybės biudžete numatytų asignavimų atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), valdytoja ir vykdytoja.

Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės patirtas antrines teisines pagalbos išlaidas turėtų padengti pati valstybė, tokių išlaidų priteisimas būtų beprasmis.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šių išlaidų nepriteisdamas į valstybės biudžetą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius