2K-510/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-510/2014 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00567-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1.4.5.2;

1.1.8.1.1;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžių.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu (dėl sukčiavimo prieš V. N. D.); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš E. R.) – ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. P.) – penkerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš A.

Pe. ir E. Pe.) – šešerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš L. J.) – ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. B.) – šešerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. Be.) – ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš G.

Š.) – penkerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš R. J.) – šešerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. K.) – penkerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš E. Š.) – penkerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš A. J. S.) – ketverių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš D.

P.) – penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš E. B. M.) – penkerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo prieš V. J.) – penkerių metų laisvės atėmimu; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš B. K.) – penkerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir G. K. paskirta galutinė subendrinta dešimties metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. M., A. S. bei A. U., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Iš nuteistojo G. K. ir R. M. solidariai priteista nukentėjusiajai V. N. D. 12 000 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės, nukentėjusiajai E. R. – 4000 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės, nukentėjusiajai A. Pe. – 1100 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės, nukentėjusiajai E. Pe. – 1500 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės, nukentėjusiajai L. J. – 800 Lt turtinės ir 200 Lt neturtinės, nukentėjusiajai V. B. – 7429 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės, nukentėjusiajai V. Be. – 1300 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės, nukentėjusiajai R. J. – 2899,10 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iš G. K., R. M. ir A. S. solidariai priteista nukentėjusiajai G. Š. 8000 Lt turtinės, nukentėjusiajam J. A. K. – 2400 Lt turtinės, nukentėjusiajai E. Š. – 6000 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės, nukentėjusiajai A. J. S. – 500 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės, nukentėjusiajam D. P. – 8268,72 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš G. K. ir A. U. nukentėjusiajai E. B. M. priteista 1000 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš G. K., A. S., A. U. nukentėjusiajai V. J. solidariai priteista 4000 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu G. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

G. K. ir A. S. nuteisti už tai, kad, atlikdami paskirtas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ne vėliau kaip 2011 m. liepos mėn. tiesiogiai, o su laisvėje esančiais asmenimis – panaudodami telekomunikacijos priemones, subūrė organizuotą nusikalstamą grupę, į kurios veiklą įsitraukė R. M., A. U. ir nenustatyti asmenys, šios organizuotos grupės nariams turint vieningą tikslą nekonkretizuotą laiko tarpą ir nekonkretizuotą nusikalstamos veiklos epizodų skaičių skambinti nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus ir nepilnamečiams asmenims, ir prisistačius jų artimais giminaičiais ar policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir tam, kad būtų susitaikyta su nukentėjusiaisiais bei išvengti baudžiamajai atsakomybei yra būtina perduoti jiems, jų giminaičiams ar pareigūnams nurodytas pinigų sumas ir taip savo, bendrininkų ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti konkrečiai neapibrėžtos vertės svetimą turtą, pinigines lėšas. Šioje grupėje A. U. ir R. M. atliko specifines užduotis – iš anksto neaptartą skaičių kartų – tiek, kiek kartų bendrininkai imsis apgaulės apsimesti tariamų nukentėjusiųjų giminaičiais ar policijos pareigūnais, ėmė iš nukentėjusiųjų dėl apgaulės perduodamas pinigų sumas bei kitokias materialines vertybes.

2011 m. liepos 1 d., apie 14.25 val., G. K., R. M. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. N. D. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė nukentėjusiosios mergaitės mama, melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad V. N. D. sūnus padaręs eismo įvykį sužalojo mergaitę, kurios artimieji sutinka neinicijuoti kaltininko baudžiamojo persekiojimo, jei bus atlyginta 12 000 Lt dydžio tariama žala bei padengtos gydymo išlaidos, suklaidintai V. N. D. dėl apgaulės sutikus perduoti nurodytą pinigų sumą, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios V. N. D., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į V. N. D. butą, prisistatė policijos pareigūnu ir taip sudarė patikimo šioje situacijoje asmens įvaizdį, tačiau realiai tokiu nebūdamas surašė raštelį, kad pinigus gavo ir jį patvirtino parašu, iš nukentėjusiosios V. N. D. paėmė 12 000 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 12 000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį V. N. D.

2011 m. liepos 5 d., apie 9.29 val., G. K., R. M., veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, G. K. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino E. R. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. R. sūnus padaręs eismo įvykį sužalojo mergaitę, kurios tėvai sutinka neinicijuoti kaltininko baudžiamojo persekiojimo, jei jiems bus atlyginta 4000 Lt dydžio tariama žala. Suklaidintai E. R. dėl apgaulės sutikus perduoti reikalaujamą pinigų sumą, G. K. paskambino Jonavoje buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios E. R. R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko pas E. R., prisistatė policijos pareigūnu ir taip sudarė patikimo šioje situacijoje asmens įvaizdį, kartu su E. R. nuvyko į AB „Swedbank“ Jonavos skyrių, o E. R. paėmus banke pinigus ir išėjus į lauką, iš nukentėjusiosios E. R. paėmė 4000 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 4000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį E. R.

2011 m. liepos 6 d., apie 17.55 val., G. K., R. M., veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, G. K. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. P. į jo namuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė A. P. sūnumi, po to policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. P. sūnus padarė eismo įvykį, sužalojo mergaitę, kurios tėvai sutinka neinicijuoti kaltininko baudžiamojo persekiojimo, jei jiems bus atlyginta 5000 Lt dydžio tariama žala. Suklaidintam A. P. dėl apgaulės sutikus perduoti reikalaujamą pinigų sumą, G. K. paskambino bendrininkui – nenustatytam asmeniui į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė R. M. vykti paimti pinigų iš nukentėjusiojo A. P., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į A. P. butą, prisistatė neva nukentėjusiosios giminaičiu ir iš nukentėjusiojo A. P. paėmė 5000 Lt, taip G. K. ir R. M. bendrais veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 5000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį A. P.

2011 m. liepos 12 d., apie 10.49 val., G. K., R. M. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepilnametei S. Pe. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. Pe. mama darbe sudaužė kompiuterį bei du telefonus ir tam, kad mama „nepakliūtų į kalėjimą“, reikia atlyginti tariamą 9000 Lt žalą. S. Pe. pinigų namuose neradus, liepė surasti visus namie turimus vertingus daiktus, o suklaidintai S. Pe. sutikus juos perduoti, G. K. paskambino Jonavoje buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti daiktus iš S. Pe., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko pas S. Pe. ir iš jos paėmė 800 Lt vertės kompiuterį „Acer“, 300 Lt vertės fotoaparatą „Canon“, priklausančius A. Pe. bei 1500 Lt vertės kompiuterį „Acer“, priklausantį E. Pe., taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 2600 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį A. Pe. ir E. Pe.

2011 m. liepos 12 d., apie 17.03 val., G. K., R. M. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino L. J. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė gydytoju ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad L. J. sūnus padarė eismo įvykį, sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamą 5000 Lt žalą. Suklaidintai L. J. paaiškinus, kad tokios pinigų sumos neturi, tačiau dėl apgaulės sutikus perduoti dalį reikalaujamos sumos – 800 Lt, nurodė surašyti sutikimą dėl pinigų perdavimo, kurio tekstą padiktavo telefonu, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš nukentėjusios L. J., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į L. J. butą, prisistatė neva nukentėjusiosios tėvu A. B., patvirtinęs parašu, nukentėjusiosios L. J. surašytame raštelyje, kad pinigus gavo, iš nukentėjusiosios L. J. paėmė 800 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 800 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį L. J.

2011 m. liepos 15 d., apie 11.51 val., G. K., R. M. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepilnametei G. B. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad G. B. mama darbe sudaužė kompiuterį bei telefoną ir tam, kad mama būtų paleista iš policijos, reikia atlyginti tariamai padarytą 9000 Lt žalą, ir liepė surasti visus namie turimus pinigus ir perduoti atvyksiančiam asmeniui. Suklaidintai G. B. dėl apgaulės sutikus perduoti visus tuo metu namie rastus vertingus daiktus ir pinigus, G. K. paskambino Jonavoje buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam paimti pinigus iš G. B., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į G. B. butą ir iš jos paėmė 200 Lt vertės sagę, bendros 200 Lt vertės vėrinį su apyrankę, bendros 300 Lt vertės vėrinį su apyranke, bendros, 250 Lt vertės sidabrinį žiedą, bendros 600 Lt vertės du žiedus su gintaru, 800 Lt vertės gintarinę sagę, 600 Lt vertės gintarinius karolius, 80 Lt vertės vėrinį, 2999 Lt vertės vaizdo kamerą „Sony“ bei 1400 Lt, priklausančius V. B., taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 7429 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį V. B.

2011 m. liepos 17 d., apie 11.48 val., G. K. ir R. M., veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, G. K. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. Be. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė V. Be. sūnumi A. Be., o vėliau Lietuvos ambasados Ukrainoje neva pažįstamu asmeniu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. Be. sūnus padarė eismo įvykį Ukrainoje ir sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą 4000 Lt žalą. Suklaidintai V. Be. paaiškinus, kad tokios pinigų sumos neturi, tačiau dėl apgaulės sutikus perduoti dalį reikalaujamos sumos – 1300 Lt, G. K. paskambino Jonavoje buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš nukentėjusios V. Be., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į V. Be. butą ir iš nukentėjusiosios V. Be. paėmė 1300 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 1300 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį V. Be.

2011 m. liepos 17 d., apie 16.55 val., G. K., R. M., A. S. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. ir A. S. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino G. Š. į jos namuose Jonavos r., (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė neva G. Š. anūku V. K., o vėliau policijos pareigūnu, melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad G. Š. anūkas padarė eismo įvykį, sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą 8000 Lt žalą tam, kad nebūtų inicijuotas baudžiamasis persekiojimas. Suklaidintai G. Š. dėl apgaulės sutikus perduoti reikalaujamą pinigų sumą, tuo pat metu, bendrininkams G. K. ir A. S. telefonu tarpusavyje koordinuojant bendrininko R. M. veiksmus, tuo pačiu metu G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš nukentėjusios G. Š., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į G. Š. namus ir iš jos paėmė 8000 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 8000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį G. Š.

2011 m. liepos 18 d., apie 11.44 val., G. K., R. M. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepilnamečiui J. B. į jo tetos R. J. namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad J. B. teta sudaužė kompiuterį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą 9000 Lt žalą tam, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės, liepė surasti visus namie turimus pinigus ir vertingus daiktus, o J. B. pinigų neradus, suklaidintam dėl apgaulės sutikus perduoti visus tuo metu namie rastus vertingus daiktus, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti daiktus iš J. B., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į J. B. butą, prisistatė policijos pareigūnu ir taip sudarė patikimo šioje situacijoje asmens įvaizdį, iš J. B. paėmė 899,10 Lt vertės televizorių LG ir 2000 Lt vertės kompiuterį, priklausančius R. J., taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 2899,10 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį R. J.

2011 m. liepos 18 d., apie 15.35 val., G. K., R. M., A. S., veikdami organizuota grupe, G. K. ir A. S. organizavus, A. S. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. K. į jos namuose Jonavos r., (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. K. anūkas padarė eismo įvykį, sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą 8000 Lt žalą tam, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės. Suklaidintai A. K. dėl apgaulės sutikus perduoti visus tuo metu namie turimus pinigus – 2400 Lt, G. K. paskambino Jonavoje buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios A. K., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į A. K. namus ir iš jos paėmė 2400 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 2400 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį A. K. ir J. A. K.

2011 m. liepos 21 d., apie 15.58 val., G. K., R. M., A. S., veikdami organizuota grupe, G. K. ir A. S. organizavus, A. S. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino E. Š. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė E. Š. anūku, po to policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. Š. anūkas padarė eismo įvykį, sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą 8000 Lt žalą tam, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės. Suklaidintai E. Š. paaiškinus, kad tokios pinigų sumos neturi, tačiau dėl apgaulės sutikus perduoti dalį reikalaujamos sumos – 6000 Lt, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė vykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios E. Š., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į E. Š. butą ir iš jos paėmė 6000 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 6000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį E. Š.

2011 m. liepos 22 d., apie 18.23 val., G. K., R. M., A. S., veikdami organizuota grupe, G. K. ir A. S. organizavus, A. S. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. J. S. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad A. J. S. anūkas sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą 8000 Lt žalą. Suklaidintai A. J. S. dėl apgaulės sutikus perduoti visus tuo metu namie turimus pinigus – 500 Lt, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios A. J. S., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į A. J. S. butą ir iš nukentėjusiosios A. J. S. paėmė 500 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 500 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį A. J. S.

2011 m. liepos 23 d., apie 17.47 val., G. K., R. M., A. S., veikdami organizuota grupe, G. K. ir A. S. organizavus, A. S. iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepilnametei S. P. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė S. P. tėvo draugu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. P. tėvas padarė eismo įvykį, sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą žalą, liepė surasti visus namie turimus pinigus ir perduoti atvyksiančiam asmeniui. Suklaidintai S. P. dėl apgaulės sutikus perduoti visus tuo metu namie rastus pinigus – 2400 eurų, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiam bendrininkui R. M. į jo mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam vykti paimti pinigus iš S. P., o R. M., vykdydamas G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į S. P. butą ir iš jos paėmė 2400 eurų, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 8286,72 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį D. P.

2011 m. liepos 25 d., apie 10.39 val., G. K., A. U. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino E. B. M. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. B. M. anūkas padarė eismo įvykį ir sužalojo asmenį, dėl to reikia atlyginti tariamai padarytą žalą. Suklaidintai E. B. M. dėl apgaulės sutikus perduoti 2000 Lt, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiai bendrininkei A. U. į jos mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jai vykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios E. B. M., o A. U., vykdydama G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į E. B. M. butą ir iš nukentėjusiosios E. B. M. paėmė 2000 Lt, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 2000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį E. B. M.

2011 m. liepos 30 d., apie 16.52 val., G. K., A. S., A. U. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. ir A. S. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. J. į jos namuose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė V. J. anūku, po to gydytoju ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. J. anūkas padarė eismo įvykį ir sužalojo asmenį, šio artimieji sutinka neinicijuoti kaltininko baudžiamojo persekiojimo, jei jiems bus atlyginta 8000 Lt dydžio tariama žala. Suklaidintai V. J. dėl apgaulės sutikus perduoti dalį reikalaujamos sumos – 2000 Lt, nurodė surašyti sutikimą dėl pinigų perdavimo, kurio tekstą padiktavo telefonu. G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiai bendrininkei A. U. į jos mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jai vykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios V. J., o A. U., vykdydama G. K. telefonu perduodamus nurodymus, atvyko į V. J. butą, patvirtino parašu nukentėjusiosios V. J. surašytame raštelyje, kad pinigus gavo, iš nukentėjusiosios V. J. paėmė 2000 Lt, bendrininkui A. S. telefonu koordinuojant tolesnį pinigų perdavimą, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 2000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį V. J. Tęsdami savo nusikalstamą veiką nenustatytam organizuotos grupės nariui iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) tęsiant pokalbį su V. J., aukščiau aprašytu tariamu motyvu paprašius dar 10 000 Lt, esant suklaidintai V. J. dėl apgaulės sutikus perduoti dalį reikalaujamų pinigų – 4000 Lt, G. K. vėl paskambino Jonavos mieste buvusiai bendrininkei A. U. į jos mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė A. U. vėl nuvykti paimti pinigus iš nukentėjusiosios V. J., o A. U., vykdydama G. K. telefonu perduodamus nurodymus, vėl atvyko į V. J. butą, patvirtino parašu nukentėjusiosios V. J. surašytame raštelyje, kad pinigus gavo, iš nukentėjusiosios V. J. paėmė 4000 Lt, bendrininkui A. S. tuo pat metu telefonu koordinuojant tolesnį pinigų perdavimą, taip bendrais su kitų organizuotos grupės narių veiksmais, savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 4000 Lt vertės svetimą turtą, priklausantį V. J.

2011 m. rugpjūčio 1 d., apie 12.27 val., G. K., A. U. ir nenustatytas grupės narys, veikdami organizuota grupe, G. K. organizavus, nenustatytas organizuotos grupės narys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino B. K. į jos namuose Jonavos r., (duomenys neskelbtini) įrengtą fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė B. K. anūku, o vėliau gydytoju, ir melagingai nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad B. K. anūkas padarė eismo įvykį ir sužalojo asmenį, šio artimieji sutinka neinicijuoti baudžiamojo persekiojimo, jei jiems bus atlyginta 8000 Lt dydžio tariama žala. Suklaidintai B. K. dėl apgaulės sutikus perduoti visus namuose ir banko sąskaitoje turimus pinigus, G. K. paskambino Jonavos mieste buvusiai bendrininkei A. U. į jos mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jai vykti susitikti su B. K. prie AB „Swedbank“ Jonavos skyriaus ir čia paimti iš nukentėjusiosios B. K. pinigus. A. U., vykdydama G. K. telefonu perduodamus nurodymus, nuvyko prie AB „Swedbank“ Jonavos skyriaus ir paėmė iš nukentėjusiosios B. K. 1500 Lt. Toliau vykdydama telefonu G. K. perduodamus nurodymus, laukė, kol nukentėjusioji B. K. AB „Swedbank“ Jonavos skyriuje paims iš savo sąskaitos 26 000 Lt, o išėjusi iš banko skyriaus, perduos šią pinigų sumą A. U., pasikėsino savo ir bendrininkų naudai įgyti 27 500 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes A. U. buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę bausmę.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 14 ir 15 straipsnius, nenustatė kaltės jo veikoje, netinkamai konstatavo veikus tiesiogine tyčia. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kasatorius teigia tvirtinęs, kad jokio nusikaltimo nepadarė, teismui parodė, jog šioje byloje faktinės aplinkybės nustatytos neobjektyviai, vienpusiškai, nepagrįstos įrodymais.

Nuteistasis G. K. skunde nurodo nesutinkantis su jo veikos kvalifikavimu veiką padarius organizuota grupe. Jis nuteistas už svetimo turto įgijimą apgaule, visiškai ignoruojant tą aplinkybę, kad nenustatytas nė vienas faktas, kada ir iš ko bei kokiu būdu būtent jis įgijo svetimą turtą. Nuosprendyje nurodomi kitų asmenų konkretūs veiksmai, bet nėra jokios sąsajos su kasatoriumi. Jis teigia su niekuo nesitaręs apgaule įgyti svetimą turtą, jo neįgijo, nė prieš vieną nukentėjusįjį nepanaudojo apgaulės – nepateikė suklastotų dokumentų, nepranešė neteisingų duomenų, neskambino ir neteikė klaidingos informacijos apie nukentėjusiųjų artimuosius.

Kadangi jis nė su vienu nukentėjusiuoju nebendravo jokiu būdu – nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, darytina išvada, jog G. K. objektyviai negalėjo veikti tiesiogine tyčia. Anot kasatoriaus, apgaulė pasireikšti gali pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir kt., asmuo, pateikęs apgaulingus duomenis, dokumentus, turi būti gavęs iš to naudos. Nuosprendžio dalis dėl G. K. pripažinimo kaltu padarant sukčiavimą organizuota grupe akivaizdžiai prieštarauja faktiniams bylos duomenims, jo dalyvavimas darant sukčiavimą neįrodytas, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jis turėtų būti išteisintas.

Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, neįrodė nė vienos BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad net su tariamu bendrininku A. S., su kuriuo jis atliko bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, būtų galėjęs bendrauti tik atsitiktinai ir fragmentiškai: byloje yra (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2012 m. kovo 6 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nuteistieji juose gyvena ir bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, todėl gali laisvai bendrauti tarpusavyje; kasatorius ir minėtas asmuo gyveno skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, taigi skirtinguose bendrabučiuose, ir bendrauti negalėjo.

Joks planas, kuriame būtų numatytos ir suderintos nusikaltimo padarymo detalės, susitarta dėl kiekvieno bendrininko daromų veiksmų turinio, pobūdžio, laiko ar jų vaidmenų, užduočių pasiskirstymo, nebuvo parengtas ir nė pas vieną nuteistąjį nebuvo rastas; niekam jokie vaidmenys nebuvo paskirstomi – A. S. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis susigalvojęs paskambindavo R. M. arba A. U. Veikos, kurios buvo inkriminuotos, padarytos vos per mėnesio laikotarpį, o didesnė jų dalis – per dvi savaites. Pirmosios instancijos teismo išvada apie grupės subūrimą ir veikimą, grupės veikimo laiką, veiklos intensyvumą nėra nei pagrįsta, nei teisėta.

Anot nuteistojo G. K., sunku suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir numatyti, kad gali būti apgaule užvaldytas nukentėjusiųjų turtas, ir norėti taip veikti, siekiant pralobti kitų asmenų sąskaita esant tokiai situacijai, kai atliekama laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose, asmuo izoliuotas, atribotas nuo bet kokių kontaktų tiek su išorės pasauliu, tiek ir su didele dalimi kitų asmenų, atliekančių bausmę tuose pačiuose pataisos namuose. Nors kasatorius apibūdinamas neigiamai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog jis būtų baustas už nelegalų mobiliojo ryšio telefonų turėjimą, niekada pas jį patikrinimų metu nerasta draudžiamų turėti daiktų, užrašų, niekur nefiksuotas baudimas už lokalinių sektorių ribų pažeidimus.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Duomenys apie dalyvavimą organizuotoje grupėje, kuriuos konstatavo pirmosios instancijos teismas ir su kuriais visiškai sutiko apeliacinės instancijos teismas, pagrįsti prielaidomis, o ne faktais.

Buvo būtina nustatyti ir subjektyvius požymius – bendrininkai supranta sukūrę tokius požymius turinčią grupę ir jai priklausantys. Nuteistojo G. K. su neva nustatytos ir suburtos organizuotos grupės nariais nesiejo nei ilgesni ar glaudesni ryšiai, nei pastovumas, nei ilgalaikiškumas; su vieninteliu A. S. siejo tai, kad jie abu atliko bausmę tuose pačiuose pataisos namuose.

Anot kasatoriaus, abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesiėmė priemonių abejonėms pašalinti ir nevertino akivaizdžių nepašalintų abejonių jo naudai, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. G. K. kaltė laikoma įrodyta remiantis tik tuo, jog R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė su juo kontaktavęs, tokius parodymus patvirtina tikėtinos fonoskopinio tyrimo išvados. Bylą nagrinėjant teisme R.

M. paaiškino, dėl kokių priežasčių jį apkalbėjo, nurodė kitą asmenį, kuris iš tikrųjų jam skambino. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. G. K. byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio bylos tyrimo metu gautais fonoskopinio tyrimo duomenimis. Tokia bylos duomenų vertinimo tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismo posėdžiuose išklausius garso įrašus nuteistasis paaiškino, kad neatpažįsta savo balso, o juo labiau kiti asmenys jo balso negalėjo atpažinti, nes su juo nekalbėjo.

Tačiau fonoskopinio tyrimo duomenys buvo pripažinti G. K. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Pasak kasatoriaus, tai pažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, tokie duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo fonoskopinio tyrimo išvadomis, nors apklausta pirmosios instancijos teisme ekspertė tvirtino, jog kai kurios išvadų yra tikėtinos, ir nurodė objektyvias priežastis, kodėl jos nebuvo kategoriškos.

Fonoskopinio tyrimo išvadų tikėtinumas, anot kasatoriaus, turėjo būti vertinamas kaip prielaida, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą apeliacine tvarka tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuotų argumentų dėl fonoskopinio tyrimo išvados pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo atmestas apeliacinis skundas, nėra pasisakyta dėl šio argumento. Anot kasatoriaus, dalis jo apeliacinio skundo nebuvo išnagrinėta, tai yra esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Taip pat nuteistasis G. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo užtikrinta jo teisė turėti gynėją. Apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nuteistasis nedalyvavo, jį gynė advokatė Matilda Liatukaitė. Tačiau pirmosios instancijos teisme ši advokatė gynė kitą kaltinamąjį – A. S. Kasatorius mano, kad jie abu yra nuteisti už tas pačias nusikalstamas veikas, yra akivaizdus jų interesų konfliktas, todėl ta pati advokatė negalėjo tinkamai atstovauti jo interesams.

Taip pat kasatorius pabrėžia, kad kaltinamajame akte ir nuosprendžiuose nurodyta, jog pirmoji nusikalstama veika padaryta 2011 m. liepos 1 d., paskutinė – 2011 m. rugpjūčio 1 d. Kaltinamasis aktas surašytas tik 2012 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas beveik po metų. Pasak nuteistojo G. K., yra pagrindas tvirtinti, kad jo baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai, jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų, numatytų BK bendrojoje dalyje, todėl nuosprendis turėtų būti keičiamas ir dėl neteisingos bausmės paskyrimo.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų BK 54 straipsnyje numatytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, todėl jam buvo paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsižvelgia, jog G. K. padarė veikas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už padarytą analogišką sunkų nusikaltimą, yra teisiamas už šešiolikos sunkių nusikaltimų nuosavybei organizuota grupe, kurios organizatorius jis buvo, padarymą, taip pat G. K. pripažintas recidyvistu, atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė prieš pagyvenusius žmones, o užvaldant turtą apgaule panaudojo ir nepilnamečius, (duomenys neskelbtini) pataisos namai, kuriuose jis atlieka bausmę, apibūdina jį neigiamai.

Atsižvelgta į kasatoriaus elgesį teismo posėdžio metu, nes jis nuolat įžeidžiamai replikuodavo nukentėjusiesiems, nesigailėjo dėl savo nusikalstamų veikų, jų nevertino kritiškai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą teismas nesiėmė reikiamų priemonių, užtikrinančių tvarką posėdyje, kad ir nukentėjusieji tik duotų parodymus, atsakinėtų į klausimus, o ne vertintų kaltinamųjų asmenybes, išvaizdą ir pan. Teismas, anot kasatoriaus, net nepradėjęs nagrinėti bylos, atmetė jo parodymus, vėliau tik formaliai argumentuodamas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismas, argumentuodamas bausmės G. K. parinkimą, nurodė, kad nusikaltimus jis padarė prieš pagyvenusius žmones, tačiau tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės BK nenumato, o sunkinančių aplinkybių sąrašas kodekse yra baigtinis. BK 60 straipsnio 6 punkte nurodyta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė „veika, padaryta asmeniui, kuris dėl <...> senatvės buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo. Nė vieno asmens, pripažinto šioje byloje nukentėjusiuoju, bejėgiška būklė dėl senatvės nebuvo nustatinėjama ir nenustatyta.

Teismas neturėjo jokių objektyvių duomenų kartu su amžiumi įvertinti ir tų asmenų sveikatą, fizinę ir intelektinę galią, juolab bejėgišką būklę. Teismo atsižvelgimas skiriant bausmę į kaltinamojo elgesį teisiamųjų posėdžių metu įrodo teismo šališkumą ir neobjektyvumą, o ne G. K. „didelį pavojingumą visuomenei ir nenorą gyventi pagal visuomenėje priimtas normas“. Taip pat G. K. pažymi, kad šioje situacijoje yra akivaizdus rizikingas visų nukentėjusiųjų elgesys, nes siekdami, kad jų artimieji išvengtų atsakomybės, asmenys patys atidavė pinigus nežinia kam.

Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pasak kasatoriaus, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę – susirgimą diabetu. Bausmės tikslai šioje byloje galėtų būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi ir žymiai sumažinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Atsiliepimu į nuteistojo G. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad kadangi apeliaciniame skunde nebuvo keliami kasaciniame skunde dėstomi nusikalstamos veikos sudėties klausimai: dėl kasatoriaus kaltės suvokimo ir tyčios, dėl jo veikoje būtinųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių: svetimo turto įgijimo ir organizuotos grupės įrodinėjimo, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, jie turėtų kasacine tvarka būti nenagrinėjami. Kasacinis skundas nepagrįstas, nes jame tik nesutinkama su teismo nuosprendžiuose esančiu įrodymų vertinimu. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, negali būti vertinama, kaip teismų padaryti pažeidimai. Teismai išnagrinėjo bylą, laikydamiesi Baudžiamojo kodekso reikalavimų, teismų sprendimai pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais, bausmė paskirta vadovaujantis BK nuostatomis. Nuteistojo skunde nurodytas argumentas, kad jo balso pavyzdžiai buvo paimti prieš jo valią ir jis nebuvo pasirašytinai apie tai įspėtas, todėl fonoskopinio tyrimo išvada yra neteisėta, nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. atsisakė duoti lyginamuosius balso pavyzdžius, motyvuodamas tuo, kad jo balso pavyzdžiai paimti 2007 metais. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 97, 162 straipsniais, buvo išreikalauti lyginamieji G. K. balso pavyzdžiai, esantys kitoje baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėjo ir nuosprendį priėmė Kauno miesto apylinkės teismas, todėl nėra pagrindo manyti, kad lyginamieji G. K. balso pavyzdžiai buvo gauti neteisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas aptarė ir pagrįstai atmetė visus apeliacinio skundo argumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė procesinių pažeidimų.

Nuteistojo G. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį tinkamumo

G. K. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas už šešiolikos nusikalstamų veikų – kvalifikuoto sukčiavimo – padarymą. Kasatorius nesutinka dėl veiką kvalifikuojančio požymio – veikimo organizuota grupe – inkriminavimo. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Byloje nustatyta, kad G. K. skambindavo nukentėjusiesiems, panaudodamas apgaulę įtikindavo juos, kad jų artimieji padarė atitinkamus teisės pažeidimus ar žalą kitiems asmenims, kurią reikia atlyginti, norint išvengti dar didesnių nemalonumų, o nukentėjusieji, būdami suklaidinti, savanoriškai perduodavo savo ar savo tėvų turtą pas juos atvykusiems asmenims – nusikaltimų bendrininkams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K., A. S. ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nenustatytas asmuo ne tik suklaidindavo nukentėjusiuosius, bet ir duodavo nusikalstamos veikos vykdytojams – R. M. bei A. U. nurodymus, kokiu adresu vykti ir iš ko paimti pinigus, koordinuodavo pinigų paėmimą bei perdavimą kitiems bendrininkams. Taigi asmenų grupę sudarė daugiau nei du asmenys, grupės tikslas – apgaule įgyti asmenų turtą, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas – be koordinuojančių kasatoriaus ir A. S. veiksmų objektyviai nebūtų galimybės įvykdyti sukčiavimo nusikaltimus pasirinktu būdu, nes abu nuteistieji atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tad poros vykdytojų, esančių laisvėje, pasirinkimas, kontaktavimas mobiliaisiais telefonais tiek su potencialiais nukentėjusiaisiais, perduodant jiems tikrovės neatitinkančią informaciją apie jų artimuosius, tiek su minėtais vykdytojais, koordinuojant šių veiksmus, yra supratimas bendros tikslingos veikos – kad dalyvauja paties suburtoje organizuotoje grupėje, atlieka veiksmus, be kurių tiesioginiams nusikalstamų veikų vykdytojams nebūtų įmanoma apgaule užvaldyti svetimo turto, ir tą nuteistasis G. K. suprato. Taigi kasatoriui BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – veikimas organizuota grupe – inkriminuotas pagrįstai.

Dėl teisės į gynybą užtikrinimo

Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame teisme nuteistąjį G. K. gynė advokatė Matilda Liatukaitė. Ši advokatė pirmosios instancijos teisme gynė kitą nuteistąjį – A. S. Pagal BPK 61 straipsnio 1 dalį advokatas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. Akcentuotina, kad vieno gynėjo dalyvavimas ginant kelių kaltinamųjų (nuteistųjų) interesus baudžiamojoje byloje savaime nesuponuoja jų teisės į gynybą pažeidimo. Šioje byloje jokių interesų prieštaravimų tarp A. S. ir G. K. nenustatyta. Tokių prieštaravimų (tarp jo ir A. S. gynybos interesų) kasaciniame skunde nenurodo ir pats kasatorius.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo pažeista nuteistojo G. K. teisė į gynybą.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Vadinasi, iš naujo žemesnės instancijos teismų surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nevertina.

Pirmosios instancijos teismas G. K. kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo grindė, be kitų įrodymų, ir ikiteisminio tyrimo metu atliktu fonoskopiniu tyrimu. Priešingai, nei teigiama G. K. kasaciniame skunde, šio specialisto tyrimo išvados nėra tikėtinos: dalis išvadų kategoriškos, dėl kai kurių pokalbių jos tikėtinos. Pirmosios instancijos teismas lygino kito kaltinamojo baudžiamojoje byloje – R. M. – parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vertino jo parodymų keitimą kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nusikalstamų veikų bendrininkams.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Tiek fonoskopinio tyrimo išvadas, tiek kito kaltinamojo byloje – R. M. parodymus, nukentėjusiųjų parodymus nuteistasis G. K. turėjo realią galimybę kvestionuoti pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimo metu.

Tiesioginio įrodymų tyrimo reikalavimas teisme nebuvo pažeistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo G. K. apeliacinis skundas buvo itin glaustas. Pagrindiniai argumentai dėl Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio buvo susiję su fonoskopinio tyrimo išvados kaip įrodymo teisėtumu, įrodymų vertinimo kaip visumos, pagrindžiančios G. K. kaltę, nebuvimu. Apeliacinės instancijos teismas pagristai pažymėjo, kad, atsisakius G. K. šioje baudžiamojoje byloje duoti lyginamuosius balso pavyzdžius, šie buvo paimti iš kitos baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 97 ir 162 straipsniais – baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia panaudoti teisėtai gautos informacijos iš kitos baudžiamosios bylos.

Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius G. K. apeliacinio skundo argumentus, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nepažeidė.

Dėl bausmės skyrimo nuteistajam G. K.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. K. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas. Kasatorius klysta teigdamas, kad jam buvo pripažintos jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta apie atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Akcentuotina tai, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Taigi turi būti įvertintas kėsinimosi dalykas, nusikalstamos veikos padarymo būdas, laikas, vieta, panaudoti įrankiai bei priemonės, žalos dydis. Įstatyme nenumatytos konkrečios taisyklės ir kriterijai, kokios bylos aplinkybės ir kaip daro įtaką padarytos veikos pavojingumui. Tai gali būti ir nusikalstamos veikos sudėties požymiai, ir aplinkybės, siejamos su nusikaltusiu asmeniu ar nukentėjusiuoju, ar tam tikromis nusikaltimo aplinkybėmis. Taigi teismo akcentavimas apie nukentėjusiuosius kaip apie brandaus amžiaus ar nepilnamečius asmenis pagrįstas, nes šios aplinkybės didina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tačiau nėra tokios, kaip pažymima kasaciniame skunde, kurios sudarytų BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį.

Taip pat pažymėtina, kad teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pats nuteistasis G. K. skambindavo nukentėjusiesiems, pateikdamas apgaulingą informaciją apie nukentėjusiųjų giminaičius. Tai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme nepripažįstama rizikingu nukentėjusiojo elgesiu kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. K., įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą, nė vienai iš jų neteikdamas prioritetinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą aplinkybę – kaltininko asmenybę – apibūdina jo elgesys prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jų padarymo. Šie aspektai yra ir privalo būti vertinami kaip visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į buvusių G. K. teistumų faktą, veikų padarymą atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose už padarytą analogišką sunkų nusikaltimą, į tai, kad pataisos namai apibūdina jį neigiamai. Nuteistojo G. K. elgesys teismo posėdžio metu, susijęs su įžeidžiomis replikomis nukentėjusiesiems, pirmosios instancijos teismo pagrįstai sietas su nesigailėjimu dėl padarytų nusikalstamų veikų, kritiško jų nevertinimo, susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Taigi į nuteistojo G. K. asmenybę atsižvelgta tinkamai.

Kasatorius deklaratyviai nurodo apie jo teisės į bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje figūravo daug nukentėjusiųjų, kuriuos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme reikėjo apklausti, buvo atliktas telefoninių įrašų fonoskopinis tyrimas. Užduoti klausimų nukentėjusiesiems turėjo teisę ir G. K., šią savo teisę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jis realizavo. Tyrimo ar bylos nagrinėjimo delsimas, dėl ko būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Jonas Prapiestis

Viktoras Aidukas