A-525-603-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-603/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00247-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.;4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „PK projektavimo biuras“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“.

Skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. A-326, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes pažeidžia pareiškėjos, kaip statinio naudotojos, teises bei prieštarauja teritorijų planavimo normoms. Paaiškino, kad pareiškėja yra pasistačiusi pastatą-kioską (duomenys neskelbtini), Kaune. 1992 m. jis registruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastate-kioske nuo 1992 m. vykdoma komercinė veikla. Šiuo metu pastatą-kioską naudoja UAB „Dangirama", kurios 100 proc. akcijų savininkė yra D. K.. 2012 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d. UAB „Dangirama" prašymų pratęsti kiosko (duomenys neskelbtini), Kaune naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius netenkino. 2012 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 29-2-668 nurodė, jog kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje tipinės sutarties nesudarys, nes kioskas yra teisiškai registruotas Nekilnojamojo turto registre, turi unikalų numerį, o vadovaujantis Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių I punktu, kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartis sudaroma tik su laikinųjų statinių savininkais".

Rengiant detalųjį planą planavimo organizatorius DNSB (duomenys neskelbtini) ir projekto rengėjas UAB „PK projektavimo biuras" pareiškėjos pastato-kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, neįtraukė į formuojamą žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), o formuojamame sklype suteikė 79 kv.m. „Servitutą (S) taškuose 1S, 2S, 3S, 2, 3, 4 – tarnaujantis daiktas (duomenys neskelbtini), kioskui aptarnauti“, be jokių apribojimų. Tai fiksuota 2010 m. rugsėjo 14 d. detaliojo plano projekto pakartotinio viešo svarstymo susirinkimo Nr. 2 protokole Nr. 1 ir detalaus plano pagrindinio brėžinio PK-2010-05-19-IZ-DP-BR pakoreguotuose laidos „0" sprendiniuose.

UAB „Dangirama" naudojamas pastatas-kioskas (duomenys neskelbtini), Kaune, registruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inkorporuotas į formuojamą žemės sklypą prie esamo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastato-kiosko aptarnavimui išskirtas 105 kv. m. Servitutas (S1) taškuose 1S, 2S, 3S, 2 - tarnaujantis daiktas (duomenys neskelbtini) kioskui aptarnauti. Servitutui nebuvo numatyta jokių apribojimų. Šie detalaus plano sprendiniai galiojo iki 2012 m. sausio 10 d.

Vėliau buvo išleista nauja detalaus plano pagrindinio brėžinio PK-2010-05-19-IZ-DP-BR laida „B". Detalaus plano pagrindinio brėžinio „B" laidoje yra išlygomis apribojami servitutai. Teritorijos tvarkymo pagrindinių sprendinių lentelėje teigiama: „Servitutas - kiti servitutai (SI) taškuose 1S, 2S, 3S, 2 (tarnaujantis daiktas) - teisė statinio savininkams naudotis sklypo dalimi", o pastabų 7 punkte rašomai: „Numatomi servitutai (SI) ir (S2) (tarnaujantis daiktas) nustoja galioti pasibaigus laikinų statinių (kioskų) naudojimo viešoje miesto vietoje sutartinio galiojimo terminui".

Formaliai yra išskirti servitutai, tačiau aiškinamajame rašte ir pagrindinio brėžinio „B“ laidoje servitutai panaikinami. Pastatas-kioskas (duomenys neskelbtini), Kaune, registruotas Nekilnojamojo turto registre, Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į formuojamą žemės sklypą prie esamo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, inkorporuotas neteisėtai, jam netaikomi laikinų statinių naudojimo viešoje miesto vietoje sutartinio galiojimo terminai. Viešam detaliojo plano svarstymui 2012 m. balandžio 26 d. buvo pateikta detaliojo plano pagrindinio brėžinio PK-2010-05-19-IZ-DP-BR laida „A".

Pagrindinio brėžinio laidose „0“ ir „A“ nebuvo numatyta jokių servitutų apribojimų. Pagrindinio brėžinio laidos „A" sprendiniai galiojo 2012 m. sausio 10 d. Naujai parengta detalaus plano pagrindinio brėžinio PK-2010-05-19-IZ-DP-BR laida „B" su apribotais (panaikintais) servitutais 2012 m. sausio 25 d. pradėta derinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Derinti pradėtas detaliojo plano variantas, kurio sprendiniai nebuvo viešai svarstomi su visuomene, apie tai nebuvo informuota pareiškėja. Pakeisti detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjos statinio naudojimo teises.

Laidos „A" pagrindiniame brėžinyje išskirti servitutai be jokių apribojimų, „B" laidoje servitutai apribojami išlygomis ir faktiškai šiuo atveju, šiomis išlygomis numatyti servitutai panaikinami, nes veiklos leidimai stacionariam statiniui neišduodami. Ginčo detalaus plano aiškinamajame rašte 3 p. neteisingai nurodyta, kad formuojamame daugiabučio namo sklype yra tik pats daugiabutis gyvenamasis namas - Kaunas, (duomenys neskelbtini) (1 A5b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir du laikiniai statiniai kioskai. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotas stacionarus pastatas-kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pastatui neteisėtai nustatytas laikinas servitutas S1, kuris 2013 m. sausio 25 d. tvirtinant ginčo įsakymu detalųjį planą, jau nebegaliojo, nes kiosko naudojimo viešojoje vietoje sutartis nebuvo sudaryta, nes sutartis sudaroma tik su laikinųjų statinių savininkais ar naudotojais, tuo tarpu pareiškėjos statinys nėra laikinas. Atsakovas tvirtindamas ginčo detalųjį planą pažeidė LR teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 7 p., nes nebuvo suderinti statinių naudotojų įstatymu saugomi interesai, pažeidė pareiškėjos daiktinę teisę naudotis statiniu.

Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.4 p. detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. DNSB (duomenys neskelbtini) pareiškėjos pastatu-kiosku niekada nesinaudojo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A-326 patvirtino detalųjį planą kuriuo buvo suformuotas apie 3371 m2 žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Ginčijamu detaliuoju planu buvo nustatyti du servitutai - SI (tarp taškų 2,1S, 2S, 3S) ir S2 (tarp taškų 4S, 5S, 6S,7S).

Servitutai nustatyti tikslu suteikti teisę statinių savininkams naudotis nustatytomis suformuoto žemės sklypo dalimis (t.y. suformuoto žemės sklypo dalys yra tarnaujančios viešpataujančiųjų atžvilgiu). Servitutas kaip sprendinys aprašomojoje lentelėje yra nurodytas kaip tarnaujantis daiktas be jokių apribojimų. Nustatant servitutą yra atsižvelgiama į jo pobūdį ir tikslą, šiuo atveju servitutas detaliajame plane buvo nustatytas laikinų statinių tinkamam eksploatavimui, t.y. net ir nesant tokios pastabos detaliajame plane (pastaba nėra detaliojo plano sprendinys), pasibaigus laikino statinio eksploatavimo terminui pasibaigtų ir servituto galiojimas, kadangi nebeliktų viešpataujančio daikto, kuriam jis nustatytas.

Pareiškėjos nurodytas statinys viešajame registre yra identifikuotas kaip kioskas. Nuosavybės teisės į minėtą statinį pareiškėjai nėra registruotos, ji nurodyta tik kaip naudotoja. Pareiškėjai neįrodžius savo nuosavybės teisių į statinį (kioską), nėra pagrindo teigti, kad yra kokiu nors būdu pažeistos jos teisės, patvirtinus ginčijamą įsakymą. Servitutas aprašomojoje lentelėje yra nurodytas kaip sprendinys be jokių papildomų apribojimų. Patvirtinus ginčo detalųjį planą kiosko eksploatavimui yra nustatytas servitutas, užtikrinantis jo pilnavertį funkcionavimą.

Ginčijamo įsakymo 2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą. Servitutų nustatymo klausimą spręs Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o ne atsakovas. Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūros atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo", – išsiųsti informuojantys registruoti laiškai gretimoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, skelbta spaudoje (2010 m. gegužės 22 d., 2010 m. liepos 3 d., 2010 m. rugpjūčio 14 d. ir 2011 m. kovo 26 d.), planuojamoje teritorijoje įrengtame stende, Dainavos seniūnijoje informaciniame stende, Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje.

Detaliojo plano rengėjas UAB „PK projektavimo biuras" kartu su detaliojo planavimo organizatoriumi DNSB (duomenys neskelbtini) bendrija suorganizavo tris viešuosius detaliojo plano aptarimus su visuomene (2010 m. rugpjūčio 4 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. balandžio 26 d.). 2010 m. rugsėjo 4 d. viešo aptarimo metu pristatytas visuomenei detalusis planas „A“, kuriame pareiškėjos kioskui nurodytas 105 m2 ploto S1 servitutas – tarnaujantis daiktas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, kioskui aptarnauti). Apie trečiąjį viešą susirinkimą, DNSB (duomenys neskelbtini) bendrija informavo UAB „Dangirama“ informaciniu pranešimu išsiųstu registruotu laišku.

Šiame susirinkime UAB „Dangirama" atstovas nedalyvavo. Šiame susirinkime apsvarstyta galutinė detaliojo plano versija, kuri ir buvo pateikta derinimui Nuolatinėje statybos komisijoje bei tikrinimui Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje. 2012 m. rugpjūčio 3 d. gavus teigiamą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-16O6-(15.4) detalusis planas buvo pateiktas tvirtinimui Kauno miesto savivaldybės administracijai. Nustačius, kad apie detaliojo plano viešumo procedūras buvo informuotas kiosko naudotojas UAB „Dangirama", buvo nurodyta planavimo rengėjui informuoti ir viešame registre nurodytą naudotoją D.

K.. 2013 m. sausio 3 d. registruotu laišku pareiškėja buvo informuota apie parengtą detalųjį planą prie informacinio laiško buvo pridėta tvirtinimui pateikta detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu D. K. naudojamam pastatui-kioskui servitutai nebuvo nustatyti. Ginčijamu įsakymu patvirtintu detaliuoju planu buvo tik suprojektuoti servitutai, kad pastato-kiosko naudotoja galėtų jį tinkamai eksploatuoti. Iš to seka išvada, kad pareiškėjos argumentai apie ginčijamo įsakymo neteisėtumą yra nepagrįsti. Ginčijamo įsakymo 2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius tik pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. <.....> Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka, detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose “Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse”. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas spręs servitutų nustatymo klausimą pagal jų kompetenciją, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomą jos teisių pažeidimą galėtų sukelti kitas administracinis aktas, kuriuo bus nustatyti ir jo pagrindu įregistruoti servitutai, o ne ginčijamu įsakymu patvirtintas detalusis planas (teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas). Detaliojo plano brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Teismas taip pat pažymėjo, kad projektinis pasiūlymas – tai tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o pats servituto nustatymo klausimas turės būti sprendžiamas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens bendru susitarimu arba teisme (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 str., CK 4.111 str. – 4.129 str.).

Konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2010 m. DNSB (duomenys neskelbtini) rengiant detalųjį planą, pareiškėjai buvo žinoma apie 2010 m. rugpjūčio 4 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. balandžio 26 d. vykusius detaliojo plano viešuosius svarstymus su visuomene. 2010 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame viešame detaliojo plano (laida 0) aptarime dalyvavo ir UAB “Dangirama” atstovas R. K., kurio metu reiškė pastabas dėl detaliojo plano sprendinių – dėl servituto nustatymo. Atsižvelgiant į pastabas buvo pakoreguoti detaliojo plano sprendiniai.

Antras pakartotinis detaliojo plano (laida A) viešas aptarimas su visuomene įvyko 2010 m. rugsėjo 14 d. Jame taip pat dalyvavo UAB “Dangirama” atstovas ir reiškė pastabas. Iš detalaus planavimo dokumentų matyti, kad 2011 m. balandžio 26 d. vyko detaliojo plano B laidos viešas svarstymas su visuomene, kuriame pareiškėja ir UAB „Dangirama“ atstovas R. K. nedalyvavo Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimą, todėl šiuo atveju teismas vertina esminį aspektą, ar pareiškėjai, kaip pastato-kiosko naudotojai, kuris yra žemės sklype, kuriam buvo rengiamas detalusis planas, buvo tinkamai pranešta apie detaliojo plano viešąjį svarstymą su visuomene.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 p. nustatyta, kad rengiant detalųjį planą įvertinamos gretimybės – žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1p. nustatyta, kad planavimo organizatorius vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą <...> ir raštu pateikia minėtų nuostatų 24.1 p. nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu (24.3 p.). 34 p. reglamentuota, kad planavimo organizatorius parengtą specialųjį ar detalųjį planą ir dokumentus, įrodančius, kad planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir/ar naudotojai buvo informuoti apie galimybes susipažinti su detaliojo ar specialiojo plano sprendiniais (skelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje, skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai), teikia derinančioms institucijoms ir teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms dėl projekto tvirtinimo tikslingumo pareikšti.

Remdamasis aukščiau pateiktomis teisės nuostatomis, teismas darė išvadą, kad atsakovas apie 2011 m. kovo 26 d. vykusio detalaus plano viešąjį svarstymą su visuomene pareiškėjai turėjo pranešti raštu. Iš bylos duomenų matyti, jog apie rengiamą detalųjį planą bei svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta spaudoje 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. liepos 3 d., 2010 m. rugpjūčio 14 d., 2011 m. kovo 26 d.), taip pat Dainavos seniūnijoje, pateikti pašto kvitai patvirtinantys, jog informacija buvo išsiųsta pastato-kiosko naudotojai D. K. ir UAB „Dangirama“, planuojamoje teritorijoje, buvo įrengtas stendas su informacija apie detalųjį teritorijos planavimą. Tai reiškia, įvykdyti paskelbimo būdai yra pakankami, kad būtų galima vertinti, jog pareiškėjai pranešta tinkamai. Kadangi pareiškėja yra UAB “Dangirama” 100 % akcininkė, todėl laikytina, jog ir ankstesnis UAB “Dangirama” informavimas apie detaliojo plano sprendinius, nurodant susipažinimo laiką bei viešojo svarstymo datas yra laikytinas tinkamu.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo jį panaikinti, ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundo argumentus dėl jos servituto naudojimosi teisės apribojimo. Teismas šiuo klausimu padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamo įsakymo 2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius tik pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą, Kad detalusis planas su numatytu servitutu viso labo yra tik projektinis servitutų pasiūlymas, pasak teismo, tai tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų ateityje, o pats servituto nustatymo klausimas turės būti sprendžiamas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens bendru susitarimu arba teisme. Ši teismo išvada prieštarauja žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėms. Kai nustatomas servitutas valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti, servitutas negali būti nustatomas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sutarimu arba teisme, nes tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą nurodydamas sprendime naudojimosi servitutu teisę ir sąlygas. Būtent planavimo dokumente – detaliajame plane detaliojo plano rengėjas atskleidžia siūlomo servituto turinį ir sąlygas. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priimdamas sprendimą dėl servituto nustatymo pagal patvirtintą detalųjį planą negali keisti detaliojo plano sprendinius dėl servituto. Todėl ginčijamu įsakymu patvirtintu detaliuoju planu buvo nepagrįstai apribotas servitutų galiojimo laikas, taip pažeidžiant pareiškėjos teisę naudotis žemės sklypu, esančiu prie statinio.

2) Rašytiniai įrodymai, esantys byloje patvirtina, kad pirmas viešas svarstymas detaliojo plano (laida 0) buvo surengtas 2010 m. rugpjūčio 4 d., dėl pateiktų pretenzijų ir pastabų buvo nuspręsta pakoreguoti pagrindinį brėžinį ir pakartotinai surengti viešą svarstymą. Pakartotinis viešas svarstymas įvyko 2010 m. rugsėjo 14 d., šiame svarstyme buvo nagrinėjamas antrą kartą detalusis planas (laida 0). Tai nurodyta 2010 m. rugsėjo 14 d. viešo svarstymo protokole Nr. 1 (pakartotinio viešo susirinkimo Nr. 2). Šio protokolo antrame lape 2 p. nuspręsta: Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais bus paliekamas atstumas nuo esamo kiosko iki planuojamos teritorijos ribos nustatytais norminiais aktais 1 m atstumu numatomas servitutas (S) (6,111ir 4,03 cm atstumu nuo planuojamos sklypo ribos), kuris netrukdomai leis aptarnauti ir prižiūrėti esamą kioską“. Šis protokolo 2 p. tekstas aiškiai nurodo, kad apsvarstytas pagrindinis brėžinys laidos 0, kai kioskas dar nebuvo inkorporuotas į planuojamą teritoriją. Pasikeitus sprendiniams antrą kartą surengtas pakartotinis viešas svarstymas įvyko 2011 m. balandžio 26 d. ir jame apsvarstyta laida A. Būtent taip nurodo viešų svarstymų eigą detaliojo plano rengėjas aiškinamojo rašto 6 punkte. Faktinę aplinkybę, kad 2011 m. balandžio 26 d. buvo apsvarstyta detaliojo plano laida „A“ patvirtina ir 2011 m. kovo 25 d. fotofiksacija informacinio skelbimo Nr. 4, iš kurios akivaizdu, jog eksponuojamo plano 7 punkte nebuvo numatytas servituto galiojimo apribojimas. Akivaizdu, kad egzistuoja du laidos „0“ brėžiniai, kurių sprendiniai dėl kioskui palikto žemės sklypo yra skirtingi, todėl darytina išvada, jog ginčijamu įsakymu patvirtintas detaliojo plano brėžinys (laida B) iš viso nebuvo apsvarstytas su visuomene.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad abu pareiškėjos argumentai, tariamai sąlygojantys pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, yra nepagrįsti ir atmestini. Paaiškina, kad ginčo detaliuoju planu nebuvo sprendžiamas servituto pasibaigimas, nes servitutas pasibaigia CK 4.130 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi nustatant servitutą yra atsižvelgiama į jo pobūdį ir tikslą, šiuo atveju servitutas detaliajame plane buvo suplanuotas laikinų statinių tinkamam eksploatavimui, t. y. net ir nesant tokios pastabos detaliajame plane (papildomai pažymi, kad pastaba nėra detaliojo plano sprendinys), pasibaigus laikino statinio eksploatavimo terminui pasibaigtų ir servituto galiojimas, kadangi nebeliktų viešpataujančio daikto, kuriam jis buvo nustatytas.

Pažymi, kad jei ginčo statinys būtų traktuojamas ne kaip laikinas, o kaip stacionarus statinys, kaip teigė pareiškėja savo skunde, tokiu atveju jam nebūtų taikomas laikinojo statinio statusas ir servituto galiojimo laikotarpis nebūtų siejamas su eksploatavimo laikotarpiu. Teigia, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, servituto nustatymo klausimą spręs Nacionalinė žemės tarnyba, o ne atsakovas.

Todėl pareiškėjos nurodomą teisių pažeidimą galėtų sukelti ne ginčijamu įsakymu patvirtintas detalusis planas, o kitas administracinis aktas, kuriuo bus nustatyti ir jo pagrindu įregistruoti servitutai. Teigia, kad pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikė naujų įrodymų: du detaliojo plano brėžinius (laida 0) bei 2011 m. kovo 25 d. skelbimo apie detalųjį planą fotofiksaciją. Pažymi, kad pareiškėja nenurodė, kodėl minėtus dokumentus pateikė kartu su apeliaciniu skundu, o ne bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje administracinėje byloje buvo pateikta visa detaliojo plano bylos medžiagos kopija. Tarp pateiktų dokumentų buvo ir informacinio skelbimo 2011 m. kovo 25 d. fotofiksacija ir detaliojo plano laidos brėžinys. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad egzistuoja du laidos 0 brėžiniai, kurių sprendiniai dėl kioskui paliktos žemės skiriasi, o plano brėžinys laida B iš viso nebuvo svarstytas su visuomene. Mano, kad šis teiginys pagrįstas tik pareiškėjos prielaidomis ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu teismo prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. UAB „PK projektavimo biuras“ nuomone, byloje nebuvo kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ar neveikimo, įgyvendinant Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo 2 punktą, todėl pareiškėjos skundo argumentai išeina už pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos ribų. Pažymi, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas neužkerta kelio kitoje byloje kreiptis į teismą, jeigu pareiškėja mano, kad Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo 2 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina netinkamai. Nurodo, kad rengiant detalųjį planą, 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. balandžio 26 d. buvo surengti viešieji svarstymai su visuomene. Mano, kad apeliacinio skundo teiginys, jog 2011 m. balandžio 26 d. vykusios detaliojo plano viešojo svarstymo procedūros metu, nedalyvaujant pareiškėjai ir/ar jos atstovui, buvo svarstytas ne tas brėžinys, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog detaliojo plano viešojo svarstymo procedūra atitiko viešąjį svarstymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl minėta procedūra nepažeidžia pareiškėjos teisių ir interesų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano, kuriuo buvo suformuotas apie 3371 m2 žemės sklypas prie gyvenamojo namo lA5b (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažymėtina, kad minėto įsakymo 2 punktu pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad servitutai gali būti nustatomi ir administraciniu aktu. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose „Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse”. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą kompetentingi spręsti žemės servitutų nustatymo klausimą administraciniu aktu yra tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pažymėtina ir tai, kad ir Žemės įstatyme, ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse numatyta, jog žemės servitutas nustatomas administraciniu aktu – sprendimu. Taigi žemės servituto nustatymo detaliuoju planu galimybė nėra reglamentuota. Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos nurodomą teisių pažeidimą galėtų sukelti administracinis aktas, kuriuo bus nustatyti ir jo pagrindu įregistruoti servitutai, o ne Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas. Pažymėtina, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.). Taigi detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Detaliuoju planu žemės servitutai nėra nustatomi.

Teisėjų kolegija primena, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo teisinį santykį taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos „Detaliųjų planų rengimo taisyklės“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr 247 patvirtinti nuostatai „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese“, kur nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro: 1) parengiamasis etapas, kurio metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų. Šio etapo metu savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje. Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo(-ų) būdą ir pobūdį bei aprašomąją medžiagą apie numatomą statyti pastatą (jei tai yra žinoma planavimo metu), viešojo svarstymo procedūras taip pat skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende; 2) planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas; 3) sprendinių pasekmių vertinimo etapas; 4) baigiamasis etapas, kurį sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija: viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija: tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje pagal jai priskirtą kompetenciją, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą nustatė, jog 2010 m. DNSB (duomenys neskelbtini) rengiant detalųjį planą, pareiškėjai buvo žinoma apie 2010 m. rugpjūčio 4 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. balandžio 26 d. vykusius detaliojo plano viešuosius svarstymus su visuomene. 2010 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame viešame detaliojo plano (laida 0) aptarime dalyvavo ir UAB „Dangirama” atstovas R. K., kurio metu reiškė pastabas dėl detaliojo plano sprendinių – dėl servituto nustatymo. Atsižvelgiant į pastabas buvo pakoreguoti detaliojo plano sprendiniai. Antras pakartotinis detaliojo plano (laida A) viešas aptarimas su visuomene įvyko 2010 m. rugsėjo 14 d. Jame taip pat dalyvavo UAB “Dangirama” atstovas ir reiškė pastabas. 2011 m. balandžio 26 d. vyko detaliojo plano (B laidos) viešas svarstymas su visuomene, kuriame pareiškėja ir UAB „Dangirama“ atstovas R. K. nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimų, susijusių su viešu teritorijų planavimo dokumento svarstymu nustatyta nebuvo. Teigtina, kad pareiškėja turėjo realią galimybę susipažinti su detaliojo ar specialiojo plano sprendiniais (skelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje, skelbimų ir išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai), teikti derinančioms institucijoms ir teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadas dėl projekto tvirtinimo tikslingumo. Apie rengiamą detalųjį planą bei svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta spaudoje 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. liepos 3 d., 2010 m. rugpjūčio 14 d., 2011 m. kovo 26 d., taip pat Dainavos seniūnijoje, pateikti pašto kvitai patvirtinantys, jog informacija buvo išsiųsta pastato-kiosko naudotojai D. K. ir UAB „Dangirama“, planuojamoje teritorijoje, buvo įrengtas stendas su informacija apie detalųjį teritorijos planavimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad detaliojo plano viešojo svarstymo procedūra atitiko formalius teisės aktų keliamus reikalavimus. Teigtina, kad apie 2011 m. balandžio 26 d. detaliojo plano (B laidos) viešąjį svarstymą pareiškėja žinojo (turėjo žinoti), tačiau dalyvauti ar ne viešajame detaliojo plano svarstyme buvo jos pasirinkimo laisvė.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Atsižvelgusi į visumą išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos naudojamam pastatui-kioskui servitutas nustatytas nebuvo. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A-326 „Dėl žemės sklypo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą detalųjį planą. Minėtu įsakymu nebuvo spręstas servituto nustatymo klausimas, todėl jis pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas