A-662-1326-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1326/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02280-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui B. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą (b. l. 1–5), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 3R-200 (AG-174/01-2013) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį dėl NMA 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2).12E)-460 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimas), NMA 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. BRK-(3.144.)-2777 „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ (toliau – ir 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimas) ir NMA 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. BR6-(3.144)-3968 „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ (toliau – ir 2013 m. gegužės 14 d. Sprendimas) dalies panaikinimo ir priimti naują sprendimą šioje administracinėje byloje, t. y. pripažinti, kad NMA 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimo, 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimo bei 2013 m. gegužės 14 d. Sprendimo dalis dėl 368,74 Lt skolos išskaičiavimo yra teisėtomis ir pagrįstomis.

Paaiškino, kad B. D. 2009 m. gegužės 4 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 10046441 71-A1-1) (toliau – ir 2009 m.

Paraiška). B. D. 2010 m. balandžio 19 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (reg. Nr. 10-1004644171-A1-1) (toliau – ir 2010 m. Paraiška), o 2012 m. gegužės 18 d. – paraišką paramai gauti už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus (reg. Nr. 12-1004644171-A1-1) (toliau – ir 2012 m. Paraiška). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ skyrimą, reikalavimų (t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų) bei į tai, kad pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas 2009 m. Paraiškos ir 2010 m.

Paraiškos administracinis patikrinimas ir nustatyta, kad minėtomis Paraiškomis pareiškėjas prašė išmokų už paramai netinkamus plotus. Įvertinus tai, kad duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. Paraišką bei 2010 m. Paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, susidarė 4 966,96 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (pagal 2009 m. Paraišką paskirta 1 660,67 Lt tiesioginių išmokų ir 3 306,29 Lt paramos pagal Priemonės Programos veiklą) ir 7 623,74 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (pagal 2010 m.

Paraišką paskirta 1 904,45 Lt tiesioginių išmokų ir 5 719,29 Lt paramos pagal Priemonės Programos veiklą). Todėl NMA nusprendė susigrąžinti pareiškėjui pagal 2009 m. Paraišką ir pagal 2010 m. Paraišką išmokėtas išmokas už netinkamus paramai gauti plotus.

NMA nesutiko su Komisijos išvada, kad tai, jog „Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas b13m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių sklypų duomenų bazėje, dar nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, pervertinti 2009 m. Paraišką“. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente Nr. 1782/2003, (toliau – Reglamentas Nr. 796/2004) 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 dalį. 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 (toliau – Reglamentas Nr. 1122/2009) 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad, jeigu ūkininkas pagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. NMA 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimas ir 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimas, kuriais nuspręsta susigrąžinti 2009 m. nepagrįstai pareiškėjui išmokėtos paramos dalį, priimti vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 punktu, numatančiu, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Nurodė, kad NMA atsakinga už tinkamą (teisėtą bei teisingą) valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai bei pažymėjo, jog Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Lietuvoje 2011 m. birželio 6–10 d. tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. NMA neteisingo deklaravimo faktą 2009 m.

Paraiškoje nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo. Iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog 2009 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 033474-8957 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,00 ha 5PT-2 (šlapynių tvarkymas (plotai, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos)) dalis (1,90 ha) yra netinkama paramai gauti. Vadovavosi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.2 punktu.

Pareiškėjas B. D. atsiliepime į prašymą su juo nesutiko, prašė palikti galioti Komisijos sprendimą (b. l. 25–26).

Paaiškino, kad kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratoriją (toliau – Laboratorija), kad ji nustatytų, ar jo deklaruoti „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos „Šlapynių tvarkymo“ priemonėje šlapynių plotai iš tikrųjų yra šlapynės. Laboratorija 2013 m. liepos 11 d. rašte Nr. 6-291 nurodė, kad beveik visi (išmetama kūdrų grandinė) jo deklaruoti „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos „Šlapynių tvarkymo“ priemonėje šlapynių plotai iš tikrųjų yra šlapynės. Dėl to jis šlapynių plotus nustatė ir deklaravo tinkamai. Nurodė, kad ortofotonuotraukų medžiaga negali būti pagrindas nustatyti arba išbraukti šlapynių plotus, nes neįmanoma nustatyti pelkinio dirvožemio storio ir augančios augalijos. Dar 2007 metais NMA specialistas specialiai šiam šlapynių plotui atliko patikrą vietoje, po kurios B. D. negavo jokių pastabų apie didelius ploto neatitikimus ar ūkininkavimo pažeidimus ir jam buvo išmokėtos visos už šlapynių tvarkymą priklausančios išmokos. Teigė, jog jam pritaikyta sankcija neadekvačiai didelė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad B. D. 2009 m. gegužės 4 d. pateikė 2009 m. Paraišką, kurioje deklaravo iš viso: 37,22 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, inter alia 10,00 ha plotą sklype Nr. 033474-8957 esančiame lauke Nr. 1 (kodas 5PT-2). 2009 m. Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjas yra susipažinęs su tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skyrimo taisyklėmis bei įsipareigojimais. Įvertinus pareiškėjo 2009 m. Paraišką, jam buvo paskirta 17 738,35 Lt dydžio paramos suma.

Pareiškėjas 2010 m. balandžio 19 d. pateikė 2010 m. Paraišką, kurioje deklaravo 37,25 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos inter alia 10 ha plotą sklype Nr. 033474-8957 esančiame lauke Nr. 1. Pareiškėjui buvo paskirta 19 582,41 Lt dydžio parama.

Pareiškėjas 2012 m. gegužės 18 d. pateikė 2012 m. Paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, kurioje deklaravo iš viso 39,06 ha naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos inter alia 10,00 ha plotą sklype Nr. 033474-8957 esančiame lauke Nr. 1. Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai pateko į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą.

NMA, įvertinusi 2009 m. Paraišką, 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimu nustatė, kad pareiškėjui išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė 4 966,96 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA. Apie 2013 m. balandžio 12 d. Sprendimą NMA pareiškėją informavo 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimu, kuriame pažymėjo, kad apskaičiuota skola (4 966,96 Lt) 2013 m. balandžio 18 d. buvo išskaičiuota iš papildomų nacionalinių atsietųjų tiesioginių išmokų už pateiktą į rinką pieną 2012 deklaravimo metus, todėl pareiškėjas neskolingas NMA. NMA, įvertinusi 2010 m. Paraišką, 2013 m. balandžio 22 d. Sprendimu nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 7 623,74 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA, o įvertinusi 2012 m. Paraišką, NMA 2013 m. gegužės 3 d. Sprendime Nr. NPS-SMS-100 pareiškėjui paskyrė 15 894,7 Lt dydžio tiesioginių išmokų, finansuojamų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, sumą bei 5 056,73 Lt dydžio PNTI. Kadangi iki 2013 m. gegužės 3 d. pareiškėjui paskaičiuota bendra 5 056,73 Lt dydžio PNTI suma, o pritaikius PNTI mažinimą, pareiškėjui bendra suma buvo 4 687,99 Lt, todėl pareiškėjui susidarė 368,74 Lt dydžio grąžintinų išmokų suma.

Apie 2013 m. balandžio 22 d. Sprendimą ir 2013 m. gegužės 3 d. Sprendimą NMA pareiškėją informavo 2013 m. gegužės 14 d. Sprendimu, kuriame nurodė, kad apskaičiuota skola (7 992,48 Lt) 2013 m. gegužės 3 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos, todėl pareiškėjas NMA neskolingas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais NMA Sprendimais, kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 3R-200(AG-174/01-2013) panaikino MNA 2013 m. balandžio 12 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. gegužės 14 d. Sprendimus.

Komisija konstatavo, kad NMA 2013 m. balandžio 12 d. ir 2013 m. balandžio 22 d. Sprendimais nepagrįstai pritaikė pareiškėjui sankcijas bei 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. gegužės 14 d. Sprendimais informavo pareiškėją apie susidariusią skolą (išskaičiavo iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos bei iš papildomų nacionalinių atsietųjų tiesioginių išmokų už patiektą į rinką pieną išmokų už 2012 deklaravimo metus).

NMA 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-869 „Dėl skolos anuliavimo“, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2010 m. Paraišką, NMA 2013 m. balandžio 22 d. Sprendimą pripažino negaliojančiu.

Teismas nurodė, jog neneigia NMA, kaip Europos Sąjungos ūkininkams teikiamą paramą administruojančios institucijos teisės imtis priemonių susigrąžinti ūkininkų nepagrįstai gautas išmokas, tačiau tai, teismo nuomone, turi būti daroma vadovaujantis bendraisiais teisės principais, o NMA sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, inter alia tai, kad tokie sprendimai turi būti paremti įrodymais, o skundžiami sprendimai šių reikalavimų neatitinka. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (2009 m. balandžio 7 d. įsakymo redakcija bei 2010 m. balandžio 8 d. įsakymo redakcija) atitinkamai 30 bei 29 punktus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras vykdo Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nurodytas funkcijas.

Teismas pažymėjo, jog pagal Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 472 redakcija) 3.1.1 punktą valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsakingas už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, paraiškų duomenų priėmimo iš savivaldybių ir viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizavimą, paraiškų ir prašymų pakeisti paraiškos duomenis registravimo dokumentų patikrinimą, šių dokumentų ir paraiškų duomenų perdavimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai;

Ūkinių gyvūnų registro centrinės duomenų bazės ir išmokų už pieną informacinės sistemos tvarkymą ir įgyvendinimą; Žemės ūkio ir kaimo verslo registro tvarkymą; išmokų už gyvūnus ir pieną gavėjų sąrašų ir informacijos apie apskaičiuotas sumas už pieną teikimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o pagal Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (2013 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 81 redakcija) 3.1 punktą – už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, diegimą ir tvarkymą; pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, diegimą ir tvarkymą.

Taigi teismas, įvertinęs Centro atsakomybę už tinkamą pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, taip pat ir Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Lietuvoje 2011 m. birželio 6–10 d. tyrimo išvadą, sprendė, kad pareiškėjas nėra atsakingas už paramą administruojančių institucijų klaidas, be to, teismas nesutiko su NMA nuomone, jog „<...> iš atnaujintų ortofografinių duomenų aiškiai matyti, jog 2009 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 033474-8957 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,00 ha 5PT-2 (šlapynių tvarkymas (plotai, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos)) dalis (1,90 ha) yra netinkama paramai gauti <...>“, nes NMA į bylą pateikti neva atnaujinti ortofotografiniai duomenys niekuo nesiskiria nuo 2005 metų ortofotografinių duomenų.

Todėl teismas konstatavo, jog jei pareiškėjas 2009-2010 metais deklaruodamas laukus ir padarė jų įbraižymo klaidų, tai jas turėjo būti nurodyta ištaisyti nedelsiant.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 96-102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir atmesti visus pareiškėjo prašymus.

Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Akcentuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ NMA pateikė sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nereiškia NMA teisės ir pareigos vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti Pareiškėjo 2009 m. pateiktą paraišką.

Teigia, jog NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę ir yra atskaitinga ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai. 2011 m. birželio 6-10 d. tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.) duomenys nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui ir šių ūkininkų atžvilgiu pagal Reglamento 1122/2009 80 straipsnį pradėta susigrąžinimo procedūra. 2012 m. rugpjūčio 21 d. NMA gavo Centro raštą su sąrašu pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai pateko į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009-2010 metų ortografinę medžiagą. Remdamasi Centro rašte pateikta informacija ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas 2009 m. Paraiškoje prašė paramos už netinkamus paramai gauti plotus, NMA atliko pakartotinį 2009 m. Paraiškos vertinimą.

Pažymi, kad NMA neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. Paraiškoje nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis. Centras – institucija, atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo paneigti NMA pateikto 2012 m. rugpjūčio 21 d. Centro rašto duomenų teisingumo, pasiremdamas pareiškėjo teismui pateiktu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. 6-291.

Apeliantas remiasi analogiška byla (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4287-331/2013), kurioje teismas akcentavo, kad pareiškėjas atsako už pateiktus duomenis, todėl privalo žinoti deklaruojamo lauko tikrąją būklę. Akcentuoja tai, kad NMA 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, naikinti minėto NMA sprendimo nėra pagrindo.

Papildomai pažymi, jog Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.2 punkte numatyta NMA teisė grąžintinas lėšas susigrąžinti taikant grąžintinų lėšų įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, NMA 2013 m. balandžio 18 d. atliktas skolos išskaičiavimas iš pareiškėjui priklausančių papildomų nacionalinių atsietųjų tiesioginių išmokų už pateiktą į rinką pieną išmokų sumos už 2012 deklaravimo metus yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas B. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68-69) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog jo deklaruotos šlapynės yra tinkamos deklaravimui. Pažymi, jog kreipėsi į Agrocheminių tyrimų laboratoriją, kuri pateikė išvadas, kad beveik visi (išmetama kūdrų grandinė 0,3 ha ploto) jo deklaruoti „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos „Šlapynių tvarkymo“ priemonėje šlapynių plotai iš tikrųjų yra šlapynės ir tinkami deklaravimui. Tad jis yra 100 % tikras, kad šlapynių plotus nustatė ir deklaravo tinkamai, o Centras neteisėtai dalį jo šlapynių ploto įtraukė į nedeklaruojamus plotus. Pastebi, kad šlapynė formuojasi tūkstantmečius (Žuvinto ežero pelkėms yra apie 10 tūkst. metų) su pelkinio dirvožemio sluoksniu, jai būdinga augalija ir hidrologinėmis sąlygomis. Fotonuotraukų medžiaga negali būti pagrindas nustatyti arba išbraukti šlapynių plotus, nes nuotoliniu būdu neįmanoma nustatyti pelkinio dirvožemio storio, vyraujančios augalijos bei esančių hidrologinių sąlygų. Todėl NMA vadovaudamasi Centro sprendimu neteisėtai išbraukė dalį jo šlapžemių iš deklaruotinų plotų. Pažymi, kad šlapynių tvarkymo programoje dalyvauja nuo 2007 metų, tačiau sankcijos taikomos 2009 ir 2010 metais, o, dalyvaudamas „Šlapynių tvarkymo“ priemonėje, dėl šlapynių tvarkymo iš NMA nėra gavęs kažkokių kritinių pastabų, kurios grėstų tokiomis didelėmis sankcijomis. Nurodo, jog deklaravimas buvo vykdomas su deklaravimo konsultantu – specialistu, kuris niekada neperspėjo, kad atliekamas kažkoks neteisingas deklaravimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo įvertinti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimai dėl pareiškėjui taikytų sankcijų ir jų panaikinimo, pagrįstumo bei teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas B. D. 2009, 2010 ir 2012 metais teikė Paraiškas paramai gauti. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai pateko į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą.

Atsakovas nustatė, kad pareiškėjui išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl atitinkamai susidarė: 4 966,96 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, 7 623,74 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma bei 368,74 Lt dydžio grąžintinų išmokų suma. Pareiškėjas, nesutikdamas su atitinkamais NMA Sprendimais (dėl gražintinų lėšų išskaičiavimo), kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 3R-200(AG-174/01-2013) panaikino MNA 2013 m. balandžio 12 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. gegužės 14 d. Sprendimus. Komisija konstatavo, kad NMA 2013 m. balandžio 12 d. ir 2013 m. balandžio 22 d. Sprendimais nepagrįstai pritaikė pareiškėjui sankcijas bei 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. gegužės 14 d. Sprendimais informavo pareiškėją apie susidariusią skolą (išskaičiavo iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos bei iš papildomų nacionalinių atsietųjų tiesioginių išmokų už patiektą į rinką pieną išmokų už 2012 deklaravimo metus).

NMA 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-869 „Dėl skolos anuliavimo“, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2010 m. Paraišką, NMA 2013 m. balandžio 22 d. Sprendimą pripažino negaliojančiu. Atsakovas savo sprendimų teisėtumą grindė jų atitikimu atitinkamoms teisės aktų nuostatoms. Rėmėsi Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 dalį, pagal kurią palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui iki jos grąžinimo arba išskaitymo. Taikytina palūkanų norma skaičiuojama, laikantis nacionalinių teisės aktų, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas. Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jei ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo tos dienos, kurią ūkininkui pranešama apie įpareigojimą grąžinti išmokas, iki grąžinimo arba išieškojimo dienos. Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama laikantis nacionalinių teisės aktų nuostatų, bet neturi būti mažesnė už palūkanų normą, pagal nacionalines nuostatas taikytiną sumų susigrąžinimui (80 straipsnio 2 dalis). Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 bei 7.1.3 punktuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo: nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti arba gavo didesnę nei priklauso paramą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad NMA atliktų paramos perskaičiavimų ir pareiškėjo skolų, kurioms vėliau buvo taikytos išskaitos, susidarymo pagrindą nurodė Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“. Minėtu raštu NMA pateiktas sąrašas pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai pateko į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo (atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą).

Pirmosios instancijos teismas konstatvo, kad neneigia atsakovo, kaip Europos Sąjungos ūkininkams teikiamą paramą administruojančios institucijos teisės imtis priemonių susigrąžinti ūkininkų nepagrįstai gautas išmokas, tačiau tai turi būti daroma vadovaujantis bendraisiais teisės principais, o NMA sprendimai, kuriais siekiama susigrąžinti išmokas (dalį išmokų), turi atitikti VAĮ įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, inter alia tai, kad tokie sprendimai turi būti paremti įrodymais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai nustatė, jog NMA skundžiami sprendimai minėtų reikalavimų neatitinka.

Kaip jau buvo minėta anksčiau Nacionalinė mokėjimo agentūra neteisingo deklaravimo faktą 2009 ir 2010 metų Paraiškose nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis. Centras – institucija, atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, todėl, anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo paneigti NMA pateikto 2012 m. rugpjūčio 21 d. Centro rašto duomenų teisingumo, pasiremdamas pareiškėjo teismui pateiktu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. 6-291. Pažymėjo, jog NMA atsakinga už tinkamą valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę ir yra atskaitinga ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai. 2011 m. birželio 6-10 d. tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Apeliantas kaip pagrindinį argumentą nurodo tai, jog atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 ir 2010 metais) duomenys nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui ir šių ūkininkų atžvilgiu pagal minėtą Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnį buvo pradėta susigrąžinimo procedūra. 2012 m. rugpjūčio 21 d. NMA gavo Centro raštą ir remdamasi šiame rašte pateikta informacija atliko pakartotinį Paraiškų vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Centras yra atsakingas už tinkamą pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą bei atsižvelgęs į Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Lietuvoje 2011 m. birželio 6–10 d. tyrimo išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui, 2009-2010 metais deklaruojant laukus, ir padarius jų įbraižymo klaidų, tai jas pareiškėjui turėjo būti nurodyta ištaisyti nedelsiant bei pareiškėjas nėra atsakingas už paramą administruojančių institucijų klaidas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei ginčą reglamentuojančius teisės aktus, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada. Papildomai pažymėtina, jog Centro atsakovui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 1S-7479 ir prie jo pridėtos rašte minimo sąrašo ištraukos irgi negalėjo būti pripažinti pakankamais įrodymais skundžiamiems sprendimams pareiškėjo atžvilgiu priimti, kadangi juos paneigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atliktas pareiškėjo deklaruotų šlapynių perpatikrinimas ir jos pateiktas šlapynių ribų planas, iš kurio matyti, kad nustatytos šlapynių ribos (inter alia ginčo žemės sklypo šiaurės vakarų riba) iš esmės sutampa su pareiškėjo 2009-2010 metais deklaruotomis šlapynėmis.

Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2009 ir 2010 metais kreipėsi į Centrą dėl nuotolinės patikros atlikimo einamaisiais metais, taip pat neatliko paraiškos patikros vietoje. Ortofotografinės medžiagos pavėluotas atnaujinimas nesuteikia teisės NMA pervertinti 2009–2010 metų Paraiškas nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teises. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2009-2010 metais deklaravus laukus ir padarius jų įbraižymo klaidų, bei atsakovui šių pažeidimų nenustačius laiku ir pareiškėjui nenurodžius jas ištaisyti nedelsiant, konstatuotina, jog NMA neturėjo pagrindo atlikti atitinkamus išskaitymus.

Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nurodo, kad 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu iš pareiškėjo nusprendė susigrąžinti 368,74 Lt PNTI už pateiktą į rinką pieną, todėl NMA 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuria ji 368,74 Lt PNTI už pateiktą į rinką pieną susigrąžino išskaičiuodama grąžintinas lėšas iš B. D. priklausančios pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos, yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į sprendimo struktūrą (visumoje pateikiama bendra skolos suma) bei siekiant aiškumo pagrįstai Komisijos panaikintas visas sprendimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius