AS-552-779-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-779/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04946-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 1D-8354(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies, neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 19 060,94 Lt; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, po 159,67 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo apskaičiuota iki jos sumažinimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad, jo manymu, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012-2013 metams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams ir tai patvirtina Konstitucinio Teismo pranešimas žiniasklaidai, kuriame nurodyta, kad buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašė bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą (Konstitucinio Teismo bylų Nr. 12/2013 ir 21/2013).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiškas administracines bylas Nr. I-2693-624/2013 bei Nr. I-3856-142/2013, 2013 m. gegužės 27 d. ir 2013 m. spalio 28 d. nutartimis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Šie Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai buvo priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčą kelia, be kita ko, ir dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos, susidariusios dėl to, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms buvo pratęstas 2012-2013 metams, išmokėjimo. Teismas rėmėsi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad šioje administracinėje byloje turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo 2012 ir 2013 metams, todėl teismui siekiant tinkamai išnagrinėti administracinę bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo.

Atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai), dėl kurių yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytini ir šioje administracinėje byloje, teismas darė išvadą, kad šios bylos nagrinėjimas stabdytinas iki kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų konstitucingumą (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013 ir 21/2013, prašymų Nr. 16/2013 ir 30/2013).

Kadangi ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti tik tam tikrą bylos dalį ir priimti dalinį sprendimą, o pareiškėjas, paduodamas skundą ir jame suformuluodamas reikalavimus (apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas), pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje, skundo netikslino, administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą, teismas darė išvadą, kad stabdytina visa nagrinėjama administracinė byla.

III. Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti pareiškėjo skundą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 19 060,94 Lt, kuri papildomai susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, administracinę bylą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013 ir 21/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimti nutarimai.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesvarstė galimybės išspręsti bylą ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kai jo valstybinės pensijos mažinimui buvo taikomos Konstitucijai prieštaraujančios Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjas pabrėžia, kad skunde nurodė du ginčo dalykus, t. y. prašė priteisti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, kuri prieštaravo Konstitucijai, jo pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., taip pat prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Pareiškėjo manymu, administracinė byla ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo, turėjo būti išnagrinėta, kadangi dėl šio ginčo dalyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti galutiniai sprendimai, kurių pagrindu išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjo A. K. atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu – kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013 ir 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 16/2013 ir 30/2013.

Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos, t. y. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, taikymo. Pareiškėjo nuomone, teismas pagal jo skundą turėjo sustabdyti administracinę bylą tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Konstitucinio Teismo priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų konstitucingumo yra susiję su šiuo jo skundo reikalavimu.

ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ir už 2012-2013 metus, t. y. ir už laikotarpį, kuriam Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais yra pratęstas šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams ir šiuo aspektu Konstituciniame Teisme yra konstitucinės justicijos byla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija atsakovo Ministerijos 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-10867(11) dėl atsisakymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką už 2010–2013 metus, taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, valstybinės pensijos nepriemokas už 2010-2013 metus, susidariusias taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Pažymėtina, kad minėtų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų priėmimas yra susijęs būtent su šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimu valstybinių pensijų gavėjams 2012-2013 metams.

Nors pareiškėjas savo reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokų priteisimo išskaidė į dvi dalis pagal nepriemokos susidarymo teisinį pagrindą, tačiau 2012-2013 m. laikotarpis sutampa pagal abu reikalavimus. Taigi pareiškėjo teisių galimo pažeidimo pasekmių nagrinėjimo skaidymas į atskirus etapus, kai teismui kyla abejonių dėl nagrinėjant bylą taikytino įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai, gali būti kliūtis išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nustatęs, kad šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylas Nr. 12/2013 ir 21/2013, pradėtas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 16/2013 ir 30/2013. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1006/2014, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė