A-858-1626-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1626/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05992-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „City service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „City service“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „City service“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „City service“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2013 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (2.20-24)6V-1728 „Dėl prašymo susipažinti su bylos medžiaga“ 2 punktą (toliau – ir Skundžiamas sprendimo 2 punktas); 2) įpareigoti Konkurencijos tarybą pateikti pareiškėjui koncentracijos pažymas (toliau – ir Pažymos), nurodytas Konkurencijos tarybos darbo reglamento 107-108 punktuose, kurių pagrindu buvo priimti Konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 1S-14, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 1S-159 bei 2011 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1S-141; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. faksu pateikė Konkurencijos tarybai prašymą leisti susipažinti su bylų medžiaga ir padaryti šios medžiagos kopijas, kurių pagrindu priimti Konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 1S-14, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 1S-159 bei 2011 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1S-141, tačiau atsakovas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (2.20-24)6V-1728 atsisakė pateikti svarbiausią prašomos informacijos dalį – pažymas, kuriose apibrėžiamos atitinkamos rinkos ir kurių pagrindu priimti aukščiau minėti nutarimai leisti bendrovei vykdyti koncentracijas. Atsakovas pareiškėjui nurodė, kad šios pažymos yra tarnybinio naudojimo dokumentai, todėl neleistini susipažinti. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų leista susipažinti su minėtomis pažymomis. Pažymėjo, kad jis savo vykdytų koncentracijų bylose nėra trečiasis asmuo, jis turi teisę susipažinti su savo bylose esančia esmine informacija. Manė, jog koncentracijų pažymos turi įrodomąją vertę ir negali būti laikomos tarnybinio naudojimo dokumentais. Pažymos yra vienintelis atsakovo priimamas dokumentas, iš kurio gali būti nustatomi motyvai ir argumentai, leidę jam priimti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodomą nutarimą, nes nutarimai, priimami Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nėra motyvuojami.

Atkreipė dėmesį, kad minėtos pažymos yra atsakovo atlikto rinkos tyrimo rezultatas, kuris atspindimas jam priimant nutarimus, kas leidžia daryti išvadą, jog tai ne tarnybinio naudojimo, o įrodomąją vertę turintys dokumentai. Pabrėžė, kad taip užkertamas pareiškėjui kelias susipažinti su jo atžvilgiu priimtų nutarimų motyvais, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes atsakovas analogiškas pažymas dėl koncentracijų yra pateikęs kitiems ūkio subjektams. Pastebėjo, kad atsakovas rengia tokių pažymų nekonfidencialias versijas (be komercinių paslapčių), su kuriomis leidžiama susipažinti bet kam.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra kompetentingas spręsti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes Konkurencijos tarybos įstatymas nustato atskirą skundų dėl Konkurencijos tarybos administracijos įgaliotų pareigūnų bei kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Skundžiamas sprendimas neleisti susipažinti su AB „City Service“ koncentracijų pažymomis buvo priimtas Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos. Šis sprendimas laikytinas Konkurencijos tarybos darbuotojų sprendimu, susijusiu su Konkurencijos tarybai Konkurencijos įstatymo ir kitų įstatymų priskirtų funkcijų atlikimu, dėl kurio skundas pirmiausia teikiamas Konkurencijos tarybai Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundo dėl Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėjos sprendimo nesuteikiant galimybės susipažinti su AB „City Service“ koncentracijų pažymomis Konkurencijos tarybai Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais nėra pateikęs, todėl byla turėtų būti nutraukta. Papildomai paaiškino, kad jei teismas skundą nagrinėtų, jis atsiliepime teikia paaiškinimus ir atsikirtimus į skundo argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo AB „City Service“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (2.20-24)6V-1728 „Dėl prašymo susipažinti su bylos medžiaga“ 2 punktą bei įpareigojo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymo dalį dėl susipažinimo su pažymomis apie koncentracijų nagrinėjimą, pateikiant pareiškėjui tinkamai motyvuotą atsakymą bei nurodant jo apskundimo tvarką. Priteisė AB „City Service“ iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atsakovui teikto 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymo pobūdį, pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą atsakovui teikė siekdamas gauti informaciją, t. y., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, todėl nurodė, kad atsakovo teiginys apie privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo tvarką vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos 2013 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (2.20-24)6V-1728 „Dėl prašymo susipažinti su bylos medžiaga“ 2 punkte dėl susipažinimo su pažymomis apie koncentracijų nagrinėjimą nurodyta, jog vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi pažymos apie koncentracijų nagrinėjimą yra laikytinos tarnybinio naudojimo dokumentais, tretiesiems asmenims susipažinti yra neteikiamos, todėl atsisakyta jas pateikti susipažinti pareiškėjui. Teismas akcentavo, kad pačiame Konkurencijos įstatyme, jo 21 straipsnio 7 dalyje, aiškiai nėra nurodyta, jog koncentracijų pažymos yra tarnybinio naudojimo dokumentai. Sprendė, kad tokią išvadą padarė pats atsakovas, tačiau jos niekaip nemotyvavo, nepateikė išsamių argumentų, t. y., nepagrįstai pareiškėjui neišaiškino savo pozicijos nagrinėjamu klausimu. Teismas paminėjo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).

Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimo 2 punktą, laikė, kad jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, Konkurencijos tarybos 2013 m. spalio 7 d. sprendime Nr. (2.20-24)6V-1728 „Dėl prašymo susipažinti su bylos medžiaga“ nenurodyta jo apskundimo tvarka, kas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsižvelgęs į visa, ką išdėstė, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamame sprendimo 2 punkte atsakovui pateikiant nemotyvuotą teiginį apie koncentracijų pažymų priskyrimą tarnybinio naudojimo dokumentams, nenurodant sprendimo apskundimo tvarkos, nustatyti VAĮ 8 straipsnio 1-2 dalių pažeidimai, todėl skundžiamą sprendimo 2 punktą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymo dalį dėl susipažinimo su pažymomis apie koncentracijų nagrinėjimą, pateikiant pareiškėjui tinkamai motyvuotą atsakymą bei nurodant jo apskundimo tvarką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu, teismas nurodė, jog patenkinus pareiškėjo skundo vieną reikalavimą iš dviejų, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 50 Lt sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas akcinė bendrovė „City service“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymo dalį dėl susipažinimo su pažymomis apie koncentracijų nagrinėjimą, pateikiant pareiškėjui tinkamai motyvuotą atsakymą bei nurodant jo apskundimo tvarką, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti. Taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo įrodymus, kuriuos nepagrįstai atsisakė išreikalauti pirmosios instancijos teismas, t. y., pažymas dėl koncentracijų, kurių pagrindu priimti Konkurencijos tarybos nutarimai: 2009 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 1S-14, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 1S- 159 ir 2011 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1S-141.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą – neužtikrino, kad į bylą būtų pateikta medžiaga, kurią pats teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo išreikalavęs. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo padarytus pažeidimus nagrinėjant pareiškėjo prašymą, tačiau iš esmės taip ir neišsprendė ginčo, t. y. neįpareigojo atsakovo, kad šis pateiktų informaciją, būtiną ginčo išsprendimui (pačių pažymų). 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje buvo nurodyta, kad atsakovas su atsiliepimu į skundą turėjo pateikti medžiagą, kurios pagrindu priimtas Konkurencijos tarybos skundžiamas sprendimo 2 punktas bei kitą turimą, su ginču susijusią medžiagą. Tuo tarpu atsakovas neįvykdė šios nutarties ir nepateikė išreikalautos informacijos;

2. Teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą – netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti net 3 pareiškėjo prašymus išreikalauti bylos esmę sudarančius dokumentus, t. y. pažymas. Jei minėti įrodymai būtų buvę išreikalauti, pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadija būtų tinkamai pabaigta (t. y. nesant esminio proceso normų pažeidimo), pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs ištirti pažymų turinį ir įsitikinti, jog jos nesudaro tarnybinio naudojimo dokumentų. Netinkamu pasirengimu pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką, suformuotą būtent šios kategorijos bylose (neteisėto atsisakymo suteikti informaciją);

3. Skundžiamas sprendimas yra be motyvų – juo iš esmės atsisakyta vykdyti teisingumą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d., 142 str. 2 d. 5 p.). Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė pareiškėjo argumentų dėl diskriminacijos, motyvuotai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti pažymas susipažinti bei nepateikė argumentų, kodėl pats atsisakė išspręsti ginčą dėl pažymų išreikalavimo iš atsakovo;

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl naikintinas arba keistinas (ABTĮ 143 str.). Pirmosios instancijos teismas netaikė VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, kad viešojo administravimo subjektams leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtinta teisės aktuose;

5. Neegzistavo joks teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą. Vadovaujantis aktualia administracinių teismų praktika, ginčijamo klausimo išsprendimo grąžinimas institucijai spręsti iš naujo yra taikomas tik išimtiniais atvejais, kurie siejami su: (i) papildomu įrodymų rinkimu, sudėtingų skaičiavimų atlikimu, papildomų patikrinimų atlikimo būtinybe ar tuo, kad ginčas visapusiškiau, išsamiau bus išnagrinėtas būtent ne teisme; (ii) būtinybe iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus; (iii) atvejais kuomet pats teismas, taikydamas jam prieinamas procesines priemones, neturi objektyvių galimybių priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Pažymi, kad jokių išimtinių atvejų nagrinėjamoje byloje nebuvo/nėra nustatyta, kadangi visa kilusio ginčo medžiaga buvo pateikta teismui arba ją buvo galima tiesiogiai išreikalauti iš atsakovo ir įvertinti tiesiogiai teisminio proceso metu, be to, priežastys (motyvai) dėl kurių teismas perdavė atsakovui ginčą spręsti iš naujo yra sietinos ne su faktinių aplinkybių įvertinimu ar naujų administracinių procedūrų atlikimo būtinybe, bet išimtinai tik su teisės aiškinimu ir taikymu, kas yra ne atsakovo, bet paties teismo prerogatyva (ABTĮ 3 str.);

6. Įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą pažeidžia proceso operatyvumo principą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant minėtą principą administraciniame procese. Pabrėžia, jog operatyvumo principas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika riboja teismo galimybes perduoti ginčą iš naujo nagrinėti (spręsti) institucijai, kurios sprendimai skundžiami, kadangi, laikantis operatyvumo principo, pats teismas privalo nešališkai įvertinti jam pateiktus įrodymus, susijusius su ginčo dalyku, pasisakyti dėl jų įrodomosios galios ir reikšmės bei priimti galutinį sprendimą dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ar neteisėtumo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi įpareigojo Konkurencijos tarybą pateikti atsiliepimą į skundą, 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (2.20-24)6V-1728, medžiagą, kurios pagrindu priimtas minėtas sprendimas, bei kitą turimą su ginču susijusią medžiagą. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nebuvo nurodytas reikalavimas Konkurencijos tarybai pateikti AB „City Service" koncentracijų pažymas. Pamini, jog teismas pareiškėjo prašymus dėl AB „City Service" koncentracijų pažymų išreikalavimo išsprendė 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi bei 2014 m. vasario 10 d. posėdžio metu, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog teismas neatsakė į jam pateiktus procesinius prašymus, neišsprendė klausimų dėl ginčo dalyką sudarančių įrodymų išreikalavimo. Tai, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymų dėl tam tikros informacijos išreikalavimo, savaime nereiškia, jog buvo netinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui.

Atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos taryba kartu su atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą pateikė visą galimą pateikti ir turimą su ginču susijusią informaciją. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų joms priskirtoms funkcijoms atlikti. Taigi Konkurencijos įstatymas nenumato, jog tarnybinio naudojimo dokumentai būtų teikiami tretiesiems asmenims, įskaitant ir teismą, susipažinti.

Pabrėžia, jog nors AB „City Service" koncentracijų pažymos yra susijusios su nagrinėjama byla, visgi ne šių pažymų turinys, jų teisingumas ar neteisingumas yra nagrinėjamo ginčo dalykas. Nagrinėjamu atveju vertinama, ar sprendimas neleisti susipažinti su AB „City Service" koncentracijų pažymomis yra pagrįstas ir teisėtas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų įstatymu, Konkurencijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, Konkurencijos taryba turi teisę neleisti tretiesiems asmenims susipažinti su tam tikra informacija. Nagrinėjamu atveju, laikantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies reikalavimų, pagal kuriuos tarnybinio naudojimo dokumentai nėra teikiami susipažinti, AB „City Service" koncentracijų pažymos nebuvo suteiktos pareiškėjui.

Pažymi, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui nėra reikalinga išreikalauti šias pažymas. Skundžiamas sprendimo 2 punktas priimtas ne įvertinus konkrečių AB „City Service" koncentracijų pažymų turinį, bet, kaip nurodyta ir pačiame skundžiamame Konkurencijos tarybos sprendime, visos pažymos apie koncentracijų nagrinėjimą laikytinos tarnybinio naudojimo dokumentais. Tai, kad koncentracijų nagrinėjimo pažymos, įskaitant ir AB „City Service" koncentracijų pažymas, yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie nėra teikiami tretiesiems asmenims, nustatoma ne iš šių dokumentų turinio, tačiau iš jų pobūdį, tikslus, parengimo ir naudojimo aplinkybes reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo ir Konkurencijos tarybos darbo tvarką reglamentuojančių teisės aktų analize, atsakovas daro išvadą, kad AB „City Service" koncentracijų bei bet kurių kitų koncentracijų pažymos yra tarnybinio naudojimo dokumentai, todėl nėra pagrindo vertinti konkrečių koncentracijų pažymų turinio ir jas išreikalauti.

Pastebi, kad išsamūs Konkurencijos tarybos paaiškinimai dėl koncentracijų pažymų, kaip tarnybinio naudojimo dokumentų statuso, nurodyti Konkurencijos tarybos 2013 m. lapkričio 19 d. atsiliepime į patikslintą skundą, todėl tų pačių argumentų nekartoja.

Nurodo, jog skundžiamo sprendimo 2 punktas (neleisti susipažinti su AB „City Service" koncentracijų pažymomis) atitinka Konkurencijos įstatymo Konkurencijos tarybai numatytą pareigą saugoti tarnybinio naudojimo dokumentus. Pareiškėjui teisės aktai nesuteikia teisės reikalauti pateikti koncentracijų pažymas, o šių pažymų suteikimas kitiems ūkio subjektams savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Konkurencijos įstatymas ir kiti Konkurencijos tarybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad tarnybinio naudojimo dokumentai nėra teikiami susipažinti tretiesiems asmenims, todėl pavieniai atvejai, kai tam tikromis išskirtinėmis aplinkybėmis Konkurencijos taryba suteikė galimybę susipažinti su koncentracijų nagrinėjimo pažymomis ar davė jų kopijas, nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra Konkurencijos tarybos administracinė praktika, o pareiškėjas, kuriam Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalis nenumato galimybės su jomis susipažinti, buvo diskriminuojamas.

Tai, kad teismas galėjo iš esmės išspręsti klausimą dėl Konkurencijos tarybos atsisakymo pareiškėjui suteikti susipažinti AB „City Service" koncentracijų pažymas, savaime nelaikytina neteisingu teismo sprendimu.

Nesutinka su pareiškėjo prašymu išreikalauti koncentracijos pažymas, nes asmenų teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu (tai yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas). Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnyje yra numatytos išimtys, kada šis įstatymas nėra taikomas.

Pažymi, kad koncentracijų nagrinėjimo pažymos nėra laikytinos įrodymais ABTĮ 57 straipsnio prasme, nes nėra faktiniai duomenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (2.20-24)6V-1728 „Dėl prašymo susipažinti su bylos medžiaga“ 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Konkurencijos tarybos pareigos pateikti pareiškėjui koncentracijos pažymas, nurodytas Konkurencijos tarybos darbo reglamento 107-108 punktuose, kurių pagrindu buvo priimti Konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 1S-14, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 1S-159 ir 2011 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1S-141.

Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad atsakovas turi pareigą pateikti jo 2013 m. rugsėjo 9 d. pateiktame prašyme nurodytus dokumentus (t. y. pažymas, susijusias su rinkų apibrėžimu) ir skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė juos suteikti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl šį sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymo dalį.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas sprendimas yra ydingas: jame nėra pateikti išsamūs atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai, nenurodyta jo apskundimo tvarka. Vis dėlto kaip matyti iš bylos medžiagos, apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Be to, skundžiamame sprendime bendriausia prasme yra nurodytas aiškus atsisakymo pateikti dokumentus pagrindas – t. y. iš atsisakymo galima suprasti, jog atsakovas prašomus pateikti dokumentus laiko tarnybinio (vidinio) naudojimo dokumentais, kurie neatskleistini remiantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė bylos iš esmės tuo aspektu, kad nevertino, ar atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus ir nesprendė pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti jo prašomus dokumentus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės tenkinant jo skundą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo neišreikalavo pareiškėjo prašomų pažymų, taip pat su jomis susijusių dokumentų, konkrečiai Konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 1S-14, 2009 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 1S-159, 2011 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1S-141 ir tyrimo bylų, kurių pagrindu buvo priimti minėti nutarimai. Byloje nesant šių pažymų ir kitų minėtų dokumentų, nežinant jų turinio, nėra prielaidų vertinti atsakovo argumentų dėl atsisakymo suteikti dokumentus pagrįstumą, įskaitant ir tai, kad šios pažymos yra tarnybiniai dokumentai Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies prasme (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nėra aišku, ar šios pažymos egzistuoja, nors atsakovas neneigia jų buvimo. Šiuo atveju bendri atsakovo argumentai apie tokių dokumentų prigimtį ir turinį nėra pakankami spręsti dėl konkrečių dokumentų turinio ir statuso. Be to, toks bylos nagrinėjimas iš esmės pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme pažeistų šalių teisę į apeliaciją (ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kiek tai susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės ir proceso šalių pateikiamais argumentais dėl byloje taikytinos teisės nuostatų aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegijos manymu prasminga kai kuriais aspektais pasisakyti. Visų pirma, atsakovo vertinimu, byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės; skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per dešimt dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui; skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo nesustabdo, tuo tarpu įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje atliekamos koncentracijos priežiūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu ir kitais įstatymais priskirtų funkcijų atlikimu.

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnis yra šio įstatymo V skyriuje „Konkurencijos tarybos atliekamo šio įstatymo pažeidimų procedūra“, be to, šios nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai su bendrojo Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, kuriuo yra detalizuojama konstitucinės teisės gauti informaciją, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, sąlygos ir tvarka, taip pat realizuojamas konstitucinis atsakingo valdymo / gero administravimo principas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gerą administravimą, 2 dalies b) punkte nurodyta, kad ši teisė apima kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje konstitucinė teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją traktuojama kaip vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų (žr. 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir jame nurodytą Konstitucinio Teismo praktiką).

Iš pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. atsakovui pateikto prašymo matyti, kad jis prašė pateikti tam tikrus dokumentus (pareiškėjo parengtas pažymas). Šiuos dokumentus pareiškėjas prašė pateikti ne atsakovui vykdant kokią nors Konkurencijos įstatymo pagrindu atliekamą procedūrą, o pažymas, kurios buvo sudarytos anksčiau vykdytų administracinių procedūrų metu, t. y. minėtais atvejais jau yra priimti galutiniai Konkurencijos tarybos nutarimai. Taigi šiuo požiūriu skundžiamas 2013m. spalio 7 d. sprendimas Nr. (2.20-24)6V-1728 „Dėl prašymo susipažinti su bylos medžiaga“ negali būti laikomas Konkurencijos tarybos darbuotojo priimtu sprendimu, susijusiu su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu ir kitais įstatymais priskirtų specifinių funkcijų atlikimu, nes šiuo sprendimu atsakovo darbuotojas paprasčiausiai atsisakė pateikti pareiškėjui dokumentus, kaip jie apibrėžti Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai minėto Įstatymo tikslų bei reguliavimo požiūriu nieko nesiskiria nuo kitų viešojo administravimo subjektų turimų dokumentų. Todėl šiuo atveju taikyti Konkurencijos įstatymo 32 straipsnyje nustatytą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką pagrindo nėra ir neprasminga.

Kaip minėta, atsakovas atsisakė pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus juos laikydamas tarnybiniais dokumentais. Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Konkurencijos tarybai atliekant jai pavestas funkcijas Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų joms priskirtoms funkcijoms atlikti

Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėtų nuspręsti, ar byloje vertinamu atveju egzistuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyti atsisakymo suteikti informaciją ar dokumentus pagrindai juos aiškinant ir taikant sistemiškai su Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkte atskirai nėra išskirta tarnybinių dokumentų, kurie pripažįstami neteiktinais asmenims dėl tam tikro viešojo intereso apsaugos, kategorija, o pagal Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalį susipažinti neteikiami ne apskritai visi tarnybiniai (vidiniais) dokumentai, o išskirtos tik tam tikros konkrečios tarnybinių dokumentų, kurie neteiktini tretiesiems asmenims, kategorijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į konstitucinį teisės gauti informaciją statusą ir atsakingo valdymo principą, t. y. turėtų būti vertinama, kokių teisėtų visuomeninių tikslų siekiama tokiu įstatyme nustatytu reguliavimu, šiuos tikslus turėtų būti siekiama užtikrinti ieškant pusiausvyros tarp individo teisės gauti informaciją ir teisėto visuomeninio tikslo. Šiuo aspektu dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, kad pagal Konkurencijos Tarybos 2000 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 45 patvirtintos Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos 56.1 punkte nurodyta, kad šios tvarkos 55 punkte nurodyti asmenys (t. y. pranešimą apie koncentraciją pateikę asmenys bei kiti suinteresuoti asmenys, kurie dėl numatomos įvykdyti koncentracijos yra pateikę raštiškus prieštaravimus), turi, be kita ko, teisę susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo bylos medžiaga, išskyrus informaciją, kuri yra kitų ūkio subjektų komercinė paslaptis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo eigoje pranešimą apie koncentraciją pateikęs subjektas turi teisę susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo medžiaga, baigus nagrinėti tokią bylą ir priėmus galutinį sprendimą teisinį reguliavimą nėra pagrindo aiškinti kaip siaurinantį minėto subjekto teisę gauti informaciją. Taigi pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti, ar pareiškėjo prašomos pažymos yra sudedamoji koncentracijos bylos dalis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentus dėl to, jog jo prašomos pažymos, turint galvoje tai, kad Konkurencijos tarybos nutarimai, leidžiantys vykdyti koncentraciją, neturi motyvuojamosios dalies, laikytinos sudėtine tokių nutarimų dalimi, nes priešingas situacijos vertinimas būtų nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas pareiškėjo prašomų pažymų turinį ir jų sąsajas su priimtais nutarimais, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, ar tokie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti. Akivaizdu, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas yra būtina prielaida priimti galutinį sprendimą dėl koncentracijos (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2000 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 45 patvirtinta Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarka). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos darbo reglamento nuostatas, turėtų įvertinti, kokių dokumentų (vertinimų, informacijos) pagrindu atsakovas priėmė pareiškėjo nurodomus nutarimus dėl koncentracijos. Nusprendus, kad ginčo pažymos laikytinos sudėtine Konkurencijos tarybos nutarimų dalimi, nebūtų pagrindo minėtas pažymas laikyti tarnybiniais (vidaus) dokumentais Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies prasme.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo akcinės bendrovės „City service“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas