2K-483/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-483/2014

Teisminio proceso Nr. 1-94-2-00014-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.6;

1.1.12.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

neviešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jolitos Urbelienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas laisvės atėmimu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį už mažametės V. S. seksualinį prievartavimą – devyneriems metams;

BK 149 straipsnio 4 dalį už mažametės V. S. išžaginimą – aštuoneriems metams;

BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus už V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą – dvejiems metams šešiems mėnesiams;

BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už mažametės M. K. tvirkinimą – vieneriems metams;

BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už mažametės K. K. tvirkinimą – vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus jas apimant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.

Priteista iš M. S. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosioms: V. S. 25 000 Lt; M. K. ir K. K. kiekvienai po 10 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis pakeistas – nuosprendžio dalis dėl M. S. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: M. S. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalis dėl M. S. nuteisimo pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už mažamečių M. K. ir K. K. tvirkinimą panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. S. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki septynerių metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) subendrintos jas apimant ir galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista iš M. S. nukentėjusiosioms M. K. ir K. K. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinis ieškinys, paduotas ginant viešąjį interesą, dėl priteisimo iš M. S. nukentėjusiosioms M. K. ir K. K. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuoroda, kad „M. S., išžagindamas, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą, problemas, susijusias su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu, kurį įvykdė artimiausios aplinkos asmuo, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip susargdino savo dukterį V. S., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą“.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. S. pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad:

2002 m. vasarą, tiksliau nenustatytu metu, apie 12.00–13.00 val., (duomenys neskelbtini), apaugusioje krūmais aikštelėje prie ūkinio pastato, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios M. K., gimusios 1995 m. gegužės 30 d., būkle dėl mažametystės (nes pagal savo amžių, turimas žinias ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir reikšmės bei adekvačiai jiems priešintis), paguldė ją ant žolės, apžergė, nuvilko jos vilkėtas kelnes ir kelnaites bei kišo savo rankų pirštus į M. K. lytinius organus – makštį, taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir tvirkino mažametę;

2002 m. vasarą, tiksliau nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), savo sodo namelyje, nuvilko K. K., gimusios 1997 m. liepos 31 d., kelnes ir kelnaites, glostė rankomis jos lytinius organus, sėdmenis bei demonstravo apnuogintą savo lytinį organą jį liesdamas bei prašydamas nukentėjusiąją jį liesti, taip tvirkino mažametę.

Apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį dėl M. S. nuteisimo pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už mažamečių M. K. ir K. K. tvirkinimą panaikino ir šią bylos dalį nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažametės V. S. seksualinį prievartavimą (nusikalstama veika tęsėsi nuo 2000 m. iki 2008 m. rudens) bei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus už V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. S. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį išteisintas, tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. S. nutraukta bylos dalis pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dvi veikos), bausmių, paskirtų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, subendrinimą, taip pat nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms M. K. ir K. K., o Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinis ieškinys, paduotas ginant viešąjį interesą, paliktas nenagrinėtas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus (už V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą), 153 straipsnį (2000 rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už mažametės M. K. tvirkinimą), 153 straipsnį (2000 rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už mažametės K. K. tvirkinimą) apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnes ir galutinę subendrintą bausmę M. S. paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą M. S. dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad S. S. prieš mažametes padarytoms veikoms turi būti taikoma veikos padarymo metu trumpai galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, pagal kurią apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nesunkiems nusikaltimams ketveri metai ir jis nagrinėjamu atveju baigėsi 2006 m. vasarą.

Prokurorė pažymi, kad BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija buvo paskelbta, tačiau nebuvo įsigaliojusi, nes naujasis BK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., o kartu įsigaliojo ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto nauja 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija, kurio b papunktyje buvo numatyta, kad už neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą taikomas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Be to, pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma, t. y. yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Tačiau nors pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas įvykdęs ne tik BK 153 straipsnyje numatytas veikas, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kokią įtaką BK 153 straipsnyje numatytų veikų senaties terminų eigai turi tai, jog M. S. yra pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir 150 straipsnio 4 dalį už tęstinės veikos padarymą, t. y. už tai, kad nuo 2000 m. iki 2008 m. rudens seksualiai prievartavo mažametę dukterį V. S. ir dėl to padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. S. vykdė ir iki 2002 m. vasarą įvykusių mažamečių M. ir K. K. tvirkinimo veiksmų, ir po to. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, jog tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi skundžiamame nuosprendyje neteisingai laikoma, kad po mažamečių M. ir K.

K. tvirkinimo 2002 m. vasarą nuteistojo prieš mažametę dukterį V. S. vykdoma tęstinė veika (seksualinis prievartavimas) nenutraukė senaties terminų eigos, nes tęstinė veika nelaikoma nauju nusikaltimu. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad M. S. vykdyta tęstinė veika nesukelia jam teisinių pasekmių dėl 2002 m. vasarą įvykdytos veikos, tęstinę nusikalstamą veiką ilgą laiką darantis asmuo visiškai nepagrįstai atsidūrė palankesnėje teisinėje situacijoje už vienkartinę veiką įvykdžiusį asmenį. Taip iškreipiama ir teisinė senaties instituto prigimtis, reiškianti, kad tik po nusikalstamos veikos įvykdymo praėjus atitinkamam laiko tarpui nusikalstamą veiką padaręs asmuo tampa nepavojingu. Įstatymo leidėjo BK 95 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir šiuo metu galiojančio BK 95 straipsnio 7 dalyje (2010 m. birželio 15 d.

įstatymo redakcija) apibrėžta nuostata reiškia, kad nauja nusikalstama veika rodo neišnykusį asmens pavojingumą ir suteikia pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju po 2002 m. įvykdyto mažamečių tvirkinimo M. S. daryta tęstinė veika nutraukė BK 153 straipsnyje numatytų veikų senaties terminų eigą. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką M. S. baigė 2008 m. rudenį. BK 95 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatyta, kad senaties terminai už visas nusikalstamas veikas pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas. Nagrinėjamoje byloje – nuo 2008 metų rudens. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas) nustatytas penkerių metų senaties terminas už BK 153 straipsnyje numatytos veikos įvykdymą baigėsi 2013 m. rudenį, todėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis priimtas nepraleidus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.

Nepagrįstai nutraukęs bylą suėjus senaties terminams, apeliacinės instancijos teismas kartu nepagrįstai panaikintino nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms M. K. ir K. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai po 10 000 Lt ir paliko nenagrinėtą ginant viešąjį interesą prokuratūros paduotą civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos ir jos dydžio klausimą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taikymo

Apeliacinės instancijos teismas, M. S. nutraukdamas bylos dalį pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dvi veikos dėl mažamečių Marijos ir K. K. tvirkinimo padarytos 2002 m. vasarą), motyvavo tuo, kad 2006 metų vasarą suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, o apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas 2013 m. gegužės 21 d. Teismas rėmėsi BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, pagal kurią apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nesunkiems nusikaltimams ketveri metai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija buvo paskelbta, tačiau ji neįsigaliojo, nes naujasis BK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., o kartu įsigaliojo ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto nauja 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija, kurio b papunktyje buvo numatyta, kad už neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą taikomas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Be to, pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma, t. y. yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nors pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu M. S. buvo pripažintas įvykdęs ne tik BK 153 straipsnyje numatytas veikas, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kokią įtaką šių veikų senaties termino eigai turi tai, jog M. S. yra pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir 150 straipsnio 4 dalį už tęstinės veikos padarymą, t. y. už tai, kad nuo 2000 m. iki 2008 m. rudens seksualiai prievartavo mažametę dukterį V. S. bei ją seksualiai prievartaudamas padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. S. vykdė ir iki 2002 m. vasarą įvykusių mažamečių Marijos ir K. K. tvirkinimo veiksmų ir ši veika tęsėsi iki 2008 m. rudens. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, jog tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi akivaizdu, kad M. S. padaryta tęstinė veika, kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nutraukė padarytų BK 153 straipsnyje numatytų veikų senaties termino eigą. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką M.

S. baigė 2008 m. rudenį. BK 95 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatyta, kad senaties terminai už visas nusikalstamas veikas pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas, nagrinėjamoje byloje – nuo 2008 metų rudens. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas) nustatytas penkerių metų senaties terminas už BK 153 straipsnyje numatytos veikos padarymą baigėsi 2013 m. rudenį, todėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis priimtas nepraleidus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.

Įstatymo leidėjo BK 95 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir šiuo metu galiojančio BK 95 straipsnio 7 dalyje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) apibrėžta nuostata reiškia, kad padaryta nauja nusikalstama veika rodo neišnykusį asmens pavojingumą ir dėl to yra teisinis pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nutraukęs bylos dalį pagal BK 153 straipsnį suėjus senaties terminams, nepagrįstai panaikino nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms M. K. ir K. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai po 10 000 Lt ir paliko nenagrinėtą ginant viešąjį interesą prokuratūros paduotą civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos ir jos dydžio klausimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Taigi kasatorės prašoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina, paliekant galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį su kasatorės nurodomais pakeitimais. Nuosprendžio dalis naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) aiškinimo ir taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis:

kuria M. S. nutraukta bylos dalis pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dvi veikos dėl M. ir K. K. tvirkinimo), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui;

dėl bausmių, paskirtų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, subendrinimo;

kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms M. K. ir K. K., o Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinis ieškinys, paduotas ginant viešąjį interesą, paliktas nenagrinėtas.

Dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį su pakeitimais: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus (už V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą), 153 straipsnį (2000 rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už mažametės M. K. tvirkinimą), 153 straipsnį (2000 rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (už mažametės K. K. tvirkinimą) apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę M. S. paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Viktoras Aidukas

Vytautas Masiokas