3K-3-180-686/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-180-686/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04591-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 128.19 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą dėl notaro veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo dėl notarinių veiksmų padavimo terminus (CPK 512 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja pateikė skundą dėl notaro veiksmų ir prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei panaikinti Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G. 2011 m. liepos 15 d. neteisėtais veiksmais išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4921.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino, atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų ir grąžino jai skundą su priedais. Teismas nurodė, kad pareiškėja skundė notarės 2011 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą, taigi naikinamasis terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti baigėsi 2011 m. spalio 13 d., nes šis terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, o ne nuo sužinojimo apie jį. Pareiškėjos skundas teisme buvo gautas 2014 m. balandžio 14 d., t. y. jau pasibaigus įstatyme nustatytam naikinamajam terminui (CPK 512 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2014 m. liepos 3 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teismas, remdamasis CPK 512 straipsniu, nurodė, kad skundas dėl antstolio ar notaro veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėja skundą dėl notaro veiksmų padavė praleidusi devyniasdešimties dienų terminą, kuris yra naikinamasis ir kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus šiems terminams, grąžinami juos padavusiems asmenims.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis ir atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl notaro veiksmų pateikti bei perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai labai siaurai aiškino ir formaliai vertino bylos faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, suteikiama galimybė ir procesinė teisė motyvuotai prašyti šį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Pagrindinė termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Kasatorės teigimu, ji, 2014 m. kovo 19 d. susipažinusi su antstolio A. S. užvesta vykdomąja byla Nr. 10/11/02413, sužinojo, kad Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A.

G. 2011 m. liepos 15 d. neteisėtai išdavė vykdomąjį raštą. Kasatorė nuo sužinojimo momento per dvidešimt dienų pateikė pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti skundą dėl notaro veiksmų. Kasatorė pažymi, kad apie priimtą ginčijamą vykdomąjį įrašą ji nei notarės, nei antstolio nebuvo informuota, taip pat nesupažindinta su jo turiniu, antstolis neleido susipažinti su vykdomąja byla. Jeigu antstolis ir notarė būtų tinkamai pateikę vykdomąjį įrašą ir su juo kasatorę supažindinę bei išaiškinę šio apskundimo tvarką, terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti nebūtų buvęs praleistas.

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad naikinamasis terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra nepagrįsti, nes kasatorė negalėjo apskųsti notaro veiksmo, kol apie jį nesužinojo. Kasatorė savo teises ir pareigas vykdymo procese įgyvendino tinkamai ir aktyviai, reiškė prašymus notarei ir antstoliui, jos atstovas, gavęs vykdomojo įrašo kopiją, pastebėjo, kad vykdomasis įrašas išduotas neteisėtai, tačiau bylą nagrinėję teismai nutartyse neteisingai nurodė, jog kasatorė nebuvo aktyvi ir nesidomėjo vykdymo procesu.

Jie net netyrė, kokia tvarka notarė ir antstolis teikė informaciją kasatorei. Jos teigimu, sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Kasatorė pažymi, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl jis turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis. Išvada, kad, notarui neteisėtai išdavus vykdomuosius įrašus, tačiau apie tai nežinant suinteresuotam asmeniui ir suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimt dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundo, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams.

Kasatorės nuomone, jos nurodytos terminio praleidimo priežastys svarbios. Priėmus kasatorės skundą, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas neturi apsiriboti vien formaliu aplinkybių vertinimu, turi aiškintis, kodėl nei antstolis, nei notarė neteikė kasatorei informacijos apie vykdomąjį įrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. antstolis G.

P., bylos Nr. 3K-3-119/2010).

Atsiliepimu į kasacinį skundą Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. G. prašo jį atmesti ir skundžiamas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nutartis palikti nepakeistas. Ji nurodo, kad joks teisės aktas neįpareigoja notaro, išdavusio vykdomąjį įrašą pagal vekselį, informuoti apie tai skolininką ar laiduotoją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų atnaujinimo

CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007).

Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014).

Pažymėtina, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. ir kt. v. antstolės A. R. Ž. kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).

Šioje byloje kasatorė 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G. veiksmų, t. y. prašydama panaikinti notarės 2011 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 4921, ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundas paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą devyniasdešimties dienų terminą, atsisakė priimti kasatorės skundą ir grąžino jį kasatorei. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kasatorės atskirąjį skundą, jo netenkino ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 512 straipsnio nuostatas ir aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neturi teisinio pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusių teismų išvadas nepagrįstomis.

Minėta, kad kasatorė siekia apskųsti notarės 2011 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Taigi skundžiamo veiksmo atlikimo diena, reikšminga naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui apskaičiuoti, – 2011 m. liepos 15-oji. Kasatorė kreipėsi į teismą su skundu 2014 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos ir atitinkamai suėjus devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui. Tokiu atveju nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Kaip nurodyta pirmiau, naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas. Dėl to kasatorės argumentai, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino jos nurodytų priežasčių atnaujinti terminą svarbos, galėtų būti reikšmingi tik nustačius, jog naikinamasis terminas dar nėra suėjęs, t. y. kad yra pagrindas atnaujinti praleistą dvidešimties dienų notaro veiksmo apskundimo terminą, tačiau šiuo atveju byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta. Taigi bylą nagrinėję teismai, atsisakydami priimti kasatorės skundą, proceso teisės normų reikalavimų nepažeidė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinis skundas atmestinas, o skundžiamos bylą nagrinėjusių teismų nutartys paliktinos galioti (CPK 346 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundo dėl notaro veiksmų nepadavimas (atitinkamai – atsisakymas jį priimti) neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 511 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 10,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. pažyma), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,76 Eur (dešimt Eur 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė