eAS-1129-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Jukneda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Jukneda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedeAS-1129-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-6948 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1129-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03723-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Jukneda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Jukneda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas UAB „Jukneda“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (15.11)-A4-6948 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo“.
Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-6948 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Grįsdamas šį prašymą, pareiškėjas iš esmės nurodė, kad panaikinus licencijos galiojimą įmonė negalės vykdyti veiklos. Pareiškėjas, negaudamas pajamų, nemokės mokesčių, turės atleisti darbuotojus. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, nėra padaryta, o padaryti pažeidimai Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno raj. yra šalinami.
II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, t. y., kad įmonė negalės vykdyti veiklos, negaudama pajamų nemokės mokesčių, turės atleisti darbuotojus, yra susijusi ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o iš esmės su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, taip pat į tai, jei ir, skundo patenkinimo atveju, pareiškėjai atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti kompensuojama įstatymo nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad sprendimo įvykdymas šiuo atveju negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl prašymo netenkino. Be to, pastebėjo, jog, kaip matyti iš pareiškėjos įstatų, atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas yra tik viena iš UAB „Jukneda“ veiklos rūšių, todėl panaikinus leidimą vykdyti pavojingų atliekų rinkimą ir laikymą, ji gali vykdyti kitą įstatuose numatytą veiklą.
Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra teisiškai motyvuotų argumentų (motyvų) ar faktų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymui kiltų grėsmė ar jo vykdymas būtų apsunkintas. Pareiškėjas nenurodė ir argumentuotai nepagrindė jokios realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui; aiškiai neįvardinta, kokios konkrečiai realios grėsmės, kliūtys ar kiti apsunkinimai padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.
III. Pareiškėjas UAB „Jukneda“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti šioje administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (15.11)-A4-6948 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo“ galiojimą iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neatkreipė dėmesio į tai, kad nesustabdžius 2015 m. birželio 23 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo Nr. (15.1 l)-A4-6948 galiojimo, iki šio administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomas. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus, o to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Akcentuoja, kad 2015 m. birželio 23 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (15.1 l)-A4-6948 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo“ panaikinus UAB „Jukneda“ pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656 nuo šio administracinio akto priėmimo dienos pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000656 laikoma negaliojančia. Taigi UAB „Jukneda“ nuo 2015 m. birželio 23 d. negali vykdyti jokios veiklos. Bylų nagrinėjimo trukmė Lietuvoje leidžia teigti, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas gali tęstis iki metų, kas lemia tai, jog pareiškėjas bus priverstas bankrutuoti. Pastebi, kad UAB „Jukneda“ nevykdo jokios kitos veiklos, iš kurios gaunamų pajamų galėtų egzistuoti iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taigi, net jei teismas priimtų palankų sprendimą pareiškėjui, tokio sprendimo įsiteisėjimo metu, apeliantui, kaip ūkinės veiklos subjektui, gali būti neįmanoma atnaujinti veiklos pagal pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656. Pabrėžia, kad be licencijos iš esmės negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000656 suteikia teisę laikyti pavojingas atliekas pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Nei atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra, nei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas jokių pažeidimų šioje pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje nenustatė, nedavė jokių privalomų nurodymų. Apeliantas savo vykdomą veiklą yra apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu.
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su atskirojo skundo reikalavimais.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad dėl galimos bylos nagrinėjimo trukmės teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas gali neegzistuoti kaip pavojingų atliekų tvarkymo veiklą vykdantis subjektas, nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes, jei atsakovo sprendimas būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, pareiškėjas įgytų teisę į žalos atlyginimą ir tai sudarytų finansinius pagrindus toliau vykdyti ir (ar) atnaujinti ekonominę veiklą.
Pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nevykdo jokios kitos veiklos. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvada, jog atliekų surinkimas, tvarkymas ir šalinimas yra tik viena iš UAB „Jukneda” veiklos rūšių, ji grindžiama remiantis įmonės įstatais. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, paneigiančių šias Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadas.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodomas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas nereikalauja identifikuoti, kokioje veiklos vietoje padarytas pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimas, todėl pareiškėjo argumentas, kad jokių pažeidimų nefiksuota įmonei priklausančioje pavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, o pažeidimai padaryti Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno raj., todėl negali būti sietini su įmonei išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija, nepagrįsti. Pabrėžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai nepatvirtina, jog byloje tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 3 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007).
Taigi, kaip matyti iš aptartų nuostatų bei teismų praktikos, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pirmiausia yra siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybe. Nagrinėjamoje byloje netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo (teismo sprendimo) vykdymas nepasidarytų negalimas ar nepasunkėtų, kadangi ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, jokie papildomi veiksmai tokio sprendimo įvykdymui nėra būtini.
Kita vertus, teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas reiškia ir tai, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, t. y. bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukels (ar tikėtina, kad sukels) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos jam galimai kilsiančios neigiamos pasekmės (įmonės negalėjimas vykdyti savo tiesioginės veiklos ir jos nutraukimas, negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais, įmonės bankrotas) taip pat dar nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas. Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai teismų praktikoje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Pažymėtina, kad pareiškėjas nei su skundu, kuriame itin lakoniškai pagrindė būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog pajamas gauna tik iš veiklos, kuriai vykdyti reikalinga ginčijamu sprendimu panaikinta licencija, nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jos įstatuose nurodytos ir kitos ekonominės veiklos rūšys – atliekų ir laužo didmeninė prekyba, didmenine prekyba už atlygį ar pagal sutartį, chemijos produktų didmeninė prekyba, taip pat kad dėl licencijos sustabdymo jai gresia nemokumas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra (toliau – ir Kauno rajono agentūra) 2015 m. balandžio 2 d. privalomuoju nurodymu Nr. 10 UAB „Jukneda“ nurodė nutraukti bet kokių atliekų vežimą į pastatą ir sklypą, esančius Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno r., 2015 m. balandžio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. 11, kuriuo nurodė, atliekas, laikomas šioje teritorijoje, iki 2015 m. gegužės 1 d. perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, bei pakartotinį nurodymą Nr. 19, kuriame nurodoma, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Jukneda“ neįvykdė Kauno rajono agentūros 2015 m. balandžio 3 d. nurodymo Nr. 11 perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms atliekas, saugomas neteisėtai (neturint Taršos leidimo) pastate ir sklype Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno r. Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo ir atskirojo skundo turinio, neginčija Kauno rajono agentūros privalomųjų nurodymų pagrįstumo. Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (15.11)-A4-6948 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo panaikinimo“ iš esmės siekiama ne sukelti neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes pareiškėjui, bet ištaisyti susiklosčiusią situaciją taip, kad būtų apsaugotas ir viešasis interesas, t. y. užtikrinta aplinkos apsauga. Atsižvelgiant į šį tikslą, sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas turėtų galimybę ir toliau vykdyti licencinę veiklą galimai nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, o viešasis interesas nebūtų užtikrintas.
Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog pažeidimai buvo nustatyti Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno raj., o pažeidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra susiję su skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimu, kuris bus aktualus pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas ir vertinti, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, pavyzdžiui, pateikus duomenis, kad pareiškėjas įvykdė Kauno rajono agentūros 2015 m. birželio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. 19 perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms atliekas, saugomas neteisėtai (neturint Taršos leidimo) pastate ir sklype Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno r., taip pat įrodymus, kad įmonei gresia nemokumas dėl veiklos, kuriai vykdyti reikalinga ginčijamu sprendimu panaikinta licencija, sustabdymo, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje vėl galėtų būti svarstomas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo UAB „Jukneda“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan