A-624-1941-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1941/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00154-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. P., J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. P., J. J. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. S. P. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) Palangoje) formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą.

Nurodė, kad pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1800 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame yra dvibutis gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. P. priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o J. J. – butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nutarė atsidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir padalinti žemės sklypą pusiau pagal nusistatytą naudojimosi tvarką taip, kad kiekviename naujai suformuotame žemės sklype liktų po atskirą butą, t. y. būtų suformuoti du nauji žemės sklypai su vienbučiais gyvenamaisiais pastatais kiekviename iš jų.

Su prašymu išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kuri atsisakė išduoti tokį leidimą, motyvuodama tuo, kad bus pažeistas detaliajame plane nustatytas užstatymo tankumas. Pareiškėjai su tuo nesutiko ir teigė, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktorius patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvojoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis.

Žemės valdos projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo(-ų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Pažymėjo, jog atsakovo buvo prašoma leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su planavimu tikslu – nekeičiant pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamento, sklypą padalinti į du sklypus, todėl pareiškėjams nesuprantamas atsakovo atsisakymas leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tuo pagrindu, kad bus keičiamas teritorijos užstatymo tankumas. Pažymėjo, kad detaliuoju planu buvo numatyta, kad sklype gali būti vienas pastatas ir 15 procentų užstatymo tankumas, tai sklypą padalijus į du sklypus, užstatymo tankumas bus toks pat.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23–24) nurodė, jog 2014 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas leisti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamento, sklypą padalinti į du sklypus, tačiau 2014 m. vasario 3 d. sprendimu buvo atsisakyta leisti rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėjo, jog pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintą Palangos miesto bendrąjį planą sklypas patenka į teritoriją (duomenys neskelbtini). Šios teritorijos vyraujantys požymiai – mišrios kurorto centro, pocentrių teritorijos, kurioms keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą (toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas), patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, sklypas patenka į U2 teritoriją. Sklypas yra Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritorijoje bei Senojo miesto vietoje, pripažintam saugoti moksliniam pažinimui. Pagal Specialiojo paminklosauginio plano aiškinamojo rašto 6.2.2 punktą, U2 teritorijoje užstatymo tankumas nedidinamas, sklypai nesmulkinami. Leisti rengti planą, kuriame būtų numatyta esamą žemės sklypą padalinti į du sklypus, atsisakyta siekiant apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), kuri kultūros vertybe paskelbta Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190. Pabrėžė, jog žemės sklypas yra nekilnojamosios vertybės teritorijoje, saugomos valstybės ir jai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad saugomos teritorijos planuojamos ir tvarkomos pagal bendrojo bei specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus paminklosaugos reikalavimus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu (b. l. 45–50) pareiškėjų V. S. P. ir J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai 2013 m. liepos 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą (b. l. 13) išduoti leidimą rengti 0,1800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydami planavimo tikslą – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamento, sklypą padalinti į du sklypus. Sprendimu atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 14), motyvuojant tuo, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) didėtų užstatymo tankumas. Sprendime pažymėta, kad norimas padalinti žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suplanuotas Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 (duomenys neskelbtini) punktu patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliuoju planu. Šio detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomas vienas pastatas, užstatymo plotas 270 kv. m, sklypo užstatymo procentas iki 15 procentų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas yra 337 kv. m. Šiuo metu esamas užstatytas plotas, kuris sudaro daugiau nei 18 procentų, viršija minėtame detaliajame plane nurodytą leistiną žemės sklypo užstatymo plotą, t. y. iki 15 procentų. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktas.

Teismas atsižvelgė į Žemės įstatymo 2 straipsnio 15, 18, 20, 27 dalių, 37 straipsnio, to paties straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 dalies, šios dalies 4 punkto nuostatas. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjų siekiamu rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, formavimo ir pertvarkymo projektu nėra pažeidžiami įstatymai ir kitos teisės aktų nuostatos, dėl kurių Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti leidimą rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo priedo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu. Nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Palangos miesto istorinėje dalyje (b. l. 39). Pagal Specialųjį paminklosauginį planą sklypas yra kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Specialiojo paminklosauginio plano Apsaugos reglamento tekstinėje (įžanginėje) dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o Palangos centrinėje dalyje išsiskiria teritorija U2 – urbanistinė vertybė, kuri įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Iš Specialiojo paminklosauginio plano brėžinio (Genplanas) matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra priskirtas rekreacinei – poilsinei teritorijai (b. l. 39–40). Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.3 punkte nurodyta, kad rekreacinėje poilsinėje teritorijoje yra saugoma susiklosčiusi sklypų sistema. Griežtai reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas, kuris pagal susiklosčiusį istorinį yra iki 10 procentų, o sklypų, didesnių kaip 20 arų, iki 5 procentų. Be to, Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkte nurodyta, kad U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l.

8) sprendė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso V. S. P. (900/1800 dalis) ir J. J. (900/1800 dalis). Minėtame išraše nurodyta apie juridinio fakto – nekilnojamojo daikto buvimo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – įregistravimą. Šiame sklype yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 1A2p, būklė – nebaigtas statyti (baigtumo procentas – 68 procentai), namo aukštų skaičius – 2, užstatymo plotas 337,00 kv. m (b. l. 9).

Minėtame name nuosavybės teise V. S. P. priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o J. J. – butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11). Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 (duomenys neskelbtini) punktu, pagrindinio brėžinio sprendė, kad 0,1800 ha žemės sklypo leistinas užstatymo plotas iki 15 procentų (b. l. 16). Pareiškėjams priklausančio nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas yra 337,00 kv. m, t. y.

žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas yra 18,7 procentų, kas akivaizdžiai viršija užstatymo plotą, nurodytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliojo plano teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamente. Pabrėžė, jog teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo ir tai, kad skaidant sklypus į mažesnius, kiekvienas naujas sklypas turės naujus parametrus ir jam bus taikomas kitas užstatymo tankumas, nei kad būtų taikomas vientisam sklypui iki jo padalijimo. Taip pat pabrėžė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, jau buvo padalintas į 5 sklypus, todėl paskaičiavus šių padalintų sklypų užstatymo tankumą, tikėtina, jog jis butų viršytas, t. y. viršytas Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.3 punkte nurodytas 10 procentų užstatymo tankumas, kuris buvo taikomas vientisam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) iki jo padalijimo.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų norimame padalinti žemės sklype šiuo metu tebevyksta statybos darbai ir yra viršytas 15 procentų užstatymo plotas, kuris buvo nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliuoju planu. Nustatytos faktinės aplinkybės leido daryti išvadą, kad užstatymo tankumas dalijant sklypus didės. Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktą, žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis.

Šiuo atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimas pažeistų Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktą, kuriuo draudžiama didinti užstatymo tankumą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas papildomai nurodė, kad detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 (duomenys neskelbtini) punktu, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, buvo padalintas į 5 naujus sklypus, todėl turėtų būti galima dalinti ir pareiškėjams priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad šiuo atveju galioja principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria non oritur ius). Todėl pareiškėjo argumentas dėl ankstesnio žemės sklypo padalinimo į 5 naujus sklypus negali būti pagrindu leisti padalinti pareiškėjų prašomą žemės sklypą, esantį Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Nors Sprendime atsakovas ir nenurodė Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkto, t. y. kad U2 teritorijoje negali būti smulkinami žemės sklypai ir Palangos miesto istorinėje dalyje turi būti išlaikoma urbanistinė saugoma teritorija (urbanistinė perspektyva), tačiau tai negali būti priežastimi panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Nustatė, jog Sprendime buvo nurodyta, kad neišduodamas leidimas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi pažeidžiamas leidžiamas užstatymo tankumas, t. y. Sprendime buvo suprantamai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisės aktai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog Sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl pareiškėjų prašymas dėl jo panaikinimo netenkintinas. Netenkinus prašymo panaikinti Sprendimą, netenkintinas ir prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. Pareiškėjai V. S. P. ir J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 52–56).

Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, jog antras atsisakymo pagrindas, nurodytas tik teismo iniciatyva, t. y. teismas pasisakė dėl Specialiojo paminklosauginio plano sprendinių apribojimų taikymo, kurių netaikė pats viešojo administravimo subjektas. Todėl teigia, kad teismas šioje byloje nebuvo nešališkas ir objektyvus.

Pažymi, jog Specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 6.2 punktas numato tik pagrindines nuostatas, kurios nebūtinai yra taikomos saugomai U-2 teritorijai. Nors bendruoju atveju, Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktas numato, kad U-2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai, tačiau 6.2.4 punkte yra pabrėžiama, kad užstatymo tankumas neturi viršyti numatyto reglamente. Specialiojo paminklosauginio plano 6.3 punkte ir yra nurodytas tvarkymo reglamentas konkrečiai teritorijai, kur 6.3.1 punkte numatyta, kad „Tvarkymo reglamentas priklauso nuo vertybės lygmens ir autento išlikimo masto“.

Atsižvelgiant į tai, Specialiojo paminklosauginio plano 6.3.3 ir 6.3.4 punktuose numato griežčiausią paminklosauginį režimą, kur yra saugoma didelę istorinę, urbanistinę bei pažintinę vertę turinti urbanistinės vertybės teritorija su pilnai išlikusiu urbanistinės struktūros planu ir apstatymu. Visa ta teritorija buvo nurodyta Regeneracijos pasiūlymų brėžinyje. Byloje šis brėžinys nebuvo pateiktas, o teismas jo neišreikalavo. Taigi Teismas nenustatė svarbiausių aplinkybių, ar Žemės sklypas pagal Regeneracijos pasiūlymų brėžinį patenka į griežčiausio paminklosauginio režimo zoną, ar jame gali būti taikomas tik konservavimo–restauravimo režimas, tuo labiau, kad jokiuose registruose to nėra fiksuota.

Neaišku, iš ko Teismas sprendė, kad Žemės sklypas yra priskirtas rekreacinei–poilsinei zonai, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko akivaizdžiai matyti, kad Žemės sklypo naudojimo paskirtis kita, o naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija. Teismo nurodytos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų Žemės sklypo detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 33, aplinkybių, kur nenustatyta, kad Žemės sklypas papuola į griežčiausio paminklosauginio režimo zoną, todėl leista buvusį sklypą padalinti į sklypus ir padidinti užstatymą, nes jame nėra išlikęs urbanistinės struktūros planas ir apstatymas.

Kadangi teismui nebuvo pateikti pilnos apimties nei Specialiojo paminklosauginio plano, nei Detaliojo plano sprendiniai, darytina išvada, kad buvo pažeistos procesinės normos, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti tikrųjų faktinių aplinkybių, be to, teismas asmeniškai netyrė įrodymų, o tik ginčijamame sprendime nurodė atsakovo ir trečiojo asmens nuomones, o tai leidžia teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

Teigia, kad ginčo atveju sklypą dalijant į dvi lygias dalis, užstatymo tankis, intensyvumas, pastatų aukštis ir kiti reglamentai nesikeičia, todėl teismo ginčijamame sprendime ir atsakovų 2014 m. vasario 3 d. rašte Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 nurodyti argumentai, kad bus pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos bei Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie pastato kadastro duomenis matyti, kad pareiškėjams bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu užstatytas plotas 337 kv. m jau buvo nustatytas dar 2003 m. spalio 16 d. (išrašo 2.1 punktas), o kad gyvenamas namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje buvo registre fiksuota tik 2009 m. gegužės 20 d. pagal 2008 m. liepos 23 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad statant gyvenamą namą ir jį 2003 m. spalio 16 d. registruojant Nekilnojamojo turto registre pagal kompetentingos institucijos (Statybos inspekcijos tarnybos) išduotą pažymą, kad gyvenamas namas pastatytas nenukrypstant nuo projekto, o jame esantys butai užbaigti statyti 100 procentų ir pripažinti tinkamais naudoti pagal Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. sausio 19 d. aktą, Žemės sklypas dar nebuvo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir todėl jam nebuvo taikomi apribojimai, susiję su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga. Viso šito teismas nenustatė ir neišsiaiškino.

Teismas nedetalizavo, kodėl žemės sklypo padalinimas prieštarautų Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniams, kokios vertybės, saugomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, būtų pažeistos leidus rengti projektą. Atkreipia dėmesį, kad galiojantis Palangos m. bendrasis planas nedraudžia U-2 teritorijoje sklypus skaidyti sklypais, to nedraudžia ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos, o Saugomų teritorijų įstatymas – riboja tik iš dalies, ypač vertingose saugomose teritorijose. Taigi teismas nenurodė teisės akto, kuriame ginčo teritorijoje būtų draudžiama atidalinti nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės sklypas Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniuose nepažymėtas kaip saugoma urbanistinė struktūra, todėl Žemės sklypas yra suformuotas jau padalinant buvusį sklypą (duomenys neskelbtini) į 5 sklypus ir tam pritarė bei suderino trečiojo suinteresuoto asmens atstovai, o atsakovas šį detalųjį planą tvirtino ir nematė, kad gali būti pažeistos teisės aktų nuostatos ar Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai. Teismas nenurodė, kuo šis padalinimas skiriasi nuo ankstesnio ir kodėl anksčiau buvo galima skaidyti sklypais toje pat teritorijoje, o ginčo atveju – ne.

Ginčijamame sprendime teismas pabrėžė, kad „iš neteisės negali atsirasti teisė“, todėl pareiškėjo argumentas dėl ankstesnio žemės sklypo padalinimo į 5 naujus sklypus negali būti pagrindu leisti padalinti pareiškėjų prašomą žemės sklypą, esantį Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Iš šio teismo teiginio galima suprasti, kad teismas nesutinka su Žemės sklypo detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 33, sprendiniais ir juos pripažįsta neteisėtais, tačiau ginčijamame sprendime savo teiginio nemotyvavo. Neaišku, kodėl šio detaliojo plano sprendiniai yra neteisėti, kokiems teisės aktams prieštarauja ar neatitinka galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Pareiškėjams neaišku, kokias teisines pasekmes sukelia teismo pareiškimas, kad minėtas detalusis planas yra neteisėtas. Teismas, nors ir nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai yra neteisėti, tačiau sprendimo motyvuose jais rėmėsi.

Teismas nevisapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, kai kurias nustatė klaidingai, taip ir neatsakė į ginčo klausimą, kodėl negalima atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, jei to nedraudžia įstatymai. Visa tai lėmė, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai taikė materialines teisės normas, o svarbiausia – netinkamai buvo išspręstas ginčas, todėl ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, jis turėtų būti naikinamas ir byla nagrinėjama iš naujo, pilnai ištiriant visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 64–65) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas. Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti. Teismas, spręsdamas ginčą dėl teritorijų planavimo procedūrų, tinkamai aiškino teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, tinkamai įvertino ir atsižvelgė į ankstesnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 62–63) teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

Mano, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas faktiniais ir teisiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ginčo atvejui taikytina imperatyvi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata draudžianti rengti įstatymams ir kitiems teisės aktams prieštaraujančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, o būtent tokį teisės aktams prieštaraujantį projektą ir siekė parengti pareiškėjai, todėl visiškai atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo nurodyti teisiniai pagrindai draudžiantys norimą planavimą vykdyti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Kultūros paveldo vietovės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), specialiojo plano, paskelbto teritorijų planavimo dokumentų registre (registro duomenis tvarko Palangos miesto savivaldybės administracija, specialusis planas yra viešai paskelbtas savivaldybės internetiniame tinklalapyje) sprendiniais, kur aiškiai nurodyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priskiriamas rekreacinei–poilsinių funkcinei zonai (brėžinys 10), kurios tvarkymo reikalavimai nustatyti specialiojo plano tekstinės dalies 6.3.4. punkte – restauravimo ir restauravimo atkūrimo režimas, o naudojimo reikalavimai 7.5.3. punkto d. papunktyje – sklypo užstatymo tankumas iki 10 proc., sklypų didesnių kaip 20 arų iki 5 proc.

Be to specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punkte yra aiškiai nurodyta, jog kultūros paveldo vietovės teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir pagrįstai konstatavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) jau yra viršytas leidžiamas užstatymas, t. y. nustatytos pakankamos faktinės aplinkybės teisės aktų reikalavimų pažeidimams konstatuoti. Tikėtina prielaida yra tai, jog užbaigus statybas, kurių baigtumas yra 68 proc., sklypo užstatymo tankumas gali padidėti dar daugiau, kadangi jau dabar realizuota statyba neatitinka net 2002 m. kovo 28 d. detaliuoju planu leisto užstatymo.

Šios aplinkybės visiškai pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimas Nr.(8.6)-D3-Kol-27r-386-7 yra visiškai motyvuotas ir pagrįstas. Toks sprendimas niekaip nepažeidė žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių ir jų nesuvaržė, kadangi pareiškėjams niekas nekliudo naudotis jų valdomu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalies norma aiškiai nurodo, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, įgyvendinant nuosavybės teisę privalu vadovautis ir įstatymais, ir paisyti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kas šiuo atveju tiesiogiai sietina su kultūros paveldo apsaugos viešuoju interesu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-Kol-27r-387 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Palangoje) formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjai taip pat prašo atsakovą įpareigoti dar kartą išnagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, atsižvelgęs į Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto normas ir nustatęs, kad šiuo atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimas pažeistų Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktą, kuriuo draudžiama didinti užstatymo tankumą. Teismas sprendė, kad Sprendime buvo suprantamai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisės aktai, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą, todėl konstatavo, jog Sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai V. S. P. ir J. J. 2014 m. sausio 21 d. pateiktu prašymu Nr. Kol-27r kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydami išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodė, kad planavimo tikslas – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo paskirties, būdo ir pobūdžio bei teritorijos tvarkymo reglamento, sklypą padalinti į du sklypus. Skundžiamu 2014 m. vasario 3 d. Sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendime nurodė, jog norimas padalinti žemės sklypas yra suplanuotas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 33 (duomenys neskelbtini) punktu. Pagal šio detaliojo plano sprendinius nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) statomas vienas pastatas, užstatymo plotas 270 kv. m, sklypo užstatymo procentas iki 15 procentų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas yra 337 kv. m. Šiuo metu esamas užstatytas plotas, kuris sudaro daugiau nei 18 procentų, viršija minėtame detaliajame plane nurodytą leistiną žemės sklypo užstatymo plotą, t. y. iki 15 procentų. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktas.

Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, priimtas dėl 2014 m. sausio 21 d. pareikto pareiškėjų prašymo išduoti tokį leidimą, nepaisant jo motyvacijos, yra pagrįstas, kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką nustatantis teisinis reglamentavimas nebenumato tokio pobūdžio leidimų: Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nustato, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Atvejai, kuriais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, nustatyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija), o Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Nuo 2014 m. sausio 15 d. galiojančios redakcijos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1redakcija; toliau – ir Taisyklės), be kita ko, nustato: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis (Taisyklių 5 p.); projektų rengimą organizuoja organizatoriai, kuriais kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12–12.2 p.); projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir Taisyklių 13.1–13.10 punktuose numatyti subjektai (toliau – ir iniciatoriai), tame tarpe – ir privačios žemės savininkai (Taisyklių 13 p.); iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai Projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje; savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje (Taisyklių 19–19.2 p.); organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 p.).

Kadangi pareiškėjų prašymas atsakovui išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pateiktas 2014 m. sausio 21 d. (b. l. 13), jis bet kokiu atveju negalėjo būti tenkinamas, kadangi jo pateikimo metu galioję teisės aktai nebenumatė tokio administracinio akto: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1, kurio 1.2 punktu pakeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 punktu nustatyta, kad tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

Kadangi, kaip minėta, leidimas, kurio prašė pareiškėjas, negalėjo būti išduodamas, kiti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su atsakovo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjų prašymo netenkinimo teisinis pagrindas yra skirtingas nei tas, kuris nurodytas ginčijamame atsakovo sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi patys pareiškėjai, kurie savo apeliacinį skundą grindė ir šiuo argumentu, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė argumentais (Specialiojo paminklosauginio plano nuostatomis), kurių savo sprendime atsakovas nebuvo nurodęs, prašė ne tik panaikinti atsakovo sprendimą, bet įpareigoti pastarąjį dar kartą nagrinėti pareiškėjų 2014 m. sausio 21 d. prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kas (tokio prašymo nagrinėjimas iš naujo), galiojant nurodytam teisiniam reglamentavimui, prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypų, suplanuotų detaliaisiais planais, pertvarkymo, svarbu yra tai, jog 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407, kurio 1 straipsniu patvirtinta nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcija, 3 straipsnis nenumato, kad iki 2014 m. sausio 1 d. patvirtinti detalieji planai ar jų tam tikra dalis nebebūtų privalomi ar būtų prilyginami žemės valdos projektams (žemės valdos projektams prilyginami, kaip numato 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 str. 2 d. 4 p., žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų V. S. P. ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė Skirgailė Žalimienė