A-143-198-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-198/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02897-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.1; 10.2; 37.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Juozui Rėksniui ir Mindaugui Palijanskui,

atsakovo atstovui Dariui Binkiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Elite formula“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Elite formula“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei, UAB „BnB group“, UAB „Chemopolis“, uždarajai akcinei bendrovei „Autochemija“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Elite formula“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. kovo 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM190495S, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-252 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-186(7-170/2012), kuriais UAB „Elite formula“ nurodyta sumokėti papildomas akcizo, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir su jais susijusias sumas.

Pareiškėjas nurodė, kad geležinkelio cisternomis įveža į Lietuvos Respubliką denatūruotą etilo alkoholį, kurį perdirbęs muitinės priežiūroje, į laisvą apyvartą išleidžia langų ploviklio koncentratą. 2012 m. žiemą įvežė dvi geležinkelio cisternas tinkamai denatūruoto etilo alkoholio ir muitinės priežiūroje atliko denatūruoto etilo alkoholio perdirbimo į langų ploviklio koncentratą procedūrą. Pažymėjo, kad gamintojo tinkamai denatūruotu etilo alkoholiu užpildytos geležinkelio cisternos buvo plombuotos, plombos nuo geležinkelio cisternų nuimtos prižiūrint muitinei, o muitinės prižiūrimas perdirbimas atliktas taikant standartinę muitinės leidime nurodytą procedūrą:

įpilant į cisternose esantį denatūruotą etilo alkoholį paviršiaus aktyviosios medžiagos ir etilenglikolio bei sumaišant šiuos komponentus (perpumpuojant į tuščius rezervuarus). Nurodė, kad deklaravus prekes (langų ploviklio koncentratą) importo procedūrai, 2012 m. vasario 9 d. mėginio ėmimo protokolu Nr. 12VR500079 įformintas galutinio produkto – langų ploviklio koncentrato – mėginių paėmimas, tačiau Muitinės laboratorijoje atlikus mėginių tyrimą nustatyta, kad tiriamuose mėginiuose acetono kiekis yra per mažas, dėl to etilo alkoholis neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 135 „Dėl etilo alkoholio denatūravimo formulių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintos 9-osios denatūravimo formulės reikalavimų (3 proc. absoliučiojo alkoholio). Muitinės laboratorijos tirtuose mėginiuose nustatytas trigubai mažesnis negu reikalaujamas ir gamintojo išsiųstoje partijoje faktiškai buvęs acetono kiekis. Pažymėjo, kad atlikus jo gautų etilo alkoholio geležinkelio cisternų arbitražinių mėginių tyrimą nepriklausomoje laboratorijoje, nustatyta, jog acetono kiekis jam skirtų cisternų turinyje atitinka kokybės sertifikatuose nurodytąjį ir sudaro 3 proc., t. y. faktiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus denatūravimo reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad iki tyrimo Muitinės laboratorijoje mėginiai buvo saugomi neplombuotoje PET taroje ir jų saugojimui nebuvo nustatytos jokios specialios sąlygos. Pareiškėjo teigimu, PET tara yra netinkama acetono turinčių bandinių saugojimui ir dėl PET struktūros neatsparumo tokioje taroje vyksta dėsningas acetono kiekio mažėjimas. Nurodė, kad atsižvelgdama į tyrimo protokolus Vilniaus teritorinė muitinė stiklų plovikliui (koncentratui) nustatė papildomą nacionalinį kodą X107, konstatavusi, jog etilo alkoholis, esantis langų ploviklio koncentrato sudėtyje, nėra denatūruotas, ir priskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius, ir toks Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas yra patvirtintas skundžiamais Muitinės departamento bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimais.

Pareiškėjo nuomone, ginčo mėginiai privalėjo būti plombuojami, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 15 punktu. Atkreipė dėmesį, kad Mokestinių ginčų komisija sprendime rėmėsi atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1B-528, kuris yra neviešas. Pabrėžė, kad mėginio neplombavimas, kai tai privaloma, yra esminis mėginio reprezentatyvumą turinčios užtikrinti mėginio ėmimo procedūros pažeidimas.

Neplombavus mėginių, nėra galimybių įsitikinti, kad prekių mėginiai nebuvo atidaryti per mėnesį iki jų tyrimo Muitinės laboratorijoje. Pažymėjo, kad net jeigu Administravimo taisyklių 15 punktas būtų aiškinamas kaip suteikiantis diskreciją muitinės pareigūnui kiekvienu atveju spręsti, ar plombuoti imamą mėginį, tai šios diskrecijos įgyvendinimas ginčo atveju neplombuojant mėginių pažeistų tiek konstitucinį proporcingumo principą, tiek bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi, gresiant itin sunkiai atsakomybei, nesudaromos sąlygos įsitikinti mėginių reprezentatyvumu.

Paaiškino, kad dėl lakios, denatūravimui (atleidimui nuo akcizo) būtinos medžiagos – acetono – trūkumo mėginiuose, jam gresia ypatingai sunki atsakomybė – beveik 9 mln. Lt mokestinė prievolė, todėl sprendimas neplombuoti imamų prekių mėginių ginčo atveju prieštarauja proporcingumo principui. Pareiškėjo teigimu, muitinės pareigūnas neįvertino langų ploviklio koncentrato savitumų, ėmimo ir saugojimo sąlygų ir pasirinko priemones, netinkamas mėginio ėmimui ir saugojimui. Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros gamtos mokslų daktaras R.

H. K. UAB „Elite formula“ nurodė, kad PET tara yra netinkama acetono turinčių bandinių saugojimui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad PET buteliuose, į kuriuos paimti ir saugoti mėginiai iki tyrimo Muitinės laboratorijoje, vyksta dėsningas acetono kiekio mažėjimas dėl PET struktūros neatsparumo acetonui; taigi po daugiau negu mėnesio atlikdama tyrimą Muitinės laboratorija tyrė ne tos pačios cheminės sudėties (importuotą ir išleistą į apyvartą) prekę, bet jau pakitusių savybių (nereprezentatyvų) mėginį. Dėl mėginio taros netinkamumo nebuvo užtikrintas mėginio savybių nekintamumas iki tyrimo Muitinės laboratorijoje.

Pareiškėjo nuomone, išvada, kad būtent jis turėjo nurodyti, kokiomis sąlygomis turėjo būti saugomas mėginys, pažeidžia teisėtumo ir objektyvumo reikalavimus, prieštarauja protingumo principui. Jei mokesčių administratorius pasirenka mėginio ėmimo vietas, būdą ir priemones bei turi pareigą saugoti jį taip, kad jo savybės išliktų nepakitusios, tai pats rinkdamasis, į kokią tarą imamas konkrečių savybių mėginys, būtent mokesčių administratorius turi nuspręsti, ir kaip jis turi būti saugomas (arba atsižvelgdamas į galimas saugojimo sąlygas, privalo pasirinkti ir mėginio tarą).

Atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju Mokestinių ginčų komisija neanalizavo konkrečių prekės mėginių ėmimo ir saugojimo sąlygų ir nevertino jų kartu su kitais įrodymais. Nurodė, kad 2012 m. vasario 9 d., kuomet įformintas mėginių ėmimas, temperatūra buvo –14oC. Tokioje temperatūroje paimtą mėginį mokesčių administratorius toliau saugojo ne šaldytuve (ėmimo temperatūroje), bet įprastoje kambario temperatūroje. Skirtumas tarp mėginio ėmimo ir jo saugojimo temperatūros galėjo sudaryti apie 40 laipsnių, tai lemia slėgio sandarioje taroje augimą, skatina acetono sorbciją ir padidintą skysčio poveikį PET buteliui.

Pareiškėjo teigimu, jis įvežė ir muitinės prižiūrimam perdirbimui panaudojo tinkamai denatūruotą etilo alkoholį, kurio sudėtyje buvo 3 proc. acetono, o būtent mėginių ėmimo ir saugojimo procedūrose pažeisti mėginio reprezentatyvumą turintys užtikrinti reikalavimai lėmė tai, kad po mėnesio tirtuose mėginiuose nustatytas tik 1 proc. acetono.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 37–39) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad sutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendime nurodytų faktinių aplinkybių įvertinimu ir teisės aktų taikymu, susijusių su mėginio ėmimo procedūra, todėl jų nekartos. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl mėginio ėmimo ir ženklinimo procedūrinių pažeidimų laikytinos kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti mokestinės prievolės, nes pareiškėjo įgaliota atstovė dalyvavo mėginio ėmimo procedūroje ir mėginio ėmimo protokole savo parašu patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl mėginio paėmimo, dydžio ir įpakavimo.

Be to, pareiškėjo skunde išdėstyti prieštaravimai (dėl mėginio laikymo sąlygų ir taros sandarumo) yra grindžiami vien tik prielaidomis. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios specialios sąlygos yra nustatytos paminėto produkto laikymui ir saugojimui, taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti dėl mėginio tapatumo. Byloje esantys dokumentai – mėginio ėmimo protokolas ir Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai patvirtina, kad buvo tirta pareiškėjo importuota prekė. Pažymėjo, kad kilus mokestiniam ginčui Muitinės laboratorija atliko ginčijamų mėginių pakartotinius tyrimus ir nustatė, kad 2012 m. birželio 14 d. acetono koncentracija juose buvo 1,0 1/hl ir 1,1 1/hl, tai atitiko Muitinės laboratorijos 2012 m. kovo 9 d. tyrimo protokoluose nurodytą acetono koncentraciją.

Taigi, įvertinus Muitinės laboratorijos tyrimų rezultatus, matyti, kad pareiškėjo prekę laikant PET taroje, joje esantis acetono kiekis per 3 mėnesius nepakito, konkrečiu atveju tai akivaizdžiai paneigia R. H. K. daromas prielaidas dėl galimo acetono koncentracijos mažėjimo. Atkreipė dėmesį, kad muitinė ir ankstesniu laikotarpiu ėmė ir tyrė pareiškėjo importuotų prekių mėginius, tačiau dėl šių mėginių ėmimo ir jų tyrimo rezultatų pareiškėjas jokių pretenzijų neturi ir su jais sutiko. Muitinės departamento nuomone, ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjo prieštaravimai dėl procedūrinių pažeidimų yra gynybinė taktika siekiant išvengti kilusios mokestinės atsakomybės. Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidingai nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog jis įvežė denatūruotą alkoholį, kurio sudėtyje buvo 3 proc. acetono.

Pažymėjo, kad kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti tam tikras prekes, išvadomis. Taigi Muitinės laboratorija yra muitinės specialioji įstaiga, kuriai yra pavesta tirti prekių pavyzdžius ir mėginius, siekiant nustatyti prekių klasifikaciją pagal muitinės naudojamas nomenklatūras. Muitinės laboratorijos tyrimo išvada yra įpareigojanti ir ji gali būti ginčijama tik remiantis nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti tam tikras prekes, išvadomis.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ZAO „Neftechimija“ laboratorija, kuri tyrė jo importuotą prekę, yra akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija. Pareiškėjo pateiktos tyrimų ataskaitos bei importuotų prekių kokybės pasai negali būti vertinami kaip įrodymai, paneigiantys Muitinės laboratorijos tyrimų išvadas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 40–43) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Vilniaus teritorinė muitinė nurodė, kad muitinio įforminimo metu buvo paimti prekės mėginiai ir surašytas mėginio ėmimo protokolas, kuriame atsispindi visi muitinės pareigūno bei pareiškėjo įgalioto asmens veiksmai. Imant prekių mėginius dalyvavo pareiškėjo atstovė I. B., kuri protokole parašu patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl mėginio paėmimo, dydžio ir įpakavimo. Langų ploviklio koncentrato mėginiai 2012 m. vasario 9 d. buvo paimti specialiomis priemonėmis ir nedelsiant supilti į švarius plastikinius butelius, uždarant juos užsifiksuojančiu gaubteliu su perforuotu vienkartiniu žiedu, kaip to reikalauja Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d.

įsakymu Nr. 1B-528 patvirtintos Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo instrukcijos (toliau – ir Ėmimo instrukcija) 23 punktas. Šios instrukcijos 32 punktas nustato, kad paimti mėginiai gali būti plombuojami vienkartinėmis muitinės plombomis arba kitokiu būdu taip, kad nepažeidus plombos nebūtų įmanoma atidaryti mėginio pakuotės. Tokia nuostata suteikia muitinės pareigūnui teisę pasirinkti, plombuoti mėginį ar ne, o kadangi mėginiui paimti buvo panauduoti plastikiniai užsiplombuojantys buteliai, jie nebuvo papildomai plombuojami.

Mėginio ėmimo protokole neužfiksuoti taip pat jokie pareiškėjo atstovės reikalavimai dėl nustatymo mėginiams specialių saugojimo sąlygų (šaldymas ir pan.), kaip tai numato Ėmimo instrukcijos 25 punktas. Pažymėjo, kad pareiškėjo abejonės dėl mėginio ženklinimo patikimumo bei jo saugojimo nėra pagrįstos, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos mėginių ėmimą ir jų tvarkymą reglamentuojančios teisės normos. 2011–2012 m. pareiškėjas importavo ir įformino 8 elektronines importo deklaracijas denatūruotam etilo alkoholiui, įforminimo metu buvo imti importuojamų prekių mėginiai, jie tirti Muitinės laboratorijoje, surašyti tyrimo protokolai, ir visada mėginių ėmimo ir laikymo sąlygos buvo tokios pačios, bet ankstesniuose atvejuose pareiškėjas neginčijo muitinės veiksmų dėl mėginių (pavyzdžių) ėmimo tvarkos ir saugojimo.

Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, Mokestinių ginčų komisija teisingai pažymėjo, kad pareiškėjui disponuojant informacija apie tai, jog mėginiai turi būti laikomi tam tikromis specialiomis sąlygomis, tačiau jos neatskleidus, o vėliau nustačius, jog prekė klasifikuotina Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodu, sukeliančiu mokestines prievoles, ir dėl to ginčijant mokesčių administratoriaus sprendimą, motyvuojant tuo, kad nebuvo užtikrintos specialios mėginio laikymo sąlygos, galėtų būti pripažintina kaip nesąžiningi mokesčių mokėtojo veiksmai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Chemopolis“ atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 41) nurodė, kad pagal 2011 m. spalio 25 d. sutartį UAB „Elite formula“ produkcijos perdirbimui muitinės priežiūroje UAB „Autochemija“ suteikia teisę naudotis talpomis, o UAB „Chemopolis“, naudodama UAB „Elite formula“ žaliavas, atlieka denatūrato perdirbimą į langų ploviklio koncentratą. UAB „Chemopolis“ per daugelį metų yra atlikusi ne vieną perdirbimo procedūrą su užsakovų denatūratu, perdirbtus produktus sandėliuojant UAB „Autochemija“ talpyklose. Perdirbimui naudojama įranga kokybiška, talpyklos tvarkingos. UAB „Chemopolis“ nė karto nėra sulaukusi kokių nors UAB „Elite formula“ ar kitų įmonių pretenzijų dėl atliktų perdirbimo procedūrų, todėl ir šiuo atveju perdirbo pateiktą denatūratą pagal nustatytą procedūrą ir įvykdė visus savo įsipareigojimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autochemija“ (toliau – ir UAB „Autochemija“) atsiliepimu į skundą (2 t., b. l. 38) nurodė, kad nuosavybės teise valdo požeminius rezervuarus, adresu: Kirtimų g. 47, Vilnius. Šiuose rezervuaruose yra saugomos įvairių ūkio subjektų prekės, taip pat ir denatūruotas etilo spiritas. Remiantis 2011 m. spalio 25 d. trišale sutartimi Nr. 17/2011 (UAB „Autochemija“, UAB „Elite formula“, UAB „Chemopolis“), dalis rezervuarų buvo naudota perdirbant ir UAB „Elite formula“ produkciją. Už perdirbimui gautas žaliavas ir medžiagas tuo metu buvo atsakinga UAB „Chemopolis“. UAB „Autochemija“ atstovai 2012 m. vasario 9 d. jokiame mėginių ėmime nedalyvavo, todėl papildomai nieko paaiškinti negali.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu (2 t., b. l. 50–57) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjo importuotų prekių (langų ploviklio koncentrato) klasifikavimo papildomu nacionaliniu kodu X107 bei iš to kylančių mokestinių įsipareigojimų. Teismas vadovavosi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 902 patvirtintų 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 4.2 punktu. Pareiškėjo nuomone, jo įsivežtas denatūruotas spiritas atitiko paminėtu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 135 patvirtintą 9-ąją formulę, t. y. denatūruotame etilo spirite acetono koncentracija buvo 3 1/100 1 grynojo alkoholio, tačiau Muitinės laboratorijai nustačius, kad denatūruotas alkoholis, esantis pareiškėjo deklaruotame langų ploviklio koncentrate, neatitinka paminėtos formulės, atsirado pagrindas apmokestinti įvežtą etilo alkoholį akcizu. Taigi pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėjas rėmėsi, prašydamas panaikinti skundžiamus sprendimus, yra susiję su prekių mėginių ėmimo ir laikymo procedūromis. Pareiškėjas teigė, kad šios procedūros buvo pažeistos, todėl mėginių tyrimų rezultatai negali būti pagrindu papildomam jo apmokestinimui; mėginiai buvo laikomi netinkamoje talpoje ir netinkamomis sąlygomis, be to, apskritai nėra aišku, ar buvo paimti deklaruotos prekės – langų ploviklio koncentrato – mėginiai.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 68 straipsniu, 69 straipsnio 1, 2 dalimis, Administravimo taisyklių 6, 10, 13, 14, 15, 16 punktais, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1B-528 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) tvarkymo instrukcija (toliau – ir Tvarkymo instrukcija) bei Ėmimo instrukcija. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas teigė, kad šios instrukcijos netaikytinos, kadangi nėra viešai paskelbtos, tačiau, teismo vertinimu, instrukcijos yra muitinės vidinis dokumentas, skirtas tik muitinės pareigūnams, todėl gali būti taikytinas, kaip detalizuojantis tam tikras Administravimo taisyklių nuostatas.

Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 9 d. buvo paimti du pareiškėjo prekės mėginiai. Mėginio ėmimo protokole, langelyje, kuriame nurodyta „Asmuo dalyvavo imant mėginį ir neturi pretenzijų dėl mėginio paėmimo, dydžio ir įpakavimo“, pasirašė muitinės tarpininkė I. B. Protokolas taip pat pasirašytas mėginį ėmusio muitinės pareigūno R. P. bei muitinės posto viršininkės R. P. Teismo nuomone, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, liudytojų I. B., R. P. parodymus ir nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad mėginiai buvo imami netinkamai.

Pareiškėjo teiginius dėl skirtingai nurodomų mėginio ėmimo datų galima paaiškinti tuo, kad, kaip nurodė liudytojas muitinės pareigūnas R. P., pareiškėjo atstovas pats pateikė tarą mėginių ėmimui, ant kurios jau buvo užklijuota etiketė su įmonės ir produkto pavadinimu, cisternos numeriu ir būtent ant šios etiketės buvo nurodyta data – 2012 m. vasario 8 d., o mėginiai buvo imami 2012 m. vasario 9 d., tai patvirtina muitinės pareigūno užklijuota etiketė. Be to, teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad mėginiai buvo imami ir laikomi netinkamoje taroje, nes pats pareiškėjas pasirinko plastikinius buteliukus mėginių ėmimui.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo atstovas pats pateikė tarą mėginiams laikyti, teismas atmetė ir bet kokius pareiškėjo argumentus dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, muitinės pareigūnas nevertino prekės, kurios mėginys imamas, savybių ir tinkamai neįvertino, kokioje talpoje toks mėginys turi būti laikomas. Dėl mėginio plombavimo teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklės neįtvirtina pareigos paimtus mėginius plombuoti, todėl pareiškėjo teiginiai apie privalomą mėginių plombavimą yra nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, jog plombos tikslas yra išvengti bet kokios intervencijos į mėginį, todėl, nors nagrinėjamu atveju paimtas mėginys nebuvo plombuotas tikra plomba, tačiau jo užsandarinimas užsifiksuojančiu gaubteliu su perforuotu vienkartiniu žiedu iš esmės atlieka tą pačią funkciją kaip ir plomba.

Be to, ir pati Muitinės laboratorija tyrimo protokole tokį mėginio užsandarinimą traktavo kaip plombą. Taigi mėginio reprezentatyvumui nebuvo pakenkta. Be kita to, teismo nuomone, bet kokios pareiškėjo pretenzijos dėl tariamai netinkamo mėginių ėmimo ir laikymo vertintinos kritiškai ir dėl tos priežasties, kad tiek ant mėginio etiketės, tiek mėginių ėmimo protokole pasirašiusi muitinės tarpininkė I. B. jokių pastabų nei dėl ėmimo procedūrų, nei dėl laikymo sąlygų nepateikė. Teismas pažymėjo, jog šios tarpininkės įgaliojimus pasirašyti ant mėginio ėmimo protokolo patvirtina tarp UAB „Elite formula“ ir UAB „BnB group“, kurios darbuotoja yra I.

B., 2011 m. lapkričio 18 d. sudaryta muitinės tarpininko atlygintinų paslaugų sutartis Nr. B-11-148. Taip pat atkreipė dėmesį, kad būtent I. B., kaip UAB „BnB group“ atstovė, pateikė pareiškėjo deklaraciją muitinei. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovai taip pat teigė, jog įmonė neturi duomenų apie tai, koks asmuo atstovavo jai mėginių ėmimo metu, tačiau, teismo vertinimu, tai nelaikytina aplinkybe, galinčia paneigti mėginių reprezentatyvumą. Pažymėjo, kad, kaip paaiškino liudytojai, muitinės inspektoriai patys savarankiškai mėginių imti nevyksta – pirmiausia įmonė turi apmokėti sąskaitą už mėginių ėmimą, tuomet atvykti į muitinę pasiimti inspektoriaus ir tik tada kartu su juo vyksta į mėginių ėmimo vietą.

Taigi tai, kad pareiškėjas negali išsiaiškinti, koks jo darbuotojas vyko su muitinės pareigūnu imti mėginių, nepaneigia fakto, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo mėginių ėmimo procese.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taikymo taisyklės) 6 punktu, sutiko su skundžiamame Muitinės departamento sprendime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo pateiktos ZAO „Neftechimija“ ataskaitos negali paneigti Muitinės laboratorijos tyrimų išvadų, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog paminėta laboratorija yra akredituota ir įgaliota tirti pareiškėjo importuotą prekę. Taigi nagrinėjamoje situacijoje ZAO „Neftechimija“ tyrimų ataskaitos nelaikytinos patikimu ir pakankamu šaltiniu, galinčiu paneigti Muitinės laboratorijos tyrimų rezultatus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui neįrodžius, jog buvo padaryti esminiai mėginių ėmimo ir laikymo procedūrų pažeidimai, bei nepaneigus Muitinės laboratorijos 2012 m. kovo 9 d. tyrimo protokolų Nr. 2T0231 ir Nr. 2T0230 išvadų teisės aktų nustatyta tvarka, Vilniaus teritorinė muitinė, Muitinės departamentas bei Mokestinių ginčų komisija pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus, kuriuose nustatė, kad pareiškėjo prekei taikytinas papildomas nacionalinis kodas X107, ir atsižvelgiant į tai priskaičiavo pareiškėjui papildomas mokesčių sumas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 64–74) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes grindžiamas muitinės pareigūno suklastotu mėginio ėmimo protokolu (įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie mėginio ėmimo vietą ir dalyvaujančius asmenis, o mėginio atitikimas įmonės deklaruotoms prekėms, pagal liudytojo parodymus, pareigūno netikrintas ir jo nustatyti byloje nepavyko), taip pat liudytojo R. P. parodymais, kurie kartu su kitais bylos įrodymais patvirtina grubius esminių mėginio ėmimo ir įforminimo procedūrų pažeidimus, neleidusius nustatyti esminių įmonės importo procedūrai deklaruotos prekės mėginio ėmimo aplinkybių. Esminė skundžiamo sprendimo išvada („nėra pagrindo teigti, kad mėginiai buvo imami netinkamai“) nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, o teismo sprendimas pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį ir 86 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu įmonė aktyviai naudojosi savo teisėmis, prašė kviesti liudytojus ir įtraukti trečiuosius asmenis, deja, esminių mėginio ėmimo aplinkybių dėl suklastoto įrodymo taip ir nepavyko nustatyti.

2. Iš skundžiamame sprendime dėstomų liudytojų parodymų akivaizdu, kad mėginių ėmime nedalyvavusi I. B. negalėjo pareikšti ir jokių pastabų dėl ėmimo. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio I. B. įgaliojimus įmonės vardu ir interesais pasirašyti mėginio ėmimo protokolą.

3. Skundžiamo sprendimo motyvai, kad įmonės atstovas pateikė tarą mėginiams laikyti, todėl visos pretenzijos dėl taros tinkamumo atmestinos, nepagrįstai ignoruoja specialių mokslo žinių turinčio asmens R. H. K. išvadą ir tai, kad mėginio taros netinkamumą gali lemti būtent muitinės atliekamo saugojimo pobūdis ir sąlygos (taros tinkamumas gali priklausyti nuo laikymo sąlygų).

4. Visi turimi įrodymai patvirtina, kad į Lietuvos Respubliką įmonė įvežė ir muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai pateikė tinkamai denatūruotą etilo alkoholį, todėl faktiškai yra neįmanoma, kad perdirbant tinkamai denatūruotą etilo alkoholį vien dėl papildomų komponentų įmaišymo pagal muitinės nustatytą procedūrą galėjo dingti 66 proc. įvežtame produkte buvusio acetono.

5. Kadangi nėra aišku, kieno (kokios ir kur konkrečiai buvusios prekės) mėginys imtas ir tirtas Muitinės laboratorijoje, todėl byloje vieninteliai įrodymai apie įmonės į laisvą apyvartą išleistų prekių sudėtį yra nepriklausomos laboratorijos tyrimų duomenimis pagrįsti gamintojo išduoti kokybės sertifikatai ir nepriklausomos laboratorijos arbitražinių mėginių tyrimo išvados produktui, panaudotam langų ploviklio koncentrato sumaišymui (gamybai). Teismo sprendimo motyvai dėl to, kad tyrimo ataskaitas Nr. 26062/01078002/12 ir Nr. 26062/01078001/12 pateikusi laboratorija nėra įgaliota ir sertifikuota tirti importuojamą prekę, yra teisiškai nereikšmingi.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 89–91) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Byloje esantys dokumentai (mėginio ėmimo protokolas Nr. 12VR500079 ir Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai Nr. 2T0230 ir Nr. 2T0231) bei liudytojų parodymai patvirtina, kad laboratoriniam tyrimui buvo paimta pareiškėjo importuota prekė ir Muitinės laboratorijoje buvo ištirtas tinkamas mėginys.

2. I. B. turėjo teisę pareiškėjo vardu pasirašyti mėginio ėmimo protokolą, taip pat galėjo pareikšti pastabas dėl mėginio dydžio ar jo ženklinimo.

3. Reikšdamas pretenzijas dėl netinkamo laikymo ir saugojimo, pareiškėjas nenurodė, kokios specialios sąlygos yra nustatytos paminėto produkto laikymui ir saugojimui. Pareiškėjo pateiktame R. H. K. autoriniame darbe yra išreikštos realiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstos prielaidos.

4. Muitinės laboratorijos tyrimo išvada yra įpareigojanti ir gali būti ginčijama tik remiantis nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti tam tikras prekes, išvadomis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tyrimai atlikti akredituotos laboratorijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 81–84) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus teritorinė muitinė nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad buvo padaryti esminiai mėginių ėmimo ir laikymo procedūrų pažeidimai, bei nepaneigė Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų išvadų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Vilniaus teritorinė muitinė, Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus, kuriuose nustatė, kad pareiškėjo prekei taikytinas papildomas nacionalinis kodas X107, ir atsižvelgiant į tai priskaičiavo pareiškėjui papildomas mokesčių sumas. Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, teisingai pritaikęs teisės aktus, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Elite formula“ skundas netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Chemopolis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 87) prašo atmesti apeliacinį skundą.

UAB „Chemopolis“ nurodo, kad savo produkcijos mėginius turi pateikti pati įmonė, o ne perdirbėjas. Muitininkas, neinformavęs UAB „Chemopolis“, negalėjo paimti mėginio iš jos rezervuarų, nes jie rakinami ir saugojami. Jei imant mėginius pareiškėjui atstovavo ne protokole nurodytas tarpininkas, o kažkas kitas, tai pats pareiškėjas turi nurodyti tą asmenį. Prašo teismą vadovautis ne spėlionėmis, bet dokumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autochemija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 85–86) prašo patenkinti apeliacinį skundą.

UAB „Autochemija“ nurodo, kad, nenustačius, ar geležinkelio cisternų turinys iš viso buvo išpiltas, kur konkrečiai jis buvo išpiltas, iš kurios konkrečios talpyklos buvo imamas mėginys, nėra pagrindo daryti išvadų, kieno prekės pavyzdžiai buvo apiforminti 2012 m. vasario 9 d. protokolu. Jei muitininkas nenurodo asmenų, kurie buvo kartu su juo imant pavyzdžius, yra pagrindas manyti, kad dalis pavyzdžių ėmimo taisyklių pažeidimų – muitinės pareigūno nedalyvavimas, laiko ir jokių dalyvavusių asmenų pavardžių nenurodymas protokole – nėra apmaudus atsitiktinumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos matyti, kad 2012 m. sausio mėn. pareiškėjas įvežė į Lietuvos Respubliką (Europos Sąjungos muitų teritoriją) dvi prekių gamintojo (ZAO „Neftechimija“) užplombuotas geležinkelio cisternas su etilo alkoholiu, kuris muitinės priežiūroje buvo perdirbtas į langų ploviklio koncentratą, įpilant į nurodytas cisternas aktyviosios medžiagos ir etilenglikolio bei sumaišant šiuos komponentus ir perpumpuojant cisternų turinį į tuščius rezervuarus. Tokiu būdu perdirbta prekė pareiškėjo (per muitinės tarpininką trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „BnB group“) elektroniniu būdu užpildyta importo 2012 m. vasario 9 d. deklaracija (Nr. 12LTVR5000IM007FA) buvo deklaruota kaip langų ploviklio koncentratas, turintis TARIC kodą 3402 90 90 00. Išvardytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojamos, yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais. Todėl ABTĮ 86 straipsnio taikymo požiūriu jos yra laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje.

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė, pasinaudodama jai suteikta teise patikrinti pareiškėjo įvežtos prekės deklaravimo nurodytu TARIC kodu teisingumą (tokia muitinės teisė yra nustatyta Bendrijos muitinės kodekso 78 str.), nutarė ištirti šios prekės mėginius Muitinės laboratorijoje, ir tuo tikslu Vilniaus krovinių posto „Paneriai“ pareigūnų buvo surašytas (užpildytas) nustatytos formos 2012 m. vasario 9 d. Mėginio ėmimo protokolas Nr. 12R500079, kuriame, be kita ko, yra nurodyta paimtų mėginių kiekis (2 mėginiai), mėginio paėmimo vieta (transporto cisterna 50551324; 50551167), muitinės pakuotė (plastikinis indas), mėginio ženklinimas (neplombuota). Iš šio protokolo taip pat matyti, kad jį pasirašė I. B., kuri protokole nurodyta kaip asmuo, dalyvavęs imant mėginį ir neturintis pretenzijų dėl mėginio paėmimo, dydžio ir įpakavimo, bei muitinės pareigūnai R. P., kuris protokole nurodytas kaip mėginį paėmęs muitinės pareigūnas, ir R. P., kuri protokole nurodyta kaip muitinės posto atsakingas asmuo (pridėtos Mokestinių ginčų komisijos bylos 109 l.).

Pasisakydama dėl išvardytų faktinių aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl paminėtos pareiškėjo įvežtos prekės (perdirbto į langų ploviklio koncentratą etilo alkoholio) deklaravimo tik TARIC kodu 3402 90 90 00 teisingumo.

Iš bylos matyti, kad muitinė, tyrimo nurodytos prekės (paminėto langų ploviklio koncentrato mėginių) muitinės laboratorijoje būdu nustačiusi, jog tikrinamuose mėginiuose esama acetono koncentracija yra ženkliai mažesnė, negu akcizais neapmokestintino etilo alkoholio acetono koncentracija (nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-05-15 įsakymu Nr. 135 patvirtintoje 9-oje denatūravimo formulėje), suteikė pareiškėjo importuotai prekei papildomą nacionalinį kodą X107, d4l to pasakoje pareiškėjui buvo apskaičiuoti akcizo, pridėtinės vertės mokesčiai su delspinigiais ir bauda, iš viso: 8 723 343,00 Lt suma. Pareiškėjas ginčija tokios jam nustatytos mokestinės prievolės pagrįstumą tuo aspektu, kad paminėti muitinės laboratorijai pateikti tirti langų ploviklio koncentrato mėginiai buvo paimti ir laikomi pažeidus teisės aktų nustatytą mėginio ėmimo procedūrą. Todėl, atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra nurodytos mėginio ėmimo procedūros atitikimo jai vykdyti teisės aktų nustatytų taisyklių aiškinimas. ABTĮ 86 straipsnio taikymo požiūriu su šios procedūros vykdymu sietinos faktinės bylos aplinkybės pripažintinos šiai administracinei bylai reikšmingomis aplinkybėmis, kurių išaiškinimas yra būtinas, kad teismas galėtų priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo.

Pasisakydama dėl šios bylos nagrinėjimo ribų, kolegija pažymi, jog pareiškėjas centriniam mokesčių administratoriui (atsakovui) paduotame 2012 m. balandžio 25 d. skunde (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 74-76) akcentavo muitiniam patikrinimui paimtų mėginių saugojimo prieš tiriant juos muitinės laboratorijoje netinkamumą, argumentai ir įrodymai dėl mėginių paėmimo tvarkos pažeidimo mėginių paėmimo metu šiame skunde pareiškėjo nebuvo nurodyti. Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad jam galėtų būti taikoma šios dalies nuostata dėl teisės teikti papildomus įrodymus savo reikalavimams pagrįsti (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 3 d., mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą.

Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus). Tačiau kolegija kartu pažymi, kad ši įstatymo nuostata yra adresuota ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai.

Teismui, kurio užduotis ir priedermė yra visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes, toks įrodymų pateikimo ribojimas nėra taikytinas. Kita vertus, pažymėtina, kad paminėtame skunde atsakovui pareiškėjas nurodė, kad neturi galimybės pateikti papildomus, skundo reikalavimą pagrindžiančius motyvus, nesusipažinęs su visa trečiojo suinteresuoto asmens pateikta informacija. O Mokestinių ginčų komisijai paduotame 2012 m. rugpjūčio 20 d. skunde (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 2-6), atskleisdamas kilusio ginčo esmę, nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl prekės pavyzdžių paėmimo ir saugojimo tinkamumo.

Kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat pripažindama, jog mėginio ėmimo procedūros vykdymo etapai (nuo mėginių paėmimo iš tam tikros talpos, kaip buvo padaryta byloje nagrinėjamoje situacijoje, iki jų tyrimo muitinės laboratorijoje) laikytini vientisos procedūros elementais, konstatuoja, kad pareiškėjo tik pirmosios instancijos teisme iškelti nustatytų mėginių paėmimo (pirmojo aptariamos procedūros etapo) taisyklių pažeidimo klausimas ir šiuo klausimu pateikti nauji įrodymai neturi būti laikomi pirmosios instancijos teismui paduoto skundo pagrindo praplėtimu ir teismo turi būti įvertinti kartu su visais byloje esančiais įrodymais.

Pasisakydama dėl teisės taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos teisės lygmeniu ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuojami Bendrijos muitinės kodekso 68 ir 69 straipsnių, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 242 ir 243 straipsnių. Nacionalinės teisės lygmeniu šie santykiai reglamentuojami Muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei Administravimo taisyklių 6, 10, 13 ir 14 punktų nuostatų.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 68 straipsnio (b) punktą, muitinė, tikrindama jos priimtas deklaracijas, turi teisę patikrinti prekes ir imti jų pavyzdžių analizei arba detaliam patikrinimui. Šio kodekso 69 straipsnyje nurodyta, kad deklarantas arba, jo atsakomybe, kitas asmuo turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo vietas, taip pat reikiamu būdu paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia deklarantas (1 d.), deklarantas turi teisę dalyvauti tikrinant prekes ir imant pavyzdžius. Muitinė, manydama, kad tai būtina, turi teisę reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes arba imant pavyzdžius ir suteiktų muitinei pagalbą, kurios reikia tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui palengvinti (2 d.). Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 242 straipsnyje nurodyta, kad jeigu muitinės valdžios institucija nusprendžia imti prekių pavyzdžius (mėginius), apie tai ji informuoja deklarantą arba jo atstovą (1 d.); prekių pavyzdžius (mėginius) ima patys muitinės pareigūnai. Tačiau jie gali paprašyti, kad jiems prižiūrint prekių pavyzdžius (mėginius) paimtų deklarantas arba jo paskirtas asmuo (2 d.). Pagal šio teisės akto 243 straipsnio 1 dalį, deklarantas arba asmuo, jo paskirtas dalyvauti imant prekių pavyzdžius (mėginius), turi teikti visą muitinės darbui būtiną pagalbą.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad prekių pavyzdžių (mėginių) paėmimo būtinumo klausimas bei pats toks paėmimas, kaip veiksmas, yra išskirtinė muitinės valdžios kompetencija. Deklaranto arba jo paskirto asmens vaidmuo paimant mėginius (atliekant šį veiksmą) yra pagalbinis, t. y. jų tam tikri veiksmai mėginių paėmimo procedūroje yra lemiami šią procedūrą atliekančio muitinės pareigūno apsisprendimo. Tačiau ir šiuo atveju tokie deklaranto arba jo paskirto asmens veiksmai turi būti atlikti muitinės pareigūno priežiūroje. Taigi išvardytos teisės normos ir jų turinio aiškinimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad šių normų taikymo požiūriu aptariamos procedūros vykdytoju ir muitinei atsakingu už jos tinkamą atlikimą asmeniu yra tik muitinės pareigūnas, kuris savo veiksmais ir sprendimais turi užtikrinti paimamų mėginių patikimumą jų tapatumo tiriamai prekei aspektu.

Kolegija pažymi, kad tokia pati išvada darytina ir analizuojant mėginių paėmimo reglamentavimą nacionalinėje teisėje, kurio pagrindinės ir muitinei tiesiogiai taikytinos nuostatos yra atskleistos Administravimo taisyklėse (6, 10, 13-15 p.). Kalbant apie deklaranto arba jo pasirinkto asmens (nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo pasirinkto muitinės tarpininko UAB „BnB group“) vaidmens reikšmę aptariamoje mėginių paėmimo procedūroje, kolegija pažymi, kad, viena vertus, muitinės atsakomybės požiūriu jis atlieka (muitinės pareigūno iniciatyva gali atlikti) tam tikras aukščiau paminėtas pagalbines funkcijas. Kita vertus, dalyvaudamas šioje procedūroje, jis (deklaranto pasirinktas asmuo) turi užtikrinti įvežamų prekių importuotojo interesų apsaugą. Tačiau pastaroji jo funkcija yra siejama tik su tam tikrais sutartiniais santykiais su prekių importuotoju (nagrinėjamoje situacijoje nurodytais tarp pareiškėjo ir UAB „BnB group“ sudarytoje 2011-11-18 muitinės tarpininko atlygintinų paslaugų sutartyje Nr. B-11-148). Viešojo administravimo subjekto – muitinės įstaigos - veiksmų teisėtumo aspektu ši funkcija nėra reikšminga.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant muitinės (jos pareigūnų, dalyvavusių šioje byloje aptariamame mėginių paėmime) vykdytos mėginių paėmimo procedūros teisėtumo klausimą, o tuo pačiu ir paimtų mėginių patikimumo tolimesniam jų tyrimui muitinės laboratorijoje klausimą, yra būtina išaiškinti ir įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes. Toks tyrimas pirmosios instancijos teismo buvo atliktas neišsamiai. Tačiau toks tyrimas (dėl aukščiau nurodytų priežasčių) nebuvo atliktas ir centrinio mokesčių administratoriaus – Muitinės departamento. Esant tokiai situacijai, kolegija, pripažindama pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepagrįstu ir jį naikindama bei atsižvelgdama į Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnyje nustatytą atsakovo kompetenciją sprendžiant mokestinius ginčus, pripažįsta būtina panaikinti šioje byloje skundžiamą atsakovo 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-252 bei Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-186(7-170/2012) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. balandžio 25 d. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 26 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM190495S nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šiame sprendime padarytas išvadas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1A-252 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. S-186(7-170/2012).

Pareiškėjo UAB „Elite formula“ 2012 m. balandžio 25 d. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 26 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM190495S perduoti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė