2K-343/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties.
Legislator headnote
AI generated2K-343/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Full text
Baudžiamoji byla Nr
Baudžiamoji byla Nr. 2K-343/2014
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00962-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Iš A. G., Vidmanto A. L. ir V. P. solidariai priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems: K. M. 4300 Lt, M. A. 3100 Lt, G. V. M. 4200 Lt, A. C. 3100 Lt, K. D. 5000 Lt, E. V. 3500 Lt, G. M. 3000 Lt, R. K. 3000 Lt, V. D. 4300 Lt, G. V. 4700 Lt, A. D. 4500 Lt, J. Z. 4000 Lt, V. B. (V. B.) 4500 Lt, N. D. (N. D.) 5000 Lt, P. O. (P. O.) 3600 Lt, R. G. 4700 Lt, M. A. 2790,50 Lt, A. E. 2790,50 Lt, V. B. 3780 Lt, A. Ž. 2790,50 Lt, A. Š. 2790,50 Lt, A. D. 2790,50 Lt, M. V. 3780 Lt, M. K. 3000 Lt, K. K. 3000 Lt, D. M. 3000 Lt, G. G. 2423 Lt, A. B. 3090,50 Lt, M. V. 3780 Lt, V. T. 2680 Lt, P. G. 3135,50 Lt, V. B. 3135,50 Lt, E. K. 2790,50 Lt, N. N. 2756 Lt, G. Š. 2790,50 Lt, L. T. 3500 Lt.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta (V. A. L. ir V. P. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai), turėdamas tikslą apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, pasinaudodamas UAB „EW G“ vardu, bendrininkams nuslėpus duomenis, kad ši bendrovė neturi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos licencijos tarpininkauti dėl žmonių įdarbinimo užsienyje ir pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių su įdarbinančios šalies agentūra arba darbdaviu, 2009 m. balandžio 24 d.–gegužės 15 d. laikotarpiu UAB „EW G“ vardu su asmenimis sudarė konsultavimo tarpininkavimo paslaugų arba įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų sutartis ir gavo pinigų; 2009 m. balandžio 26 d.–gegužės 9 d. laikotarpiu Olandijoje, A. G., melagingai prisistatęs UAB „EW G“ atstovu, iš atvykusių dirbti į Olandiją asmenų gavo pinigų, taip jis apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – iš viso 106 987,50 Lt.
Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2009 m. balandžio 24 d.–gegužės 15 d. laikotarpiu Vilniuje, Pylimo g. 15/2-4, V. A. L. su 11 asmenų, V. P. su 4 asmenimis UAB „EW G“ vardu sudarius įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų arba konsultavimo tarpininkavimo paslaugų sutartis ir pagal UAB „EW G“ kasos pajamų orderius gavus iš jų pinigų (iš aštuonių asmenų po 2200 Lt, iš septynių – po 1100 Lt), taip pat Šilalėje, Šilalės r., Kaune, Klaipėdoje V. Š., A. J., V. Ž. ir L. D., nesuvokusiems bendrininkų grupės nusikalstamų ketinimų, UAB „EW G“ vardu sudarius įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų arba konsultavimo tarpininkavimo paslaugų sutartis su 23 asmenimis, pagal UAB „EW G“ kasos pajamų orderius (arba be orderių) gavus iš jų pinigų (iš keturiolikos asmenų po 1100 Lt, iš devynių – po 2200 Lt) ir juos perdavus V. P., A. G., 2009 m. balandžio 26 d–gegužės 9 d. laikotarpiu būdamas Olandijoje, Roterdamo, Horeso. Amsterdamo ir Bredos miestuose, atvykusiems į šią šalį dirbti 38 asmenims melagingai prisistatęs UAB „EW G“ atstovu, už apgyvendinimą ir įdarbinimo dokumentus iš jų gavo po 400 eurų (1380 Lt), išskyrus tris asmenis, iš kurių gavo po 250 eurų (862,50 Lt), tačiau atvykusieji UAB „EW G“ vardu pasiūlytomis sąlygomis darbo negavo. Taip apgaule suklaidinęs nukentėjusiuosius A. G. savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. G. prašymo nesuformulavo.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant nuosprendžio surašymą reglamentuojančias baudžiamojo proceso teisės normas, nekaltumo prezumpcijos principą, jo teisę į gynybą. Teismas nesivadovavo teismų praktika, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Tai esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo, kaip kaltinamojo, teisės.
Pasak nuteistojo, jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnį ir paskirta aiškiai neteisinga bausmė. Gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsniu, privalėjo pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje susipažinti su byla ir kaltinamuoju aktu ir priimti vieną iš šiame straipsnyje numatytų nutarčių. Tinkamas pasirengimas bylos nagrinėjimui yra svarbus, nes tai garantuoja nešališką bylos išnagrinėjimą, kai nesuteikiama privilegijų nei kaltinimo, nei gynybos pozicijai. Tačiau to nebuvo padaryta, nors iš bylos medžiagos akivaizdu, kad surinktų įrodymų visuma neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad byloje esantys įrodymai yra tik nukentėjusiųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti nešališki liudytojai, kad nebuvo apžiūrėta nusikaltimo vieta, apklausti vietiniai liudytojai, nebuvo laikomasi BK 5, 6, 7 straipsnių nuostatų, o neteisingai pritaikius BK 24 straipsnį, buvo sufabrikuota byla ir surašytas BPK 219 straipsnį neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuriame nebuvo nurodytos aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys jo kaltę. Kasatoriaus įsitikinimu, pagal BPK 232 straipsnio 3 punktą pirmosios instancijos teismas bylos pasirengimo stadijoje privalėjo perduoti bylą prokurorui, tačiau to nepadarė; tai lėmė šališką bylos nagrinėjimą teisme ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, nes jį grindė nepatikimais, teisiamajame posėdyje nepatikrintais įrodymais, neišanalizavęs jų kitų byloje esančių įrodymų visumoje.
Kasatorius teigia nusikalstamos veikos Olandijoje nepadaręs, tik nuomojęs šioje šalyje nekilnojamąjį turtą ir už tai ėmęs atitinkamą mokestį, o V. A. L. tebuvo eilinis klientas, paprašęs apgyvendinti jo žmones. Teismas nepagrįstai taikė BK 24 straipsnį ir pripažino A. G. bendrininkavus su asmenimis, kurie Lietuvoje apgaule viliojo iš žmonių pinigus, o po to, pasinaudoję jo (A. G.) paslaugomis, apgyvendino juos Olandijoje. Iš tikrųjų kasatorius Lietuvoje bendrininkų neturėjo, su niekuo nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu Olandijoje neapžiūrėtos įvykio vietos, nerinkti jokie įrodymai, be to, teismui nepateikti į Olandijos policiją besikreipusių nukentėjusiųjų dokumentai ir Olandijos policijos išvados, kad savo veikla kasatorius Olandijos įstatymų nepažeidė, nes jis užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma. Visos pretenzijos buvo tik iš taip vadinamų nukentėjusiųjų, neleistinoje vietoje vartojusių alkoholį ir narkotikus. Nukentėjusieji melagingai teigia, kad jis prisistatė UAB „GW G“ vardu, iš tikrųjų apie šią įmonę nuteistasis išgirdo tik apklausos Lietuvoje metu. Kasatorius teigia pats reikalavęs V. A. L. pasirūpinti savo žmonėmis, dėl kurių kažkas buvo atvykęs iš Lietuvos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad A. G. neigia savo veiklą. Priešingai – jis pripažįsta Olandijoje apgyvendinęs žmones, padėdavęs jiems parengti reikalingus dokumentus ir už tai imdavęs užmokestį. Tokia veikla Olandijoje nedraudžiama, todėl už ją negalėjo būti nuteistas. Pasak nuteistojo, teismo nuosprendis priimtas vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, kuris neparemtas įrodymais.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jam atstovavo nekompetentingas advokatas ir teismas netenkino prašymo jį pakeisti, dėl to nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą. Advokatas nerinko jį teisinančių įrodymų, nesidomėjo ir nežinojo tikrųjų įvykio aplinkybių Olandijoje. Be to, skirdamas galutinę bausmę, teismas negalėjo taikyti dalinio bausmių bendrinimo būdo ir paskirti aštuonerius metus, tai neadekvati bausmė padarytam nusikaltimui. Nors nuteistasis yra išpirkęs savo kaltę, atlikdamas bausmę už ankstesnius nusikaltimus, tačiau teismas jį vertino kaip teistą asmenį.
Kasatorius nurodo, kad teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, t. y. jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Nuteistasis pažymi, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, tačiau jei nagrinėdamas bylą teismas nustato esminių pažeidimų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, privalo patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, ir skundžiamam teismo sprendimui. Tačiau šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs teisminio tyrimo, nutartyje interpretavo faktines bylos aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta.
Kasatorius nurodo, kad taip buvo netinkamai taikytos BK 24, 25, 59, 60, 63 ir BPK 47, 48, 50, 219, 232 ir 320 straipsnių nuostatos.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti.
Prokuroras pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o apskundus būtina argumentuotai paneigti apeliacinio sprendimo motyvus, jeigu su jais nesutinkama. Nuteistasis, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neteigė, kad, atstovaujant nekompetentingam advokatui, buvo suvaržytos jo teisės į gynybą, kad netinkamai surašytas kaltinamasis aktas ir neteisingai paskirta bausmė, todėl skundo dalis šiais aspektais nenagrinėtina.
Prokuroro teigimu, kasaciniai argumentai dėl netinkamo bylos aplinkybių išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme deklaratyvūs, išgalvoti, todėl laikytini nepagrįstais. Nuteistasis iš esmės neigia pirmosios instancijos teismo nustatytus ir apeliacinės instancijos teismo patvirtintus faktus, savo poziciją grįsdamas savaip interpretuojamais ir vertinamais įvykiais, neigdamas bet kokį neteisėtą veikimą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Tai, prokuroro manymu, reiškia, kad aptariami kasacinio skundo teiginiai susiję su įrodymų vertinimu, todėl taip pat paliktini nenagrinėti.
Teismai nustatė, kad visi A. G. nusikalstami veiksmai buvo susiję su Lietuva ir Lietuvoje registruota bendrove, kurios atstovu jis prisistatinėjo, todėl veika pagrįstai pripažinta padaryta bendrininkaujant (BK 24 straipsnis). Abiejų instancijų teismų sprendimai dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo yra teisingi, BPK normų esminių pažeidimų tiek vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 3-5 dalys), tiek priimant ir surašant sprendimus (BPK 302–307, 324, 326, 331 straipsniai) nepadaryta.
Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis), be to, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad jame buvo ginčijamas tik dalyvavimas darant sukčiavimą bendrininkų grupe su V. A. L. ir V. P., dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Kiti kasacinio skundo argumentai, kuriuose reiškiama nuomonė, kad teismas bylos parengimo stadijoje privalėjo perduoti bylą prokurorui (BPK 232 straipsnis), kad byla sufabrikuota ir netinkamai surašytas kaltinamasis aktas (BPK 219 straipsnis), kad jam atstovavo nekompetentingas advokatas, kad paskirta aiškiai per griežta bausmė (BK 63 straipsnis), yra nauji klausimai, kurių nuteistasis nekėlė apeliaciniame skunde ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta, todėl jie paliekami nenagrinėti kaip ir visiškai deklaratyvios nuorodos į BK 5, 6, 7, 59, 60 ir BPK 47, 48, 59, 60 straipsnių nuostatų pažeidimus. Taip pat paliekami nenagrinėti kasacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis ginčija teismų nustatytas aplinkybes, pateikia savą įvykių versiją ir menkina nukentėjusiųjų parodymus.
Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
Nuteistojo teiginiai, kuriais jis ginčija bendrininkavimą su V. A. L. ir V. P. apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą, nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. A. L. ir V. P. nuslėpus, jog jų bendrovė „EW G“ neturi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos licencijos tarpininkauti dėl žmonių įdarbinimo užsienyje ir pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių su įdarbinančios šalies agentūra arba darbdaviu, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „EW G“ vardu su asmenimis sudarius konsultavimo tarpininkavimo paslaugų arba įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų sutartis ir gavus pinigų, A. G. Olandijoje, melagingai prisistatęs UAB „EW G“ atstovu, iš atvykusių į šią šalį dirbti asmenų gavo pinigų, taip jis apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – iš viso 106 987,50 Lt. Teisėjų kolegijai nuosprendyje išdėstytos išvados abejonių nekelia, nes kasatoriaus kaltę patvirtinantys įrodymai buvo ištirti pirmosios instancijos teismo posėdyje, patikrinti ir tinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištirtų ir tinkamai įvertintų bylos įrodymų pagrindu padarė teisingą išvadą, jog A. G. apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. A. G. apgaulė reiškėsi tuo, kad į Olandiją atvykusiems asmenims A. G. prisistatydavo UAB „EW G“ atstovu, paimdavo iš jų pinigus už apgyvendinimą ir įdarbinimo dokumentų sutvarkymą, tačiau nė vienas atvykusiųjų UAB „EW G“ vardu siūlytomis sąlygomis darbo negavo. Iš teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie buvo įsitikinę, jog A. G. yra UAB „EW G“ atstovas Olandijoje, kuris suras jiems darbą, nes UAB „EW G“ darbuotojai tvirtindavo, kad darbo Olandijoje yra, kad juos atvykusius pasitiks jų firmos atstovas, kuris apgyvendins, suras darbą ir sutvarkys įdarbinimo dokumentus. Taip įtikinti nukentėjusieji vykdavo į Olandiją dirbti ir tą žinodamas A. G. atvykusiesiems pažadėdavo padėti surasti darbą, tačiau jo neieškojo. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad A. G., iš anksto žinodamas, jog nukentėjusiesiems darbo Olandijoje neieškos, tyčia juos klaidino.
Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. G. padarius jam inkriminuotą veiką bendrininkų grupe su V. A. L. ir V. P. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško argumento, nurodė, kad A. G. bendrininkavimą darant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką patvirtina šioje byloje teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti UAB „EW G“ vadovas V. A. L. ir šios bendrovės vadybininkas V. P.. Liudytojas V. A. L. parodė, kad V. P. jam sakė, jog A. G. yra firmos atstovas Olandijoje; V. P. parodė, kad jam A. G. telefono numerį davė V. A. L., ir paaiškino, jog A. G. yra firmos atstovas Olandijoje, kuris pasitiks žmones, organizuos jų apgyvendinimą, įdarbinimą, dokumentų tvarkymą. Liudytojos UAB „EW G“ darbuotojos L. D. ir A. S. parodė, kad pagal V. A. L. nurodymą prieš pasirašant sutartis su nukentėjusiaisiais dėl darbo Olandijoje, žmonėms paaiškindavo, jog už apgyvendinimą ir darbo leidimą turės sumokėti papildomai 400 eurų jų firmos atstovui Olandijoje, ir duodavo jiems šio atstovo telefono numerį. Tai, kad A. G. buvo tas žmogus, kuris pasitikdavo iš Lietuvos atvažiavusius žmones, nurodė ir kitas UAB „EW G“ darbuotojas A. J.. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad, pasirašius sutartis su UAB „EW G“ darbuotojais ir sumokėjus pinigus, šie jiems duodavo firmos atstovo A. G. telefono numerį, kuriam Olandijoje sumokėdavo papildomą mokestį. Tariamas firmos atstovas Olandijoje juos pasitikdavo, apgyvendindavo ir pasakydavo laukti darbo, tačiau darbas žmonėms nebuvo surastas, jie, sumokėję pinigus UAB „EW G“ ir A. G., būdavo apgauti. Tai, kad A. G. žinojo apie UAB „EW G“ ir jos veiklą, patvirtina liudytojo A. J. parodymai, pagal kuriuos jis su kitu bendradarbiu sužinoję, kad nuvykę į Olandiją žmonės negauna darbo, susitiko su A. G., kuris teigė, kad viskas bus gerai, darbas tuoj bus surastas. Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad tyčinė veika – apgaule didelės vertės svetimo turto įgijimas – buvo padarytas kelių asmenų (V. A. L., V. P. ir A. G.) bendromis pastangomis, t. y. bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad A. G. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 2 dalis – taikytas tinkamai, priešingai negu teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl A. G. kaltės apgaule savo ir kitų naudai įgijus svetimą turtą, ir pateikė motyvus, kuriais atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nepažeisdamas bylos nagrinėjimo šios instancijos teisme reglamentuojančių BPK nuostatų, nuteistojo A. G. apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai, atsakydamas į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. G. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Albinas Sirvydis
Aurelijus Gutauskas