AS-624-664-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-664/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00679-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–13), kuriuo prašė įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kauno apskrities VMI) pateikti pareiškėjui mokestinio tyrimo, atlikto 2013 m. gegužės 28 d. ir įforminto Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–19), mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė teismui pateikė prašymą, kuriuo atsisakė nuo skundo bei prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 100–101).

Prašyme paaiškino, kad atsakovas, įvertindamas pareiškėjo teisėtą reikalavimą ir gera valia vykdydamas teismo įpareigojimą, 2013 m. spalio 29 d. pateikė pareiškėjo 2013 m. gegužės 28 d. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei visus kitus pareiškėjo atstovo prašytus dokumentus, susijusius su atliktu pareiškėjo mokestiniu tyrimu. Tokiu būdu atsakovas pats geranoriškai pašalino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė savo reikalavimą – pateikti Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą ir kitus prašomus dokumentus, susijusius su atliktu pareiškėjo mokestiniu tyrimu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b. l. 106–107) administracinę bylą nutraukė, o prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsisakymas nuo skundo priimtinas, nes jis atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnio ir 101 straipsnio 3 punkto reikalavimus, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad 2013 m. birželio 27 d. pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui mokestinio tyrimo, atlikto 2013 m. gegužės 28 d. ir įforminto Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Atsakovas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gegužės 28 d. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė ne pripažindamas pagrįstu pareiškėjo skundo reikalavimą, o tik vykdydamas teismo įpareigojimą (b. l. 26) – kaip su skundo nagrinėjimu susijusį dokumentą (atsiliepimo į skundą priedą).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punkte nustatyta, kad apie mokestinio tyrimo rezultatus taisyklių nustatytais atvejais mokėtojas informuojamas, įteikiant jam užpildytą Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą formą FR0687, kuriuo ir įforminami mokestinio tyrimo rezultatai. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad kai, atlikus mokėtojo veiklos kontrolę, mokestinis tyrimas baigiamas, pareigūnas surašo pranešimą, kuris turi atitikti Taisyklių 20 punkte išdėstytus reikalavimus, ir įteikia jį mokėtojui. Taisyklės nenumato jokių kitų dokumentų, kuriais mokesčių mokėtojas būtų informuojamas apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo susiklosčiusios situacijos vertinti kaip atitinkančios ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias pareiškėjui teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas ir netenkintinas (ABTĮ 44 str. 3 d.).

II. Pareiškėjas A. Š. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 110–111) kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir šį prašymą tenkinti.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas skundą grindė neteisėtais atsakovo veiksmais, prieštaraujančiais skunde nurodytų įstatymų teisės normoms, o ne poįstatyminių aktų, kaip nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, pagrindu. Skundo pagrindinis reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą pašalinti nurodytų įstatymų teisės normų pažeidimą ir iš to sekantis – įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui mokestinio tyrimo, atlikto 2013 m. gegužės 28 d. ir įforminto Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą pateikti teismui ir pareiškėjui Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą bei su ja susijusius dokumentus. Atsakovas geranoriškai 2013 m. spalio 29 dieną pateikė aukščiau nurodytą ataskaitą bei kitus dokumentus, kurių pagrindu ataskaita buvo surašyta.

2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovas teismui pateikė dokumentus ne pripažindamas pareiškėjo skundo reikalavimą, o tik vykdydamas teismo įpareigojimą, nes ABTĮ numato vienodas teises ir pareigas ginčo šalims, tiek pateikiant skundą (prašymą) ir jį pagrindžiančius dokumentus (priedus), tiek ir pateikiant atsiliepimą (atsikirtimą) ir jį pagrindžiančius ir/ar paneigiančius dokumentus (priedus).

3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pagal ABTĮ 51 straipsnio 1 dalį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (dokumentais). Tačiau susipažinimas su byloje esančiais dokumentais neišsprendžia pareikšto skundo reikalavimo: nesikreipus į teismą teiminės gynybos, pareiškėjas negalėtų sužinoti ar atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus traktuoja kaip pažeidimą.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ 44 straipsnio nuostatą dėl to, kad atsakovas patenkino pareiškėjo prašymą gera valia tik po to, kai pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą pateikti reikalaujamus dokumentus, pripažino, kad atsakovo veiksmai, atsisakius pateikti prašomus dokumentus, yra neteisėti. Kadangi pareiškėjo reikalavimas atsakovo gera valia buvo įvykdytas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos pareiškėjui gali būti priteistos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus. Pažymėtina, kad Kauno apskrities VMI savo atsiliepime nesutiko su pareiškėjo reikalavimu dėl Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos pateikimo, tačiau remdamasi Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi turėjo pateikti visus su skundu susijusius dokumentus (tarp kurių buvo ir Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita). Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl Kauno apskrities VMI veiksmų teisėtumo, o tik pareikalavo pateikti visus su byla susijusius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 3 d.). Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo tenkinti jo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. AS23‑621/2008 pažymėjo, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556‑1627/2014, kurios dalykas – vietos mokesčių administratoriaus atsisakymas pateikti su patikrinimo aktu galimai susijusių dokumentų kopijas mokesčio mokėtojui, kuris siekia tinkamai realizuoti minėtose Mokesčių administravimo įstatymo nuostatose numatytą teisę pateikti pastabas dėl šio patikrinimo akto, aiškino, kad tokia bylos nagrinėjimo ribų apimtis lemia, kad kilę ginčo teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami būtent pagal mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymas netaikytinas, o tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjo argumentus dėl šio įstatymo nuostatų taikymo bei eliminuoja teismo pareigą papildomai (plačiau) pasisakyti šiuo klausimu.

Minėtose bylos nagrinėjimo ribose, pasisakydamas dėl atsakovo atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas teisėtumo ir pagrįstumo, teismas akcentavo, kad toks mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas mokestinio patikrinimo, kaip savarankiškos mokesčių administravimo procedūros, metu, mokesčių mokėtojui siekiant inter alia įgyvendinti Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę pateikti pastabas dėl jam pateikto patikrinimo akto ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, į kurias (pastabas) atsižvelgiama priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 d.).

Pažymėjo, kad byloje nagrinėjamo ginčo teisinių santykių tiesioginis ir betarpiškas sąsajumas su mokestiniu patikrinimu suponuoja būtinybę priminti, kad šiuo patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.).

Tuo tarpu, nors mokesčių administratoriaus atsisakymas pateikti tam tikrus su patikrinimo aktu susijusius duomenis mokesčio mokėtojui gali apsunkinti jo teisės pateikti pastabas įgyvendinimą, tačiau pats toks atsisakymas savaime niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, šis atsisakymas taip pat negali būti vertinamas, kaip sukeliantis savarankiškas (autonomines), t. y. su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimu nesusijusias, materialines teisines pasekmes pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.

Atitinkamai aptartas nagrinėjamoje byloje tikrinamo atsakovo atsisakymo pateikti dokumentų kopijas sąsajumas su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo sudaro pakankamą pagrindą tokį vietos mokesčių administratoriaus veiksmą laikyti tarpiniu (procedūriniu) sprendimu, t. y. tik vienu iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu atliekamų veiksmų. Atitinkamai mokesčių administratoriaus atsisakymo pateikti dokumentų kopijas, kai mokesčio mokėtojas dėl jų pateikimo kreipiasi siekdamas įgyvendinti Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą.

Toks atsisakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑593/2011; 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-232/2012; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑625/2013 ir kt.).

Taigi, ir nagrinėjamoje byloje ginčo teisiniai santykiai, atsiradę mokestinio tyrimo metu, turi būti kvalifikuojami būtent pagal mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir kiti pareiškėjo minimi įstatymai netaikytini, o atsakovo atsisakymas pateikti mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą taip pat neturėtų būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo manyti, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui: iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovas nesutiko su pareiškėjo keliamu reikalavimu pateikti mokestinio tyrimo, atlikto 2013 m. gegužės 28 d. ir įforminto Pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaitą, tai aiškiai nurodė atsiliepime į skundą (b. l. 27–29), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gegužės 28 d. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus dokumentus teismui pateikė ne pripažindamas pagrįstu pareiškėjo skundo reikalavimą, o vykdydamas teismo įpareigojimą (b. l. 26).

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė