AS-822-290-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-290/2013

Teisminio proceso Nr. Nr. 3-65-3-00549-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. 2012 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjo skundo bei prie jo pridėtų Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pateiktų atsakymų akivaizdu, jog keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su prokuratūros procesiniais veiksmais, veikiant kaip ikiteisminio tyrimo subjektui baudžiamajame procese. Pareiškėjo nurodyti prokuratūros raštai buvo parengti šiai institucijai atliekant ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijas, o ne viešąjį administravimą. Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, veiksmus, su kuriais jis sieja jam padarytą neturtinę žalą, pažymėjo, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjui išaiškinta, kad dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 str.), jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendros kompetencijos apylinkės teismą pagal atsakovo buveinę ar pagal ieškovų gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 29, 30 straipsniai).

II. Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 26), prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad jo skundus Panevėžio apylinkės prokuratūra išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo nustatyta tvarka ir nurodė jų apskundimo tvarką pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas priteisti neturtinę žalą, kuria kildina iš Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros veiksmų ir grindžia į bylą pateiktais prokuratūros raštais – atsakymais į pareiškėjo skundus ir prašymus, kuriais pareiškėjo prašymai pripažįstami kartotiniais ir grąžinami, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo nuostatomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalis pateikta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (toliau – ir Aprašas) 2 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos prokuratūroje asmenys aptarnaujami vadovaujantis Konstitucija, Prokuratūros įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais prokuratūros veiklą, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, kitais norminiais teisės aktais ir Aprašu, parengtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 3 punktas įtvirtina, jog skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, taip pat prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ar kiti baudžiamajame procese numatyti skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka ir jų nagrinėjimui Aprašo nuostatos netaikomos. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tokių skundų nagrinėjimui nei Aprašo, nei ABTĮ nuostatos nėra taikomos.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. A. S. v. valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, 2007 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą byloje J. J. v. Lietuvos šaulių sąjunga). Tačiau ginčus dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėja administraciniai teismai, jeigu šių pareigūnų skundžiami veiksmai buvo susiję su viešuoju administravimu arba atlikti pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą byloje V. D. Ž. ir T. Ž. v. Šilalės rajono apylinkės prokuratūra). Toks teismų kompetencijų atskyrimas yra siejamas su ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytu reglamentavimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su pareiškėjo prašymų, susijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nenagrinėjimu iš esmės, pripažįstant kartotiniais, pareiškėjui nurodant, kad dėl tokių veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, jaučiasi žeminamas dėl jo teisių ir teisėtų interesų negerbimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, veiksmus, su kuriais siejama jam padaryta neturtinė žala, daro išvadą, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais VAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Pastebėtina, jog žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai ir išaiškino pareiškėjui teisę ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka. Tokią poziciją patvirtina ir teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. AS552-270/2014, AS858-388/2013, AS520-496/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas iš esmės teisingai motyvuodamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai kaip skundo atsisakymo pagrindą nurodė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų). Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad ginčas nagrinėtinas ne administracinės, o bendrosios kompetencijos teisme, skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė