AS-525-974-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-974/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03101-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. 2014 m. birželio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 1D-3918(11) ir priteisti solidariai iš VRM ir Lietuvos valstybės 2 233,90 Lt neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi (b. l. 9–10) atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde vienu iš reikalavimų prašo priteisti iš atsakovų neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 2 233,90 Lt, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2013 m. gruodžio mėn. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, kuris, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Pareiškėjui, kaip matyti iš prie skundo pridėtų dokumentų, pirma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, t. y. pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėnesį, kai jam nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Minėtoje LVAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Pareiškėjas į VRM dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies kreipėsi 2014 m. gegužės 8 d., o į teismą – 2014 m. birželio 12 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas prašymo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nepateikė. Kadangi terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakoma priimti.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. (administracinė byla Nr. I-4352-171/2014), neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatų taikymo, teismo sprendimas priimtas 2014 m. kovo 24 d. ir yra įsiteisėjęs. Šioje byloje pareiškėjas taip pat prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, t. y. pareiškėjas kelia reikalavimą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 1D-3918(11). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Remdamasis šiomis nuostatomis, LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui VRM sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti ginčijamą VRM sprendimą atsisakoma priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu (b. l. 13–14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, kad jam teisėtai paskirtos, tačiau neišmokėtos pensijos nepriemoka turėjo būti išmokėta, nes teisė į pensiją, kuri yra pareiškėjo nuosavybė (Konstitucijos 52 str.), ginama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagal kurį administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia skundžiamos nutarties dalimi iš dalies nesutinka.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4352-171/2014 įsiteisėjęs).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S. iš Vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba), prašo priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo nesumokėtą valstybinės pensijos dalį.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).

Konstatavus tai, spręstina, kad ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Pagal LVAT praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėn., t. y. pirmą kartą gavęs nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. birželio 12 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 8)), t. y. praleidęs paminėtą 3 metų terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apygardos administracinio teismo neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dėl to, jog jis praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios skundo dalies netenkintinas.

Iš atskiruoju skundu skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VRM 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 1D-3918(11) atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustatęs, jog minėtas atsakovo sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šia išvada ir teismo išdėstytais motyvais sutinka, todėl jų nekartoja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas