AS-492-1112-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-1112/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00297-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir I. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretieji suinteresuoti asmenys – N. V. ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai 2013 m. sausio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) priimti šį skundą nagrinėti; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) patikrinti teisės aktų atitikimą Konstitucijai; 3) išnagrinėti skundą griežtai laikantis įstatymo viršenybės principo, patikrinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 7 d. priimto teisės akto Nr. (1.64.) 7R-141 veiksmų ir neveikimo atitikimą Konstitucijai ir įstatymams; 4) pripažinti atsakovų neveikimą, jų kompetencijai priskirtų funkcijų ir pareigų neatlikimą; 5) imtis veiksmų apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, apsaugoti pažeistas pareiškėjų teises.

Nagrinėjantis bylą teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskyrė pareiškėjui V. K. baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjo V. K. atskirasis skundas dėl 2014 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties. Atskirajame skunde, be reikalavimo panaikinti jam skirtą baudą, buvo nurodyti ir kiti reikalavimai – prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įvairių Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, dėl prezidentės dekreto, kuriuo Darius Valys grąžintas į generalinio prokuroro pareigas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi gautą atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria V. K. paskirta bauda, perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šioje nutartyje buvo išaiškinta, kad prašymai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą spręstini bylos nagrinėjimo metu, tiriant ir vertinant teismo turimus bylos duomenis, kad jie negali būti atskirojo skundo dalykas. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. pateikė dar vieną atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties. Šiuo skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl to, jog pasisakyta, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį teismą nėra atskirojo skundo dalykas, ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti V. K. 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą. Bylą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog atskirieji skundai paduodami tuomet, kai tokią galimybę numato ABTĮ ir tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo procese teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu kyla įtarimas, jog taikomi sprendžiant ginčą norminiai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą gali būti pagrindas rašyti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėjo, kad apeliantas nenurodė jokio juridinio pagrindo, kuriuo grindžia savo teisę paduoti atskirąjį skundą tuo atveju, kai klausimai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nesprendžiami nedelsiant. Nurodė, jog ABTĮ nenumato atvejų, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą būtų skundžiamas atskiruoju skundu. Teismas mano, kad perduodamas bylą su atskiruoju skundu dėl V. K. skirtos baudos, neužkirto kelio tolimesnei bylos eigai, todėl vertino, kad atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepriimtinas.

III. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 170-183), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai neprieštarauja Konstitucijai, teisingumo ir teisinės valsybės principams. Pareiškėjas taip pat prašo perduoti administracinę bylą su visais prašymais dėl teisės aktų konstitucingumo Konstituciniam Teismui, kad būtų atlikta konstitucingumo kontrolė.

Pareiškėjas mano, kad teismo nutartis užkerta kelią tolimesniai bylos eigai, kad pažeistos jo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, teisė pareikšti nušalinimą, apskųsti teismo sprendimą, teisė į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į saviraišką.

Šiuos argumentus teigia nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau jis dėl jų nepasisakė.

Pareiškėjas tvirtina, kad teisėjai nepagrįstai sprendė atskirojo skundo, kuriuo buvo skundžiami jų pačių veiksmai, priėmimo klausimą.

Pareiškėja I. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą tenkinti (III t., b. l. 1-10). Nurodo sutinkanti su atskirojo skundo argumentais.

Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirojo skundo netenkinti (III t., b. l. 11-12).

Atsakovas mano, kad pareiškėjų prašymai yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria išspręstas dar vieno pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas (dėl 2014 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi priėmė V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties ir perdavė jį kartu su byla Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas atskiruoju skundu dėl teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties be reikalavimo panaikinti šią nutartį taip pat prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su pareiškėjo nurodytais prašymais. Teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje pasisakė, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti atskirojo skundo dalykas, todėl priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą tik dėl teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties panaikinimo.

Atskirojo skundo priėmimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 150 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po jo gavimo: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio įstatymo 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams; nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėjo atskirojo skundo kausimas spręstas vadovaujantis ABTĮ 150 straipsnis nuostatomis, todėl pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Paprastai laikoma, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pavyzdžiui, nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pavyzdžiui, nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo – 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-198/2012), arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pavyzdžiui, nutartis palikti skundą nenagrinėtą).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo išspręstas pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas – atskirasis skundas priimtas ir kartu su byla perduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šios nutarties dalies pareiškėjas neginčija. Pareiškėjas nesutinka, kad su teismo išvada, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti atskirojo skundo dalykas ir mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Tokių proceso dalyvių prašymų teismas neprivalo spręsti nedelsiant, jie gali sprendžiami bet kurioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų klegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą neišsprendimas nedelsiant neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, negali būti savarankiškas atskirojo skundo dalykas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalies ta apimtimi, kuria nesikreipta į Konstitucinį Teismą.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo konstitucinių bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra deklaratyvūs, nurodomos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog teismo procesiniai sprendimai yra tikrinami instancine tvarka, todėl jie nėra Konstitucinio Teismo vykdomos konstitucingumo kontrolės objektas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 12 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą, teisingai taikė ABTĮ nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė