Legislator Case Law & Legislation
A-738-858/2015 AI generated

A-738-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-738-858/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-738-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 14-IL-20-01353-e, kuriuo jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-738-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00514-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 29. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 14-IL-20-01353-e, kuriuo jam panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nors pareiškėjas yra baustas per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus už administracinius teisės pažeidimus, kuriuos jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pažeidimai padaryti beveik tuo pačiu metu, t. y. 2014 m. sausio 26 d. 20.00 val. ir 21.30 val., todėl teismas į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti ir vertinti jo veiksmus kaip vieną pažeidimą.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pareiškėjas 2014 metais yra baustas už du administracinius teisės pažeidimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas draudžia įsigyti B ir C kategorijos ginklus, jų šaudmenis nesantiems nepriekaištingos reputacijos asmenims. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Dėl šio teisinio reglamentavimo pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (b. l. 37-39) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčas yra kilęs dėl sprendimo, kuriuo buvo panaikintas leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 01560, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenys patvirtino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 01560, kuris galioja iki 2018 m. liepos 18 d. Pareiškėjas 2014 m. sausio 26 d., apie 20.00 val., būdamas neblaivus, apgadino dviejų kaimynų butų duris, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 503 straipsnyje. Už minėtą pažeidimą pareiškėjui skirta 50 Lt bauda. Be to, pareiškėjas 2014 m. sausio 26 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivus (1,59 promilių girtumo), svirdinėjo Jonavos rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), tuo savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnyje. Už minėtą pažeidimą pareiškėjui skirtas įspėjimas. Nustačius tokias aplinkybes ginčijamu sprendimu, vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, numatančiu, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 01530.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas šių atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad pažeidimai padaryti iš esmės tuo pačiu metu, t. y. 2014 m. sausio 26 d. 20.00 val. ir 2014 m. sausio 26 d. 21.30 val., todėl teismas į šią aplinkybę turėtų atsižvelgti ir vertinti jo veiksmus kaip vieną pažeidimą.

Vertindamas šį aspektą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog GŠKĮ tikslas – įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 str. 2 d.). GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Teismo vertinimu, GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nurodė, jog pareiškėjas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 503 straipsnyje, kurį padarė būdamas neblaivus, yra nubaustas 2014 m. vasario 14 d., jam skirta 50 Lt bauda (bauda sumokėta); už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnyje, kurį padarė taip pat būdamas neblaivus, yra nubaustas 2014 m. sausio 27 d., jam skirtas įspėjimas, šie nutarimai yra įsiteisėję, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti, todėl pareiškėjas pagrįstai pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi jis per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas pabrėžė, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Pareiškėjas Ž. B. apeliaciniu skundu (b. l. 42-43) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. l4-IL-10-01353-e, kuriuo buvo panaikintas leidimas jam laikyti (nešiotis) ginklus.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pripažįsta faktą, kad, jis, būdamas neblaivus, 2014 m. sausio 26 d., 20.00 val., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 503 straipsnyje, ir buvo baustas 50 Lt bauda. Pareiškėjas nežinojo, jog tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pareigūnai yra jam surašę dar vieną administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas nustatytais konkrečiais faktais, t. y. yra netinkamai motyvuotas ir tai turi būti vertinama kaip pagrindas panaikinti individualų administracinį aktą.

Pareiškėjo nuomone, jo skundas pirmosios instancijos teismo buvo ištirtas paviršutiniškai, neobjektyviai. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti priimtas ne tik remiantis įstatymų normomis, bet ir protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pareiškėjui suprantama, jog yra privaloma laikytis GŠKĮ reikalavimų ir jis jų laikėsi. Mano, jog nėra pažeisti GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimai ir negalima laikyti, jog, kai vieną kartą apsvaigus nuo alkoholio buvo padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, kad toks asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Du nubaudimai šiuo konkrečiu atveju dar nerodo, kad asmuo yra neigiama asmenybė.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 48-49) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog GŠKĮ tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, o paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių bei šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. GŠKĮ yra nustatyti apribojimai asmenims, kurie negali įsigyti ir turėti ginklų, t. y. kai asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas per pastaruosius trejus metus du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai už ATPK 503 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus), todėl, vadovaujantis GŠKĮ, jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o tokie asmenys negali įsigyti ir turėti ginklų. Atitinkamai, pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 14-IL-20-01353-e, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nustatęs, kad pareiškėjas 2014 metais buvo du kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus, todėl ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagrįstai, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatomis.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria.

Visų pirma pažymėtina, kad nėra ginčo dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 26 d. padarė du administracinės teisės pažeidimus, už juos 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. vasario 14 d. pareiškėjui buvo paskirtos administracinės nuobaudos (b.l. 18-19). Nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šiuos pažeidimus pareiškėjas padarė būdamas neblaivus.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2013 m. rugsėjo 30 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, tuo tarpu įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš pirmiau minėtų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, jos yra imperatyvios, tai yra numato besąlyginį leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis nustačius jame nurodytus pagrindus panaikinimą. Tuo tarpu įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata nepriekaištingos reputacijos nebuvimą expressis verbis sieja su per pastaruosius trejus metus padarytų administracinės teisės pažeidimų skaičiumi (du) ir faktine aplinkybe, kad šiuos pažeidimus asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 26 d. būdamas neblaivus padarė du administracinės teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės pažeidimus padarė tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nežinojo, kad jam padarius vieną teisės pažeidimą pareigūnai surašė dar ir kitą teisės pažeidimo protokolą, be to, jis nuo alkoholio buvo apsvaigęs vieną kartą, tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Kaip minėta, įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 11 punkte nepriekaištingos reputacijos nebuvimas siejamas būtent su pažeidimų, padarytų esant apsvaigusiam, skaičiumi, o ne su faktine aplinkybe, kiek kartų asmuo buvo apsvaigęs.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai toks neatitikimas pasireiškia. Įvertinus ginčijamą sprendimą (b.l. 8) šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais. Ginčijamame sprendime aiškiai ir išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. tai, kad pareiškėjas būdamas neblaivus padarė du administracinės teisės pažeidimus, nurodytos teisės normos, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė byloje taikytiną reguliavimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis