AS-438-602-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-602/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01865-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 69.3; 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. V., V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., L. K., Z. T., R. B. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V., V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., L. K., Z. T., R. B. ir R. A. prašymą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. V., V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., L. K., Z. T., R. B. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) su prašymu (b. l. 4–7), kurį patikslino (b. l. 59–60), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., susidariusią dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatų bei 1 priedo (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) taikymo.

Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinta, jog Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiuo nutarimu taip pat pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui pripažinus cituojamas įstatymo nuostatas prieštaravusiomis Konstitucijai, akivaizdu, kad pareiškėjams nepagrįstai buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai bei priedai už kvalifikacinę klasę, todėl prašoma iš atsakovo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 66–69) nutarė administracinę bylą Nr. I-492-609/2014 dalyje dėl pareiškėjų V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., L. K., Z. T., R. B., R. A. prašymo atsakovui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“; administracinę bylą Nr. I-492-609/2014 dalyje dėl pareiškėjos V. V. prašymo atsakovui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdyti, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracines bylas Nr. A602-1403/2014 (teisminio proceso Nr. 3‑61‑3‑02029‑2013-2) ir Nr. A602-1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., Z. T. ir R. B. prašo jiems priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., pareiškėja L. K. – už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d., pareiškėja R. A. – už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi dalis pareiškėjų reikalavimų priteisti jiems neišmokėto darbo užmokesčio dalį apima laikotarpį, viršijantį trejus metus, o pareiškėjos V.

V. – laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Esant nustatytai šiai aplinkybei, šioje byloje būtina taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnį (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnį (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.), nustatantį, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) (Žin., 2002, Nr. 64-2569) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) (Žin., 2012, Nr. 80-4138) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti, bylai suteiktas eilės numeris 16/2013. Taigi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje privalėtų vadovautis teisės aktais, kurių konstitucingumu yra abejojama. Nustatytų aplinkybių pagrindu tikslinga šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kol Konstitucinis Teismas ištirs administracinėje byloje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai.

Teismas Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo analogiškas administracines bylas Nr. I-5648-437-121/2013 ir Nr. I-4039-624/2013 dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Šių administracinių bylų nagrinėjimui apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. sausio 21 d. nutartimi sudarytos išplėstinės teisėjų kolegijos (administracinės bylos Nr. A602-1327/2014 ir Nr. A602‑1403/2014). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos procesiniai sprendimai turės reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui analogiškose bylose, o tuo pačiu ir nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl nagrinėjama administracinė byla sustabdytina iki bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A602-1403/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) ir Nr. A602-1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 71–72) dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties ir prašo šią nutartį panaikinti.

Nurodo, kad, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti atitinkamas Darbo kodekso nuostatas, tačiau šis kreipimamsis nėra susijęs su nagrinėjama byla tiek, kad nebūtų galima šios bylos išnagrinėti. Taip pat nėra teisinio pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl to, kad valstybė nėra sukūrusi kompensavimo mechanizmo, nes šis mechanizmas nėra susijęs su pareikštu materialiuoju reikalavimu, o tik su baigiamąja – sprendimo vykdymo stadija.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties dalį, susijusią su pareiškėja V. V., pakeisti, o likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjai V. V. sumažintas atlyginimas buvo mokamas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. ilgiau kaip trejus metus, taigi administracinė byla pagal šios pareiškėjos reikalavimus turėjo būti sustabdyta tuo pačiu pagrindu, kaip ir kitų pareiškėjų atžvilgiu, t. y., kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties, kuria dėl pareiškėjų V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., L. K., Z. T., R. B. ir R. A. prašymo reikalavimų administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013, o dėl pareiškėjos V. V. prašymo reikalavimų administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A602-1403/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) ir Nr. A602-1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad šioje administracinėje byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu (2014 m. kovo 21 d.), Konstituciniame Teisme buvo priimtas nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013 (konstitucinės justicijos byla Nr. 16/2013) dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą Nr. KT17-N6/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą tuo atveju, kai Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas prašymas ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, tačiau pažymima, kad teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Nurodoma, kad toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr. 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑443/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad tam yra pagrindas (žr., pavyzdžiui, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjai pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui patikslintą prašymą dėl neteisėtai sumažintų algos koeficientų bei priedų už kvalifikacines klases priteisimo (b. l. 59–60), prašydami priteisti iš atsakovo neišmokėto atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2013 m. spalio 1 d. Iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad R. A. sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8–9), L. K. – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. (b. l. 14–15), R. B. (b. l. 10–11), Z. T. (b. l. 12–13), R. T. (b. l. 16–17), V. G. (b. l. 18–19), V. P. (b. l. 20–21), L. R. (b. l. 22–23), V. V. (b. l. 24–25) ir V. V. (b. l. 26–27) – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Pirminis pareiškėjų prašymas, kurio pateikimu nutraukiamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 1 dalis), teismui buvo pateiktas 2013 m. lapkričio mėnesį (b. l. 5). Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų prašymą (b. l. 47–49), be kita ko, prašė pareiškėjų reikalavimams taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris yra taikytinas pareiškėjų reikalavimams priteisti prašomas sumas už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio mėn.

Iš to, kas išdėstyta prieš tai, matyti, kad visi pareiškėjai prašė teismo priteisti atitinkamas sumas už laikotarpius, prasidedančius nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Prašymas teismui buvo pateiktas 2013 m. lapkritį. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjų reikalavimams atsakovo prašomas pritaikyti trejų metų ieškinio senaties terminas turėjo būti pritaikytas, kaip ir pirmosios instancijos teismo paminėtas Darbo kodekso 301 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog „Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus“, ir kurio teisėtumą tyrė Konstitucinis Teismas, nes visi pareiškėjai prašė priteisti jiems darbo užmokestį daugiau kaip už trejus metus. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi sustabdė administracinės bylos dėl pareiškėjų V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., L. K., Z. T., R. B. ir R. A. prašymo reikalavimų iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013.

Dėl pareiškėjos V. V. pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog pareiškėja prašė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį priteisti už trumpesnį, nei treji metai, laikotarpį (nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., b. l. 67), todėl jos atžvilgiu administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A602-1403/2014 (teisminio proceso Nr. 3‑61‑3‑02029-2013-2) ir Nr. A602-1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja V. V. (taip pat, kaip ir kiti pareiškėjai) prašė teismo priteisti jai neišmokėto darbo užmokesčio dalį už ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 24–25, 59–60), todėl administracinė byla jos atžvilgiu turėjo būti sustabdyta tuo pačiu pagrindu, kaip ir kitų pareiškėjų atžvilgiu, t. y. iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013. Nepaisant šių neatitikimų, konstatuotina, kad administracinė byla pareiškėjos V. V. atžvilgiu buvo sustabdyta teisėtai ir pagrįstai.

Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. I-492-609/2014 nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013. Pareiškėjams nenurodžius jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta neteisėtai ir nepagrįstai (tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas), konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų V. V., V. V., L. R., V. P., V. G., R. T., L. K., Z. T., R. B. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas