AS-94-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-94-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04721-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pagal jo skunduose prokuratūrai nurodytus neteisėtų veikų faktus atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatytus veiksmus tam, kad būtų galima konstatuoti skunduose nurodytas veikas, nustatyti vykdytojus ir organizatorius; 2) organizuoti neteisėtų teismų sprendimų, trukdančių atstatyti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus ir išreikalauti atlyginti žalą, panaikinimą; 3) organizuoti neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų atkuriant nuosavybės teises į žemes Maliūniškės kaime ir sudarytų panaudos sutarčių dėl žemių Maliūniškės kaime, panaikinimą teisingumui atstatyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. N. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingas ir nešališkas institucijas pagal jo skunduose prokuratūrai nurodytus neteisėtų veikų faktus atlikti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytus veiksmus tam, kad konstatuoti skunduose nurodytas veikas esant, nustatyti vykdytojus ir organizatorius. Iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai jo teises pažeidžiančių neteisėtų veikų tyrimo pradėjimo. A. N. nuomone, jo kreipimaisi buvo netinkamai išnagrinėti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pirmas pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės yra susijęs su prokurorų veiksmais ikiteisminio tyrimo klausimais. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Taigi administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Visi tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie spręstini bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi pareiškėjas pirmą skundo reikalavimą kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokurorų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-749/2014).

Antras pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas yra įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingas ir nešališkas institucijas organizuoti neteisėtų teismų sprendimų, trukdančių atstatyti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus ir išreikalauti atlyginti žalą, panaikinimą. Iš skundo turinio ir jo priedų matyti, kad pagal pareiškėjo skundus Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartis, kuriose patvirtino atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas skunde išdėstė nesutikimo su minėtais teismų procesiniais sprendimais argumentus. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad antras pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės yra susijęs su teisėjų procesine veikla sprendžiant bylas. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pirmąja instancija nagrinėja administracines bylas, nepriskirtina tirti kitų teismų procesinių veiksmų, taigi pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingas ir nešališkas institucijas organizuoti, pareiškėjo nuomone, neteisėtų teismų sprendimų panaikinimą nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas juos apskundus aukštesnės instancijos teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečia, pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingas ir nešališkas institucijas organizuoti neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų atkuriant nuosavybės teises į žemes Maliūniškės kaime ir sudarytų panaudos sutarčių dėl žemių Maliūniškės kaime panaikinimą, teisingumui atstatyti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-827/2014) tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Įvertinęs pareiškėjo skundo trečią reikalavimą, teismas padarė išvadą, kad toks reikalavimas negali būti skundo administraciniam teismui dalykas. Šis reikalavimas nėra konkretus ir aiškus, iš jo negalima nustatyti tikslaus subjekto, kurio atžvilgiu suformuluotas reikalavimas įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, nekonkretizuoti veiksmai, kuriuos tas subjektas turėtų atlikti. Be to, byloje nėra duomenų, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsisakymo atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Jeigu, pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai yra neteisėti, jis turi teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad ginčai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų priskirti administracinių teismų kompetencijai. Skunde pareiškėjas aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas – jo ir giminaičių apiplėšimas sukčiavimo būdu, diskriminavimas, garbės ir orumo žeminimas, užkirstas kelias pažeistas teises ginti nešališkame teisme. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl teisės, yra nepagrįsta, nes šios bylos šalys yra pareiškėjas A. N. ir atsakovas Lietuvos valstybė, kurios vardu priimti pareiškėją diskriminuojantys neteisėti sprendimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į administracinį teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Be kitų skundui keliamų reikalavimų pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus būtinų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-217/2007 konstatavo, jog iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 82 straipsnio 7 dalies, 72 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies analizės teigtina, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. administracines bylas Nr. AS6-216/2007, AS525-255/2010, AS525-392/2010, AS525-526/2010, AS822-549/2010, AS525-47/2011 ir kt.) tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytai pozicijai, kad A. N. tinkamai nesuformulavo skundo elementų (skundo dalyko ir pagrindo). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skunde minimų faktinių aplinkybių, savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą jis tiesiogiai kildina iš bendrosios kompetencijos teismų veiklos vykdant teisingumą ir prokuratūros veiklos organizuojant bei kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, kuri expressis verbis įvardyta ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje kaip nepatenkanti į administracinių teismų, t. y. specializuotų teismų, įsteigtų vadovaujantis Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalimi, jurisdikciją. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundo priėmimo stadijoje nustatęs, kad pareiškėjo norimo inicijuoti ginčo objektas nėra viešasis administravimas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos prasme, 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai šį skundą atsisakė priimti.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, manydamas, jog konkretūs viešojo administravimo subjektų (pvz.: Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ar pan.) sprendimai, priimti viešojo administravimo srityje, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, gali ABTĮ 32 ir 33 straipsniuose nustatytais terminais pats tiesiogiai kreiptis į teismą dėl šių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neapriboja pareiškėjo galimybių paduoti teismui naują (ir kokybiniu požiūriu) skundą, į jame pareikštus tikslius reikalavimus kviečiant atsakyti viešojo administravimo subjektus, tikrai ar tariamai pažeidusius jo materialiąsias teises bei interesus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas