A-1621-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1621-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00455-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2; 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, R. E. V. ir J. S. E. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skunde, kurį patikslino, (I t., b. l. 3–6, 72–79) prašė panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, teritorinis registratorius) 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-291, 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-300 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – vadovaujantis 2014 m. kovo 13 d. pareiškėjo prašymu nekilnojamąjį daiktą – karvidę, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjo vardu.

Pareiškėjas nurodė, jog 1998 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš R. E. V. jis įsigijo nekilnojamąjį daiktą – karvidę, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Teigė, kad minėtą nekilnojamąjį daiktą R. E. V. buvo įsigijęs iš žemės ūkio bendrovės „Girininkai“, ką patvirtina 1997 m. rugsėjo 29 d. įrašas kadastrinių matavimo byloje. Nurodytam nekilnojamam daiktui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 18 d.

įsakymu buvo suteiktas adresas. Ginčo nekilnojamasis daiktas yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Girininkų kadastrinėje vietovėje, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. 2014 m. kovo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas nekilnojamąjį daiktą – karvidę, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti jo vardu. Teritorinio registratoriaus 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-291, 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-300 jo prašymą tenkinti atsisakyta, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija teritorinio registratoriaus sprendimus paliko nepakeistus.

Pareiškėjo manymu, 2014 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-291 nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes ginčo nekilnojamam daiktui yra suteiktas unikalus numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2002 m. vasario 27 d. pastatas buvo kartografuotas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo yra servitutinis kelias. Pažymėjo, kad R. E. V. teritoriniam registratoriui buvo pateikęs visus dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šį pastatą. Nesutikdamas su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-300 „Dėl daiktinių teisų registravimo nekilnojamojo turto registre“, pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. vasario 12 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo statinys įregistruotas 1997 m. rugsėjo 29 d., tik neaišku, kodėl nenurodytas jo savininkas R. E. V.. Priimdamas sprendimą, teritorinis registratorius nepagrįstai rėmėsi Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 (toliau – ir Nuostatai), kurių 31 punktas numatė, kad rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 46–49) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-291 priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio, 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei nustačius, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-300 priimtas atsižvelgus į tai, jog nekilnojamojo daikto duomenys nėra įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nustatančiomis, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. E. V. atsiliepime į patikslintą skundą (I t., b. l. 86–89) nurodė, jog su skundu sutinka ir prašė jį patenkinti visiškai.

Teigė, jog 1998 m. kovo 30 d. jis pareiškėjui A. Š. pardavė nekilnojamąjį daiktą – karvidę, 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kurią buvo įsigijęs iš žemės ūkio bendrovės „Girininkai“. Aplinkybę, kad nurodytas nekilnojamasis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas, patvirtina 1997 m. rugsėjo 29 d. užsakymas Nr. 1637, nekilnojamajam daiktui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteiktas adresas. Be to, jo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį daiktą patvirtina VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. sausio 24 d. raštas Nr. (4.4.2.)KLS-111. Manė, kad priimdamas skundu ginčijamus sprendimus, teritorinis registratorius pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 27 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nes administracinės procedūros nesustabdė, siekiant informuoti visus suinteresuotus asmenis. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme bus nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010 pagal jo 2014 m. gruodžio 1 d. teismui pateiktą prašymą. Taip pat nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-921-903/2014 dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, todėl manė, kad dėl nurodytos aplinkybės šios bylos nagrinėjimas turėtų būti stabdomas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 18 d. sprendime Nr. (4.6.10.)RS-300 nurodyta aplinkybė, jog pagal pareiškėjo pateiktų dokumentų išdavimo metu galiojusių Nuostatų 31 punktą, patvirtinusi aukciono rezultatus, rajono privatizavimo komisija ne vėliau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui nuosavybės teisės dokumentus, jeigu per šį laikotarpį pasirašomas objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo–priėmimo aktas, pranešant šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką, yra nepagrįsta, nes nuo 1995 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono privatizavimo tarnybos veikla buvo nutraukta. 1998 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis atitinka Registro įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. E. M. atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 91–100) su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėjas siekia nekilnojamojo turto registro įstaigoje įregistruoti savavališkai rekonstruotą statinį, kuris nėra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo skunde ir jo patikslinime nurodytos aplinkybės prieštarauja aplinkybėms, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1204-867/2010, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjui buvo parduotas ne nekilnojamojo turto objektas, o statybinės medžiagos – plytos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad įsigijo suformuotą nekilnojamąjį daiktą, įregistruotą viešajame registre, sudarydamas notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą, nes jam yra žinoma, kad statinys yra savavališka statyba.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu (I t., b. l. 170–174) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (2005 m. balandžio 1 d. redakcija). Kadastro matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikslinimą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai).

Teismas išdėstė Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 6 dalių nuostatas ir padarė išvadą, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Nustatant kadastrinius duomenis, turi būti laikomasi nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų teisingumo prezumpcijos, įtvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat išdėstė Registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Registro įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nurodė Registro įstatymo 23 straipsnį, jo 1, 2, 3 dalių nuostatas. Dokumentai, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, yra konkretizuoti Registro įstatymo 22 straipsnyje. Vadovaujantis Registro įstatymo nuostatomis, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi priimti vieną iš Registro įstatymo 26 straipsnyje numatytų sprendimų.

Šio įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šio straipsnio 1-9 punktuose nurodytų aplinkybių. Prie tokių aplinkybių priskirtas dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitikimas šio įstatymo reikalavimams (Registro įstatymo 29 str. 2 p.).

Nekilnojamojo turto registro dokumentų byloje Nr. 55/10252 esantis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. (4.7.11.)-KS-115 (Nekilnojamojo turto registro dokumentų b. l. 6) patvirtina, jog nekilnojamojo daikto – karvidės pastato, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kadastriniai duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti, o iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-235 (Nekilnojamojo turto registro dokumentų b. l. 4) matyti, jog juo jau buvo atsisakyta tenkinti prašymą nurodytą daiktą įregistruoti pareiškėjo vardu. Nors pareiškėjas A. Š. teigia, kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – karvidę, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., jis įgijo 1998 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu, nurodytą teiginį paneigia Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas (b. l. 108-115), iš kurio turinio matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kurioje pareiškėjas A. Š. prašė nustatyti faktą, kad nuosavybės teises į bulidę (karvidę), inventorinėje byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žymimą 1ž1p, esančią J. S. E. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., jis įgijo pagal įgyjamąją senatį. Teismas konstatavo, kad atlikdamas pastato rekonstrukciją, pareiškėjas suformavo naują statinį, kurio statyba nėra įteisinta, o faktiniai statinio duomenys nesutampa su statinio inventorinėje byloje nurodytais duomenimis. Aplinkybę, jog pareiškėjas yra nekilnojamojo daikto – karvidės pastato, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., savininkas, paneigia ir pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis nustatytas faktas, kad 2014 m. kovo 14 d. trečiasis suinteresuotas asmuo R. E. V. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir civilinė byla Nr. 2-921-903/2014 dar nėra išnagrinėta.

Kadangi nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas, kurio kadastro duomenis prašoma įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nėra suformuotas, 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-291 atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, teritorinis registratorius pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą.

Nustatyta, jog pareiškėjo pateiktos 1998 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu buvo prašoma atlikti teisinę registraciją, forma neatitinka sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 255 straipsnio 1 dalyje numatytos formos, todėl nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į prašomą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Įvertinta, jog nebūdamas nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p, savininku, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teritorinį registratorių dėl nurodyto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo. Kadangi įregistravus daiktinę (nuosavybės) teisę į nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, būtų pažeista Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-300, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – karvidę, 1Ž1p, laikytas teisėtu.

III. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (I t., b. l. 177–180) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat prijungti prie bylos apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus, kurių nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 5 punkto, 143 straipsnio nuostatas, t. y. nutartis yra be motyvų ir argumentų, netinkamai taikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos. Taip pat teismas netyrė įrodymų, taip pat nesustabdė administracinės bylos pagal pareiškėjo prašymą, kol bus išnagrinėta Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-921-903/2014, kurioje Raimondas E. V. ir pareiškėjas teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, susijusį su ginčo objektu. Taip pat teismas netyrė rašytinių įrodymų, pateiktų ir prijungtų su skundu ir jo patikslinimu, t. y. 2001 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akto, 2001 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo abriso, Klaipėdos apskrities 2002 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 55/8266, 2002 m. sausio 22 d. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų, 2002 m. vasario 26 d. žemės sklypo plano, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., 2014 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., kadastro duomenų bylos, 2014 m. gegužės 3 d. UAB „Matavimų sprendimai“ parengtos pastato ir pamato, t. y. Nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., geodezinės nuotraukos, Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono mero 1995 m. lapkričio 16 d. potvarkio Nr. 50-K, 2014 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame aiškiai deklaruojama, kad nekilnojamasis daiktas – karvidė, 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., yra įregistruota Registrų centre. Šiais dokumentais paneigiamas byloje ginčijamų aktų teisėtumas.

Pažymi, jog nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p, planai parengti ir kadastro duomenų formos užpildytos kompiuterinėmis priemonėmis, kuriuose aiškiai deklaruojami valstybinės koordinačių sistemos duomenys, kuriomis naudojantis yra galimybė nustatyti nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p, vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas atitinka Kadastro įstatymo 12 straipsnį, 14 straipsnio 4 punktą, 8 straipsnio 6 punktą ir Kadastro nuostatų 34 punktą, dėl ko nekilnojamasis daiktas – karvidė, 1Ž1p, registruotinas nekilnojamojo turto registre. Paaiškina, jog nuo 1995 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono privatizavimo tarnybos veikla nutraukta, tai patvirtina 1995 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono mero potvarkis Nr. 50-K. Pareiškėjo pateiktas rašytinis sandoris atitinka Registro įstatymo 22 straipsnyje išvardytus dokumentus, t. y. 1998 m. kovo 30 d. sutartis, kurios pagrindu šios teisės registruotinos nekilnojamojo turto registre, sudaryta pareiškėjo A. Š. vardu. Be to, teismas rėmėsi Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1204-867/2010 sprendimu, kurioje pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, posėdis byloje paskirtas 2015 m. sausio 22 d., dėl to ši byla turėjo būti sustabdyta.

Nurodo, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jokia rekonstrukcija nebuvo atliekama ir nesuformuotas naujas statinys, statyba įteisinta ir tai patvirtina 2014 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir 2014 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p, kadastro duomenų byla, Registro centro vyresniosios specialistės R. K. 2014 m. gruodžio 9 d. antspaudas ant kadastro duomenų bylos viršelio, jog byla parengta teisingai, kurioje aiškiai deklaruojama, kad pastato dalis fiziškai suirusi, bet nerekonstruota, ir 2014 m. gegužės 3 d. UAB „Matavimų sprendimai“ parengta pastato ir pamato, t. y. nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p, geodezinė nuotrauka.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–7) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nurodo, jog nebuvo pagrindo stabdyti administracinę bylą Nr. I-1009-609/2014, kol Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-921-903/2014 pagal R. E. V. ir A. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymi, kad tai neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją ir pateikti tinkamus dokumentus nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimui. Nurodo, jog tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius savo sprendimuose išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, prie jo pridėtus dokumentus ir pateikė pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Tai, kad karvidės pastatui suteiktas unikalus numeris, nereiškia, kad jis registruotas nekilnojamojo turto registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-297/2008). Nepagrįstas teiginys, kad prie nekilnojamojo daikto – karvidės, 1Ž1p, yra numatytas servitutinis kelias (tarnaujantis daiktas). Pastatui (karvidei 1Žlp) nekilnojamojo turto registre nėra ir negali būti įregistruotas servitutas, nes šis pastatas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Pareiškėjo nurodytas kelio servitutas (tarnaujantis) yra įregistruotas žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustato teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu ir teisę prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių. Nekilnojamajam daiktui – karvidei, 1Ž1p, nei šis, nei kitas servitutas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

Tai, kad minėtas pastatas, kaip nurodo pareiškėjas, yra kartografuotas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nereiškia jo registravimo nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju pastatas (karvidė 1Ž1p) kadastro žemėlapyje atsispindi kaip fizinis objektas, esantis žemės paviršiuje. Teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. vasario 12 d. išrašas su istorija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nėra nurodyta nei nekilnojamųjų daiktų, nei daiktinių teisių į juos, nepatvirtina nekilnojamojo daikto – karvidės ir nuosavybės teisių į ją įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Šis išrašas taip pat nepatvirtina nei statinio suformavimo, nei statybos įteisinimo. Su apeliaciniu skundu pateikiami ir prašomi prijungti prie bylos įrodymai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. buvo atlikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos patikra, nesudaro pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-291, 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-300. Pareiškėjas pašalinęs sprendimuose nurodytus trūkumus gali kreiptis į nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją ir pateikti tinkamus dokumentus nekilnojamojo daikto bei nuosavybės teisių į jį įregistravimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-291, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui ir 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-300, kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas objekto nuosavybės teisės liudijimas, bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nekilnojamasis daiktas, kurio kadastro duomenis prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, nėra suformuotas, 2014-03-17 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-291 atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, teritorinis registratorius pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą, todėl A. Š. skundo netenkino.

Pareiškėjas su sprendimu nesutinka ir teigia, jog anksčiau minėtas teismo sprendimas yra be motyvų ir argumentų, netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos, nenustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, teismas bylos nagrinėjimo nesustabdė tol, kol Klaipėdos rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-921-903/2014, kurioje R. E. V. (šioje byloje suinteresuotas asmuo) ir pareiškėjas prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą.

Dėl atsakovo 2014-03-17 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-291 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. kovo 13 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, kuriuo prašė įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – karvidę 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. – ir nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė šiuos dokumentus: 1992 m. liepos 1 d. perdavimo aktą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. (8.17)AA3-819, 1998 m. kovo 30 d. sutartį ir kadastro duomenų bylą Nr. 20/156247.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) 12 straipsnyje reglamentuota, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 4 punktą, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų.

Minėto įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. Šių nuostatų 34 punkte nustatyta, jog nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nekilnojamųjų daiktų planai rengiami ir kadastro duomenų formos pildomos kompiuterinėmis priemonėmis (spausdintine ir skaitmenine formomis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo statinių planų, kadastro duomenų formų verčių nustatymo žiniaraščių ir pastatų fotonuotraukų skaitmeninės formos. Pagal Kadastro nuostatų 83 punktą, kartu su prašymu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis vykdytojas kadastro tvarkytojui pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir šių Nuostatų 64.1, 64.2 ir 64.6-64.9 punktuose nurodytus dokumentus, parengtus skaitmenine forma. Be to, 1997 m. liepos 1 d. turto perdavimo aktu visos priemonės ir įvairios paskirties statiniai yra perduoti Girininkų žemės ūkio bendrovei, o ne pareiškėjui, taip pat 1998 m. kovo 30 d. sutartis nėra patvirtinta notaro (neišlaikytas formos reikalavimas), todėl yra negaliojanti. Įvertinusi šiuos dokumentus teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad A. Š. pateikti dokumentai neatitiko anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra juridinio pagrindo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įtraukti (įregistruoti) į nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-17 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-291 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl atsakovo 2014-03-18 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-300 teisėtumo ir pagrįstumo.

A. Š. 2014 m. kovo 18 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į negyvenamąjį pastatą/karvidę 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui - turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.

Pareiškėjo argumentai, kad ginčo nekilnojamąjį daiktą įsigijo iš R. V., o įsigijimo faktą patvirtina jo pateikta 1998 m. kovo 30 d. sutartis, atmestini kaip nepagrįsti. Šio sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnyje buvo nustatyta, jog nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Tai rodo, jog šis dokumentas negali būti A. Š. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagrindu, t. y. nepatvirtina, jog pastatas/karvidė 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., įstatymų nustatyta tvarka yra perleista pareiškėjui. Taip pat pažymėtina, kad R. V. savo nuosavybės teisių nėra įregistravęs nekilnojamojo turto registre, todėl jis jų negali ir perleisti. Taigi VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014-03-18 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-300 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Analogiškai pareiškėjo A. Š. pateiktus dokumentus vertino ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (2014 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. cspr1-92 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“).

Tiek atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro priimti sprendimai yra išsamiai motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų normomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokio pobūdžio teisės aktams keliamus reikalavimus.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog buvo pagrindas šios administracinė bylos nagrinėjimą sustabdyti tol, kol Klaipėdos rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-291-903/2014. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinės bylos sustabdymo pagrindų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms tai neužkerta kelio kreiptis į atsakovą su nauju prašymu. Nepagrįsti ir A. Š. apeliacinio skundo argumentai, jog prie pastato/karvidės 1Ž1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., yra numatytas servitutinis kelias.

Pareiškėjas prašo prie bylos pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-660-538/2015 ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsakymą Nr. (4.4.2.)KLS-200 „Dėl informacijos pateikimo“. Prašymas netenkintinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą revizuoja jo ištirtų ir įvertintų įrodymų apimtyje. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms A. Š. gali pateikti atsakovui naują prašymą dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į nekilnojamojo turto registrą ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė