AS-143-371-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-371/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00051-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. A. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. sausio 11 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priimti sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (6.5)I-8998 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies“, kad galėtų prisiteisti neišmokėtų senatvės ir našlių pensijų dalis.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 2010 m sausio 1 d. buvo sumažinta pensija. Kreipėsi į SODRĄ, kad grąžintų atimtą pensijos dalį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę, prieš kreipiantis į teismą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius), prašydama išmokėti jai neišmokėtos senatvės ir našlių pensijos dalis. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (10.1)S-82031 jos prašymą atsisakė patenkinti. Šį sprendimą pareiškėja 2013 m. gruodžio 4 d. apskundė VSDFV, kuri 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8998 jos skundą atsisakė nagrinėti, motyvuodama tuo, kad praleistas 3 metų terminas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV, pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą procedūrą, tačiau ginčas tarp pareiškėjos ir VSDFV Kauno skyriaus dėl senatvės ir našlių pensijų nepriemokų išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. VSDFV 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. (6.5)I-8998 aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dėl sumažintų pensijų grąžinimo, šį atsisakymą pagrįsdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktu. Dėl įvardytų priežasčių teismas negalėjo pripažinti, jog pareiškėja ginčo klausimu sėkmingai pasinaudojo privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad nesutinkant su VSDFV sprendime konstatuota aplinkybe, jog praleistas 3 metų kreipimosi terminas, ar manant, kad VSDFV priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, šį sprendimą galima skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. AS520-789/2013, Nr. AS552-717/2013). Kadangi šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent VSDFV 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. (6.5)I-8998, kuris užkerta jai kelią tinkamai išnaudoti paminėtą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą, šį sprendimą pareiškėja ir skundžia teismui, todėl byla dėl šio centrinio administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 5 d., ABTĮ 19 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundą dėl VSDFV 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (6.5)I-8998 atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjai išaiškino, kad dėl VSDFV 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (6.5)I-8998 panaikinimo ji turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad tik VSDFV priėmus sprendimą, kuriuo ginčas dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo būtų išnagrinėtas iš esmės, ir pareiškėjai nesutinkant su šiuo VSDFV sprendimu, ji įgytų reikalavimo teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą teisminės gynybos dėl ginčo su VSDFV Kauno skyriumi dėl neišmokėtų pensijų dalių priteisimo (t. y. dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (10.1)S-82031, VSDFV sprendimo (kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės) panaikinimo bei įpareigojimo išmokėti negautas pensijų dalis.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad teismas, prieš taikydamas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, turėjo įvertinti šio teisės akto atitikimą Konstitucijai. Teismas negalėjo byloje taikyti įstatymo, kuris galbūt prieštarauja Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų išmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos nepriemoka. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (10.1)S-82031 „Dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies“ nepatenkino pareiškėjos 2013 m. lapkričio 11 d. prašymo, kadangi šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką (b. l. 5–8); VSDFV 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8998 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies“ atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013 m. gruodžio 4 d. skundo dalį dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, o šio skundo dalies dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos iš esmės nepatenkino, nes kol nepriimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti sumažintų pensijų dalies (b. l. 3–4).

Kaip matyti, pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta pensijų dalis, naudojosi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, apskųsdama VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą VSDFV. Ši institucija pasielgė dvejopai: atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nesprendė ginčo iš esmės, o skundo dalį dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos išnagrinėjo ir jos nepatenkino. Pirmuoju atveju negalima daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. VSDFV sprendimas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes. Antruoju atveju laikytina, jog pareiškėja pasinaudojo ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. VSDFV sutiko su VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu. Pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukelia VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos.

Taigi pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukelia tiek teritorinio, tiek centrinio valstybinio administravimo subjekto sprendimai. Ginčas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos – Kauno apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d., 35 str.). Šiuo atveju taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią ši byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą iš esmės yra teisinga, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. A. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė