AS-602-238-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-238/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00679-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 dieną išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) pareigūnų veiksmų atsisakant pareiškėjui pateikti atlikto mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą forma FR0686 ir bylą pagal pareiškėjo prašymą nutraukė, kadangi atsakovas geranoriškai įvykdė pareiškėjo prašymą dėl atlikto mokestinio tyrimo ataskaitos pateikimo. Teismas, priimdamas pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, bylą nutraukė, o pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dalimi dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, padavė atskirąjį skundą. Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 3 d. buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas, pasirašytas advokatės Reginos Agrba.

2013 m. gruodžio 5 d. buvo priimta nutartis trūkumams šalinti ir nustatytas terminas iki 2013 m. gruodžio 19 d. dienos, nes teismas nutarė, kad atstovavimo sutartis nesuteikia teisės paduoti atskirąjį skundą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teismas sprendė, kad atskirąjį skundą turi pasirašyti jį paduodantys asmenys, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Kai atskirąjį skundą paduoda advokatas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis, jį paduodančio asmens įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 str. 4 d., 148 str.). Įgaliojimas atlikti teismo sprendimo ar nutarties apskundimą turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 2 d. 5 p., 3 d.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą pasirašė advokatė Regina Agrba, tačiau 2013 m. birželio 19 d. atstovavimo sutartyje teismo nutarties apskundimas nebuvo aptartas (b. l. 15). Kauno apygardos administraciniam teismui 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi pasiūlius ištaisyti šį atskirojo skundo trūkumą, 2013 m. gruodžio 11 d. teismui buvo pateikta 2013 m. gruodžio 9 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatei Reginai Agrba pavedama atstovauti pareiškėją pareiškiant skundą ir atstovaujant byloje prieš Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, be kita ko, suteikiant teisę paduoti atskiruosius skundus, juos pakeisti bei papildyti, pasirašyti. Minėtos atstovavimo sutarties sudarymo data (2013 m. gruodžio 9 d.) įrodo, jog ji buvo sudaryta vėliau negu pateiktas teismui atskirasis skundas (2013 m. gruodžio 3 d.), kurį pareiškėjo vardu pateikė advokatė R. Agrba. Teismas nurodė, kad tai patvirtina, jog atskirojo skundo pasirašymo ir pateikimo metu advokatė R. Agrba neturėjo įgaliojimų pateikti atskirąjį skundą pareiškėjo vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo atskirąjį skundą, pasirašytą advokatės Reginos Agrba, atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties.

Prašyme remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje įtvirtinta, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo ir atvirkščiai.

2. ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. Be to, tinkamo proceso, teisės būti išklausytam bei kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesniojo teismo priimtą sprendimą ar nutartį. Iš esmės sąžiningai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti dėl netinkamo teismo procesinio elgesio. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju nepasibaigus terminui priimti atskirąjį skundą, buvo ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

3. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad atstovavimo sutartis nesuteikia teisės paduoti skundą, 2013 m. gruodžio 5 d. buvo priimta nutartis trūkumams šalinti ir nustatytas terminas iki 2013 m. gruodžio 19 d. dienos. Darytina išvada, kad 2013 m. gruodžio 13 d. priėmus nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nesulaukus 2013 m. gruodžio 19 d. dienos, pareiškėjui buvo užkirsta teisė pašalinti teismo nurodytus trūkumus iki gruodžio 19 dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 dieną išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų atsisakant pareiškėjui pateikti atlikto mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Teismas, priimdamas pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, bylą nutraukė, o pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dalimi dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, padavė atskirąjį skundą, pasirašytą advokatės Reginos Agrba.

2013 m. gruodžio 5 d. buvo priimta nutartis trūkumams šalinti ir nustatytas terminas iki 2013 m. gruodžio 19 d. dienos, nes teismas nutarė, kad atstovavimo sutartis nesuteikia teisės pareiškėjo atstovei paduoti atskirąjį skundą.

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 11 d. teismui buvo pateikta 2013 m. gruodžio 9 d. atstovavimo sutartis, tačiau ji sudaryta jau po teismui pateikto atskirojo skundo (2013 m. gruodžio 3 d.).

ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Analogiškos nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (ABTĮ 148 str.). Aiškinant šią normą sisteminiu loginiu metodu, pažymėtina, kad teismo nutartis grąžinti skundą pareiškėjui yra priimama nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagrindu, kaip procesinė pasekmė, kylanti pareiškėjui nepašalinus ar netinkamai pašalinus teismo nurodytus trūkumus. Todėl sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant dėl 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, jog ABTĮ įtvirtinta, kad apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą, o kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus (ABTĮ 130 str. 4 d., 148 str.). ABTĮ numato, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 49 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus inter alia teismo sprendimo ar nutarties apskundimą. Nagrinėjamu atveju įgaliojimas atlikti teismo sprendimo ar nutarties apskundimą turėjo būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 p., 50 str. 3 d.). Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nes iš byloje esančio pirminio skundo matyti, kad atskirąjį skundą pasirašė advokatė Regina Agrba, tačiau byloje esančioje 2013 m. birželio 19 d. atstovavimo sutartyje (b. l. 15) teismo nutarties apskundimas nėra aptartas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas terminas iki 2013 m. gruodžio 19 d. pašalinti nurodytą trūkumą.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos 2013 m. gruodžio 9 d. atstovavimo sutartį. Pagal atstovavimo sutarties datą (2013 m. gruodžio 9 d.) matyti, kad ji sudaryta po to, kai buvo pateiktas atskirasis skundas (2013 m. gruodžio 3 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atskirojo skundo padavimo metu pareiškėjo atstovė neturėjo įgaliojimų paduoti atskirąjį skundą pareiškėjo vardu.

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai atstovas (advokatas) veikė atstovaujamojo asmens (pareiškėjo) vardu viršydamas jam suteiktas teises. Šiai bylai aktualių atstovavimo santykių ABTĮ nereglamentuoja, tačiau jie yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis. Atstovavimo teisme santykiai yra dvejopo pobūdžio. Šalių ar trečiųjų asmenų atstovai veikia minėtų asmenų vardu ir atlieka tam tikrus veiksmus teismo procese – tai yra procesinis atstovavimo aspektas (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimas turi ne tik minėtąjį procesinį aspektą, bet tai yra atstovo ir atstovaujamojo asmens materialinis teisinis santykis (vidinis atstovavimo aspektas). Jeigu atstovu yra advokatas, vidinis atstovavimo aspektas atsiranda pavedimo sutarties pagrindu (CK 6.756 str.). Apibendrinant konstatuotina, kad teismas, vertindamas išorinį atstovavimo aspektą, būtent atstovo teisę atlikti administraciniame teisme atstovaujamojo vardu tam tikrus veiksmus, esant neaiškumui dėl vidinio atstovavimo aspekto, turėtų vertinti ne tik išorinį atstovavimo aspektą, bet ir vidinį atstovavimo aspektą, kas lemia būtinumą taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą.

CK 2.136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Nors pagal bendrąją taisyklę sandoris, sudarytas atstovo, viršijančio jam suteiktas teises, atstovaujamajam neturi galios, tačiau atstovaujamajam suteikiama teisė išreikšti savo valią ir vėliau tokį sandorį patvirtinti. Sandorio patvirtinimui mutatis mutandis taikomas CK 1.79 straipsnis. Toks sandoris, kuris vėliau patvirtinamas, laikomas sudarytu nuo tada, kai jį sudarė teisės neturintis asmuo, o ne nuo jo patvirtinimo momento (CK 2.136 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė 2013 m. gruodžio 9 d. sudarytą atstovavimo sutartį, kurioje aiškiai nustatyta teisė pareiškėjo atstovei pateikti atskirąjį skundą. Taigi 2013 m. gruodžio 9 d. atstovavimo sutartimi pareiškėjas išreiškė savo valią ir patvirtino ankstesnę teisę paduoti atskirąjį skundą. Kaip minėta, toks patvirtintas sandoris galioja ne nuo jo patvirtinimo (2013 m. gruodžio 9 d.), kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet nuo jo sudarymo (t. y. laikoma, kad pareiškėjas jau pirmine atstovavimo sutartimi suteikė įgaliojimus savo atstovei apskųsti teismo sprendimą ar nutartį). Taigi laikytina, kad pareiškėjas, pateikdamas 2013 m. gruodžio 9 d. atstovavimo sutartį, tinkamai pašalino teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė