A-492-1225-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1225/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01810-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VAATC“ su skundu (t. I, b. l. 1−5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. T1-73 „Dėl dalies Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškino, kad įgyvendino Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas). Agentūra atliko pažeidimo tyrimą ir 2013 m. balandžio 25 d. surašė tyrimo išvadą (toliau – ir Tyrimo išvada), kurioje konstatavo, kad išlaidos, kuriomis buvo apmokėti mokymai, kuriuose dalyvavo 8 savivaldybių atstovai ir kurie negali būti laikomi UAB „VAATC“ vykdančiuoju personalu/darbuotojais 2003 m. sausio 6 d.

Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) ir projekto finansinio memorandumo prasme, todėl šios išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti. Agentūra 2013 m. balandžio 25 d. priėmė Įsakymą, kuriuo netinkamomis finansuoti pripažino 43 287,41 Lt lėšas ir įpareigojo jas grąžinti per 60 kalendorinių dienų. Manė, kad Įsakymas nepagrįstas. Atsižvelgiant į sudarytos techninės pagalbos sutarties nuostatas, Projekto finansinio memorandumo III.2 priede įtvirtintus reikalavimus bei Reglamente Nr. 16/2003 nustatytą teisinį reglamentavimą, apmokymų išlaidų tinkamumas finansuoti yra siejamas su už Projekto įgyvendinimą atsakingais asmenimis, kurie turėjo būti susiję su Projekto įgyvendintoju, t. y. su UAB „VAATC“.

Mokymuose dalyvavę UAB „VAATC“ akcininkų deleguoti asmenys buvo pagrindiniai specialistai – ekologai, jie buvo atsakingi už gamtosauginiu ir ekonominiu požiūriu darnios Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos, atitinkančios nacionalinius ir Europos Sąjungos reikalavimus, sukūrimą, todėl jie yra susiję su projekto įgyvendinimu/vykdymu. Taip pat nurodė, kad keturi asmenys iš vykusiųjų į mokomąją kelionę priklausė UAB „VAATC“ valdybai, kuri atsakinga už bendrovės veiklos bei plėtojimo strategijos formavimą, už svarbiausių sprendimų priėmimą – jie laikomi tiesiogiai susijusiais bei dalyvavusiais projekto įgyvendinime.

Be to, remiantis Reglamento Nr. 16/2003 8 straipsniu, išlaidų tinkamumo laikotarpio pabaigos data yra susijusi su už įgyvendinimą atsakingos įstaigos padarytais mokėjimais. Šiuo atveju atsakovas įvertino pateikto mokėjimo prašymo dėl kelionės išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti pagrįstumą. Atsakovui pripažinus išlaidas tinkamomis finansuoti, jas apmokėjus, o vėliau priėmus priešingą sprendimą, būtų pažeisti konstituciniai teisinės valstybės principai, pažeistos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 8 straipsnio nuostatos.

Pažymėjo, kad būtent Agentūra buvo perkančioji organizacija ir atsakinga už kelionės išlaidų į Vokietiją kompensavimo tikslingumą bei atitikimą teisės aktų keliamiems reikalavimams, todėl ji atsakinga už pažeidimą.

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą į skundą (t. I, b. l. 56–63), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo vykdytas viešasis pirkimas ir 2004 m. liepos 1 d. tarp Agentūros, UAB „VAATC“ ir Fichtner & GmbH Co. KG pasirašyta paslaugų sutartis Nr. EuropeAid/116668/D/SV/LT „Techninė pagalba Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui“ (toliau – ir Paslaugų sutartis). Agentūra 2013 m. kovo 29 d. inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Paslaugų sutarties lėšomis apmokėtos mokomosios kelionės į Vokietiją tinkamumo finansuoti. 2013 m. balandžio 25 d. Agentūra padarė išvadą, kad išlaidos, kuriomis buvo apmokėti mokymai, kuriuose dalyvavo 8 savivaldos institucijų atstovai ir kurie negali būti laikomi vykdančiuoju personalu, yra netinkamos finansuoti, nes savivaldybių atstovai negali būti laikomi UAB „VAATC“ vykdančiuoju personalu/darbuotojais Reglamento Nr. 16/2003 ir projekto finansinio memorandumo prasme.

Pažymėjo, kad skundžiamu įsakymu UAB „VAATC“ nurodyta grąžinti ne visas mokomajai kelionei į Vokietiją skirtas lėšas, kadangi direktoriaus kelionės į Vokietiją išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti. Bendrovės valdyba, skirtingai nei bendrovės vadovas, nesprendžia einamųjų bendrovės veiklos ir Projekto administravimo klausimų. Bendrovės valdyba atsakinga už strateginių krypčių nustatymą bendrovei, o ne Projektui aktualių klausimų sprendimą. Dėl Agentūros teisės tikrinti išlaidų tinkamumą visu Projekto įgyvendinimo metu nurodė, kad remiantis Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybė paramos gavėja turi tirti visus pažeidimus, rastus pirmine administracine ar teisine tvarka, juos kontroliuoti ir apie juos pranešti Europos Komisijai.

Vadovaujantis Lėšų grąžinimo taisyklių nuostatomis visais atvejais pareiga grąžinti lėšas tenka projekto vykdytojui, nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės projekto vykdymui skirtos lėšos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti pagal sudarytą rangos sutartį. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato laikotarpio, kuriam suėjus nebebūtų galima fiksuoti įtarimų apie pažeidimus vykdant iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamų projektus bei inicijuoti netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūras, niekur nėra nustatyta ir kiek kartų projekto įgyvendinimo metu gali būti atliekamas Projekto išlaidų tinkamumo patikrinimas.

Kaip nustatyta Reglamento Nr. 16/2003 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, projekto įgyvendinimas apima visus etapus – nuo parengiamojo planavimo iki patvirtinto projekto užbaigimo, be to, projekto įgyvendinimo stadija apima laikotarpį, būtiną įgyvendinimo etapams užbaigti, iki to momento, kai projektas pradeda visapusiškai funkcionuoti, o Europos Komisijos sprendimu patvirtinti fiziniai tikslai įgyvendinti, todėl pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad yra suėjęs senaties terminas, nepagrįsti jokiais teisiniais pagrindais. Agentūra, kaip valstybės institucija, privalo nustačiusi ar gavusi informacijos apie pažeidimą pradėti tyrimą, o nustačiusi pažeidimus bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo ankstesnių savo veiksmų, pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad lėšos būtų grąžintos.

Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kas rengė viešojo pirkimo dokumentus, kas vykdė viešojo pirkimo procedūras ir kas įtvirtino vienas ar kitas sutarties nuostatas, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, valstybė, atsakydama prieš ES už netinkamai įsisavintas lėšas, turi šias lėšas susigrąžinti iš projektų vykdytojų – galutinių paramos gavėjų. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas.

Rėmėsi Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 2 punktu, Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintomis Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėmis. Nurodė, kad nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo, šiuo atveju – pareiškėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu (II t., b. l. 81–89) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Agentūros 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. TI-73. Priteisė pareiškėjo UAB „VAATC“ naudai iš Agentūros 100 Lt teismo išlaidų.

Teismas nustatė, kad Europos Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu PH/2002/3277, iš pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento (ISPA), šiuo metu – Sanglaudos fondas, skyrė paramą projektui Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas CCI 2002LT/16/PPE/012, kurio metu išlaidos, patirtos iki 2010 m. gruodžio 31 d., yra laikomos tinkamomis finansuoti. Projekto vykdymo metu, t. y. 2004 m. liepos 7 d., Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemai valdyti įsteigtas UAB „VAATC“, Agentūra ir Fichtner GmbH&Co. KG sudarė Paslaugų sutartį, kuria Fichtner GmbH&Co. KG įsipareigojo teikti techninę pagalbą UAB „VAATC“, o Agentūra, kuri pagal šią sutartį yra perkančioji organizacija, įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Vykdant šią sutartį, Fichtner GmbH&Co. KG 2005 m. gegužės 8–14 d. organizavo UAB „VAATC“ direktoriaus ir 8 savivaldybių atstovų mokomąją kelionę į Vokietiją, o šios kelionės išlaidos buvo apmokėtos iš projektui CCI 2002LT/16/PPE/012 skirtų lėšų. Agentūra, gavusi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pateiktas pastabas, kad minėtos 8 savivaldybių atstovų mokymo išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su projekto tikslais, todėl tokios išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš projektui skirtų lėšų, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir, iš esmės sutikusi su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabomis, 2013 m. balandžio 25 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. T1-73, kuriuo įpareigojo UAB „VAATC“ šias išlaidas grąžinti.

Teismo vertinimu, Įsakymas neteisėtas, todėl naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.): nors Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato termino, per kurį gali būti priimtas sprendimas dėl paramos, mokamos iš Sanglaudos fondo, susigrąžinimo, teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti taikomas Tarybos reglamentas (EB, Euroatomas) Nr. 2988/95. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB, Euroatomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 ir 2 dalies, 4 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies c) punkto nuostatas, galima teigti, kad sprendimas susigrąžinti paramą iš ES fondų yra administracinė nuobauda Tarybos reglamento (EB, Euroatomas) Nr. 2988/95 prasme, todėl šio reglamento nuostatos, tame tarpe – juo dėl nustatyto patraukimo senaties termino, taikytinos ir tokio pobūdžio bylose. Kadangi pažeidimas, už kurį skirta nuobauda, t. y. Europos Sąjungos paramos lėšos panaudotos, padarytas 2005 m. gegužės mėn., Paslaugų sutartis, kurią vykdant ir buvo padarytas pažeidimas, baigta 2006 m. liepos 7 d., projekto Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas CCI 2002LT/16/PPE/012 vykdymo ir išlaidų tinkamumo paramai gauti pabaigos data – 2010 m. gruodžio 31 d., teismo vertinimu, sprendimas dėl netinkamai panaudotų Europos Sąjungos paramos lėšų grąžinimo galėjo būti priimtas iki 2010 m. gruodžio 31 d., kada patraukimo atsakomybėn senaties terminas, kuris, pagal Tarybos reglamento (EB, Euroatomas) Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa, šiuo atveju – Projektas.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas priimtas pažeidžiant objektyvumo principą, t. y. asmens, kuris taip pat yra atsakingas už pažeidimo padarymą: už projekto Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas CCI 2002LT/16/PPE/012 įgyvendinimą yra atsakingos dvi institucijos – Agentūra ir UAB „VAATC“. Pagal Paslaugų sutarties nuostatas būtent Agentūra yra perkančioji organizacija, kuri vertina išlaidų tinkamumą, be to, ji, UAB „VAATC“ teigimu, derino kvietimus bei tvirtino UAB „VAATC“ atstovų, kurie vyks į kelionę, sąrašą. Teismas atsižvelgė į Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 293 redakcija), 5.1-5.2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.17 punkto (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 905 redakcija) nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. D1-349. Teismo vertinimu, Agentūra tuo atveju, kai lėšos gali būti susigrąžintos dėl jos kaltės, t. y. netinkamai įvertinus išlaidų tinkamumą, neturėtų tirti pažeidimų ir priiminėti sprendimų, kadangi tai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto objektyvumo principą, reiškiantį, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Teismas sprendė, jog kiti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti: ginčijamame įsakyme nurodytas tiek faktinis, teik teisinis jo pagrindas, pareiškėjas buvo supažindintas su Agentūros išvada, kurios pagrindu ji priimta, todėl jis iš esmės atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 293 redakcija), 9 punkto reikalavimus; teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Agentūros aiškinimu, kad Europos Komisijos 2002 m. gruodžio 17 d. memorandumo dėl finansavimo Nr. PH/2002/3277 Projektui Priedo III.2 IX dalies 4 straipsnio b punkto bei 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento (EN) Nr. 16/2003 35 straipsnio 2 dalies prasme vykdančiajam personalui nėra priskiriamos valdybos narių ir projektą vykdančio juridinio asmens dalyvio atstovų mokymo išlaidos: tinkamomis finansuoti išlaidomis, kaip numato Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalis, yra tik tiesiogiai susijusios su vykdomu projektu, kuriam skirtas finansavimas, išlaidos, tuo tarpu tiek UAB „VAATC“ valdybos nariai, tiek juo labiau jos dalyvių atstovai tiesiogiai nėra susiję su projekto Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas CCI 2002LT/16/PPE/012 įgyvendinimu.

Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas visiškai, pareiškėjui priteistas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Kadangi kiti įrodymai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti, prašymas priteisti kitas išlaidas nebuvo sprendžiamas.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 92–102), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „VAATC“ skundą atmesti; įvertinti galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Apeliantas teigia, kad Reglamentas Nr. 2988/95 ir jo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ketverių metų senaties terminas negali būti taikomas neatsižvelgiant į kitus teisės aktus, reglamentuojančius tiek paties Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimą, tiek valstybės narės institucijų funkcijas, užtikrinant tinkamą Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimą, bei Europos Komisijos sprendime dėl ES paramos skyrimo projektui valstybės narės prisiimtus įsipareigojimus.

Reglamentas Nr. 2988/95 ginčo teisiniams santykiams netaikomas, nes Sanglaudos fondo lėšų pripažinimą tinkamomis finansuoti ir jų susigrąžinimą reglamentuoja specialūs teisės aktai, kurie įtvirtina valstybės institucijų pareigą net ir po lėšų išmokėjimo, paaiškėjus apie pažeidimą, susigrąžinti nepagrįstai pareiškėjo turimas lėšas. Tai yra: 1994 m. gegužės 16 d. priimtas Tarybos reglamentas įsteigiantis Sanglaudos fondą (EB) Nr. 1164/94, Reglamentas Nr. 16/2003, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 1026, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 590, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. 1K-307, Valstybės narės ir Europos Komisijos pasirašytas Europos Komisijos sprendimas dėl ES paramos skyrimo projektui, įskaitant jo priedus ir pakeitimus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių teisės aktų netaikė.

Tvirtina, kad Reglamentas Nr. 2988/95 yra skirtas reglamentuoti kitiems teisiniams santykiams (t. y. sankcijų taikymui), nei kad susiklostė šioje byloje (t. y. ES ir valstybės biudžeto lėšų grąžinimo). Teigia, jog Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais priimti sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra administracinė nuobauda ar priemonė.

Mano, kad net jei teismas laikytų, jog Reglamentas Nr. 2988/95 taikytinas, tokiu atveju senaties terminas yra nepasibaigęs, nes programa yra daugiametė, dar nebaigta įgyvendinti. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad „vykdant daugiametes programas senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa“. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos dėl senaties skaičiavimo siejamos su programos, o ne Projekto pabaiga.

Pažymi, kad Agentūra yra valstybės institucija, kuri nustačiusi pažeidimus turi pareigą bet kuriuo momentu pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Tokių jos funkcijų vykdymas yra pripažintas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-736/2013. Remiasi Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632 1, 5 straipsniais, Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.9, 11.12, 11.16 punktais, tvirtina, kad Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Jas vykdant buvo priimtas Įsakymas.

Teigia, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o faktas, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktus, buvo pripažintas ne tik Agentūros, bet ir Lietuvos valstybės kontrolės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Agentūra teisingai įvertino 8 savivaldos institucijų atstovų mokomajai kelionei skirtas išlaidas kaip netinkamas finansuoti išlaidas, patvirtino, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas bei paliktinas galioti.

Atsakovo nuomone, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, siekiant išsiaiškinti Reglamento Nr. 2988/95 taikymo apimtį, tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo pradėta formuoti ydinga praktika dėl Reglamente Nr. 2988/95 nustatyto senaties termino taikymo.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 165–168), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nurodo, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalį, šio Reglamento nuostatomis reguliuojami Europos Sąjungos biudžeto lėšų apsaugos teisiniai santykiai. Būtent toks pažeidimas, koks yra nurodytas Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, buvo nustatytas ginčijamu atsakovo įsakymu. Todėl atsakovo argumentai dėl šio Reglamento nuostatų netaikymo nepagrįsti.

Pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendime yra nurodęs, kad „iš Reglamento Nr. 2988/95, kur įtvirtintas bendrasis teisinis pagrindas visose srityse, kurias apima Bendrijos politikos kryptys, 1 straipsnio pirmiausia išplaukia, kad bet kuris Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala, kvalifikuojamas kaip „pažeidimas“ ir dėl to taikomos „administracinės priemonės bei nuobaudos“.

Atkreipia dėmesį, jog atsakovo nurodomi Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės projektų 2000–2006 uždarymo gairės Nr. COCOF 08/0022/02, taip pat Finansų ministro ir Susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79-3-99 patvirtinta Sanglaudos fondo strategija 2004–2006 metams reguliuoja projektų, o ne programų įgyvendinimo teisinius santykius. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai prieštaringi. Atsakovo atstovė patvirtino, jog Projektas baigtas 2006 m. liepos 7 d.

Atkreipia dėmesį, jog Projektas buvo įgyvendinamas regiono savivaldybėse per savivaldybių institucijas ir jos darbuotojus, todėl teismo teiginys, kad UAB „VAATC“ valdybos nariai, tiek jo dalyvių atstovai tiesiogiai nėra susiję su Projekto įgyvendinimu, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Faktinės aplinkybės

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VAATC“ šioje byloje ginčija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. T1-73 „Dėl dalies Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“.

Ginčijamas Įsakymas priimtas Agentūrai atlikus tyrimą dėl Projekto lėšomis apmokėtos mokomosios kelionės į Vokietiją pagal 2004 m. liepos 1 d. paslaugų sutartį Nr. EuropeAid/116668/D/SV/LT. Minėtas tyrimas atliktas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, atlikusios Projekto auditą, pastebėjimą, kad 8 savivaldybių atstovų mokymui skirtos išlaidos tiesiogiai nesusijusios su Projekto tikslais, todėl yra netinkamos finansuoti. Atlikusi tyrimą Agentūra pateikė išvadą, kad 8 savivaldybių atstovų kelionės išlaidos negali būti apmokamos iš Projekto įgyvendinimui skirtų lėšų. Pažymėjo, kad Reglamente Nr. 16/2003 numatyta, jog tinkamos yra aptarnaujančio/techninio personalo (angl. „operating personnel“) mokymo išlaidos, Paslaugų sutartyje reglamentuotos užsakovo, t. y. UAB „VAATC“ mokomosios kelionės. Agentūra sprendė, kad 8 savivaldybių atstovai nelaikytini aptarnaujančiuoju personalu Reglamento Nr. 16/2003 prasme, todėl jų kelionės išlaidos nėra tinkamos finansuoti. Šios išvados pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.

Byloje nustatyta, kad Europos Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu PH/2002/3277, su pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu Nr. K(2008)4127 bei 2012 m. sausio 27 d. Komisijos sprendimu Nr. K(2012)544 iš pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento (ISPA) (šiuo metu – Sanglaudos fondas) skyrė paramą projektui Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas CCI 2002LT/16/P/PE/012. Projektui numatytų išlaidų suma – 20 930 000 EUR, Sanglaudos fondo paramos dydis – 50 proc., t. y. 10 465 000 EUR. Komisijos sprendimuose už įgyvendinimą atsakinga institucija nurodyta Agentūra ir regioninis atliekų tvarkymo centras UAB „VAATC“. Dėl dotacijos suteikimo nurodytam projektui tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos buvo pasirašytas finansinis memorandumas. Aplinkos projektų valdymo agentūra ir UAB „VAATC“ sudarė sutartį su Fichtner GmbH&Co. KG, kuria Fichtner GmbH&Co. KG įsipareigojo teikti techninę pagalbą UAB „VAATC“, o Agentūra, kuri pagal šią sutartį yra perkančioji organizacija, įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Vykdant šią sutartį, Fichtner GmbH&Co. KG 2005 m. gegužės 8–14 d. organizavo UAB „VAATC“ direktoriaus ir 8 savivaldybių atstovų mokomąją kelionę į Vokietiją, o šios kelionės išlaidos buvo apmokėtos iš projektui CCI 2002LT/16/P/PE/012 skirtų lėšų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo UAB „VAATC“ skundą tenkino ir panaikino Agentūros 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. T1-73.

Pirmosios instancijos teismas minėtą sprendimą priėmė konstatavęs, jog atsakovas pažeidė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ketverių metų senaties terminą, skaičiuojamą nuo pažeidimo padarymo, patraukti pareiškėją atsakomybėn, t. y. pradėti procedūras dėl administracinių priemonių (paramos susigrąžinimo) taikymo. Sprendė, kad atsakovui neteisėtai, t. y. praėjus nustatytam terminui, patraukus atsakomybėn pareiškėją, negali būti laikomas teisėtu ir Agentūros 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. T1-73.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Dėl senaties termino

Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/994, fondas finansiškai prisideda prie projektų ir gali teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 nuostatos (11 str. 4 d., 12 str. 1 d.), numato principines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, tai reiškia, turi būti skirti tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo (žr., LVAT 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog bendrieji minėtos kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nuostatose (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011; 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-800/2013; 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014).

Į šį reglamentą nukreipia ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 590, kuriuo remiamasi skundžiamame Įsakyme. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnis numato valstybės narės galimybę susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas per penkerius metus nuo veiksmų užbaigimo. Minėto reglamento 2 straipsnio 3 punkte „veiksmai“ apibrėžiami kaip projektas ar keli projektai, kuriuos pagal stebėsenos komiteto nustatytus kriterijus atrenka atitinkamai veiksmų programai vadovaujanti institucija arba kurie atrenkami jos atsakomybe ir kuriuos įgyvendina vienas ar daugiau paramos gavėjų, sudarydami sąlygas pasiekti prioritetinės krypties, su kuria tas projektas ar keli projektai susiję, tikslus.

Projekto Nr. CCI 2002LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ pabaigos terminas Europos Komisijos 2012 m. sausio 27 d. sprendime nurodytas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas Agentūros direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. T1-73 „Dėl dalies Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“ priimtas nepažeidžiant Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnyje nustatytų terminų.

Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo Įsakymo esmės, lakoniškai konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su Agentūros aiškinimu, jog Reglamento Nr. 16/2003 prasme vykdančiajam personalui nėra priskirtini valdybos nariai ir projektą vykdančio juridinio asmens dalyvio atstovai. Pažymėjo, jog minėti asmenys nėra tiesiogiai susiję su Projekto įgyvendinimu, todėl savivaldybių atstovų mokymo išlaidos pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta, padaryta tinkamai nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrus (ABTĮ 81 str.).

Kaip jau minėta, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 11 straipsnio „Finansinės nuostatos“ 4 dalis nustato, kad mokėjimai, atliekami po išankstinio mokėjimo, turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimo eiga, 12 straipsnio „Finansiniai patikrinimai“ 1 dalis įpareigoja valstybes nares, kad būtų užtikrintas sėkmingas fondo finansuojamų projektų vykdymas, imtis būtinų priemonių reguliariai tikrinti, ar bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti bei susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Europos komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 5 straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, kuris nurodytas Komisijos sprendime, atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Komisijos reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punktas numato, kad prieš sertifikuodama bet kurią išlaidų ataskaitą, mokėjimo institucija turi įsitikinti, kad išlaidų ataskaita apima tik toliau nurodytas išlaidas: i) faktiškai padarytas per sprendime dėl paramos skyrimo numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti patvirtintos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais; ii) susijusias su darbais, kurie nebuvo iš esmės užbaigti paramos paraiškos pateikimo metu; iii) kurios pagrįstai reikalingos projekto eigai arba užbaigimui pagal sprendimo skirti paramą sąlygas ir projekto tikslus. Europos komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 35 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad vykdančio personalo mokymo išlaidos yra tinkamos bet kuriuo būtinu laikotarpiu, nurodytu Komisijos sprendime.

Byloje esmine tarp šalių kilusio ginčo aplinkybe yra vykdančio personalo sąvokos apibrėžimas tiek pagal Europos komisijos reglamentą (EB) Nr. 16/2003, tiek pagal Europos Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimą PH/2002/3277 (su pakeitimais Nr. K(2008)4127 bei Nr. K(2012)544), kuriuo skirta parama projektui Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas CCI 2002LT/16/P/PE/012, tiek pagal aktualią nacionalinę teisę.

Bylos duomenys patvirtina, kad Europos Komisijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu PH/2002/3277 (su pakeitimais Nr. K(2008)4127 bei Nr. K(2012)544) patvirtinto projekto bendras tikslas yra sukurti gamtosauginiu ir ekonominiu požiūriu darnią Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiks nacionalinius ir ES reikalavimus, projektas turi būti įgyvendinamas taikant atitinkamas direktyvas ir reglamentus (Pagrindų direktyva dėl atliekų, atliekų direktyva, direktyva dėl pavojingų atliekų, direktyva dėl atliekų sąvartynų ir kt.); fiziniai tikslai – įrengti regioninį sąvartyną, uždaryti ir sutvarkyti 112 veikiančius ir reikalavimų neatitinkančius šiukšlynus ir sąvartynus, principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas apskrityje ir kt. Už projekto įgyvendinimą atsakingomis institucijomis buvo paskirta Agentūra ir UAB „VAATC“, kuri yra galutinis paramos gavėjas. UAB „VAATC“ – tai aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų, Elektrėnų bei Vilniaus miesto) Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo projekto įgyvendinimui bei regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimui įsteigta ribotos civilinės atsakomybės uždaroji akcinė bendrovė, kurios tikslas – koordinuoti Vilniaus apskrities savivaldybių pastangas ir atstovauti jų interesus įdiegiant regioninę atliekų tvarkymo sistemą bei įgyvendinant regioninę investicinę programą dalinai finansuojamą ISPA lėšomis (II t. b. l. 57-58).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu dėl lėšų grąžinimo, pagrindiniu argumentu nurodė, kad mokymuose dalyvavę 8 savivaldybių steigėjų atstovai, kurie buvo atsakingi už atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, iš kurių keturi buvo pareiškėjo valdybos nariai, kiti savivaldybių specialistai – ekologai, todėl turi būti laikomi atitinkančiais vykdančiojo personalo reikalavimus. Šių argumentų pirmosios instancijos plačiau netyrė, savo išvadas motyvavo argumentu, kad Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies prasme tinkamomis finansuoti išlaidos yra tik tiesiogiai susijusios su vykdomu projektu, ir pareiškėjo valdybos narių, nei savivaldybių, kurios yra pareiškėjo steigėjai, specialistų nepripažino tiesiogiai susijusiais su projekto įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra Vilniaus apskrities savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kurio paskirtis - koordinuoti Vilniaus apskrities savivaldybių pastangas ir atstovauti jų interesus įdiegiant regioninę atliekų tvarkymo sistemą bei įgyvendinant regioninę investicinę programą dalinai finansuojamą ISPA lėšomis. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir organizavimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip šių funkcijų įgyvendinimas yra susijęs su ginčo projektu. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku, taigi anksčiau minėtos aštuonios savivaldybės yra ne tik UAB „VAATC“ steigėjos, bet ir bendrovės akcininkės, o tai reiškia, kad jos turi teisę dalyvauti valdant bendrovę (Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 1 d.). Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio, nustatančio valdybos kompetenciją, 4 dalis, įtvirtinanti, kokius sprendimus priima valdyba, 8 punkte numato, kad be nurodytų, priima kitus šiame įstatyme, bendrovės įstatuose ar visuotinio susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priimtus sprendimus; šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, bendrovės veiklos organizavimą (1 ir 2 p.). Pirmosios instancijos teismas netyrė, ir byloje nėra surinkta duomenų, kokia valdybos kompetencija, kokios funkcijos yra nustatytos valdybos nariams ir kokia apimtimi valdyba yra atsakingi už Projekto vykdymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja būtinybę rinkti byloje naujus įrodymus (UAB „VAATC“ steigimo dokumentus, akcininkų sutartį, įstatus, valdybos nuostatus ir kt.) bei įvertinti UAB „VAATC“ organus, jų kompetenciją, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo, atstovavimo tvarką, nes tik tokiu būdu galima spręsti dėl to, ar į mokymus vykę savivaldybių atstovai šiuo atveju laikytini vykdančiuoju personalu Reglamento Nr. 16/2003 prasme. Teisėjų kolegija mano, kad minėto reglamento 35 straipsnio 2 dalies nuostata „vykdančio personalo mokymo išlaidos yra tinkamos bet kuriuo būtinu laikotarpiu, nurodytu Komisijos sprendime“ šiuo atveju aiškintina atsižvelgiant tiek į Projekto įgyvendinimą reglamentuojančių ES direktyvų ir reglamentuose numatytus tikslus, tiek į aktualias Vietos savivaldos įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, paramos paskirtį ir paties pareiškėjo įsteigimo tikslus ir veiklos pobūdį, kadangi byloje yra susiklosčiusi specifinė situacija, kai paramos gavėjas yra savivaldybių įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, kuri koordinuoja savivaldybių veiklą įgyvendinant jų savarankiškąsias funkcijas, tai nulemia savivaldybių atsakomybę už sėkmingą minėtos funkcijos įgyvendinimą, tuo pačiu ir didesnį jų interesą dalyvauti projekto vykdyme. Kaip matyti iš byloje esančių Komisijos sprendimų dėl paramos suteikimo, pats UAB „VAATC“ įsteigimas buvo vienas iš Projekto vykdymo etapų. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negalima apsiriboti vien siauru žodiniu sąvokos „vykdantysis personalas“ aiškinimu, būtina ištirti anksčiau nurodytas aplinkybes, atskleisti šios sąvokos turinį atsižvelgiant į Projekto tikslą ir įgyvendinimo specifiką. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, susijusių su Valstybės kontrolės atliktu finansiniu Projekto auditu, kurių pagrindu Agentūroje buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas, todėl nėra aišku, kokiais argumentais grindžiamas aptariamas pažeidimas.

Dėl paramos gavėjo pareigos grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pati Agentūra, kuri pagal Paslaugų sutartį yra perkančioji organizacija, derino kvietimus bei tvirtino UAB „VAATC“ atstovų, kurie vyks į kelionę, sąrašą, todėl yra atsakinga dėl išlaidų, skirtų savivaldybių atstovų mokymams. Teismo vertinimu, Agentūra, tuo atveju, kai lėšos gali būti susigrąžintos dėl jos kaltės, t. y. netinkamai įvertinus išlaidų tinkamumą, neturėtų tirti pažeidimų ir priiminėti sprendimų, kadangi tai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto objektyvumo principą, reiškiantį, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (red., galiojusi 2010 m. kovo 24 d. – 2013 m. rugsėjo 19 d.), 4 punkte nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, o 5 punkte nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo administruojančios ar įgyvendinančiosios institucijos veiksmų projekto vykdytojui išmokant arba už jį sumokant didesnes nei priklauso lėšų sumas (LVAT 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014). Taigi Agentūros teisė priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo yra įtvirtinta teisės akte. Byloje nėra duomenų, kad Agentūra tyrimą atliko šališkai, nevisapusiškai, ar nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeistas objektyvumo principas.

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ginčo teisiniams santykiams Reglamentą Nr. 2988/95 ir padarė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidus šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ketverių metų patraukimo atsakomybėn terminą, taip pat nesiėmė procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai, objektyviai jų neištyrė (ABTĮ 80 str. 1 d., 81 str., 86 str. 2 d.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas naikinamas ir bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė