AS-556-24-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-24/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00408-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 18 d. raštą Nr. 20-65-S-829 bei įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2013 m. vasario 18 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-161.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog skundžiamas 2013 m. kovo 18 d. individualus administracinis aktas Nr. 20-65-S-829 yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis nėra išsamus, konkretus ir tinkamas, atsakovas tik biurokratiškai atsakė į pareiškėjo skundą. Skundžiamame akte atsakovas nenurodė juridinio atsakymų į punktus pagrindo, necitavo teisės aktų punktų. Pareiškėjui skundžiamas aktas sukelia teisines pasekmes, nes dėl skundžiamo akto bei ankstesnių ir vėlesnių atsakovo veiksmų pareiškėjui iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. I-67-738/2013 apsunkinta gynyba, jam paskirta psichiatrinė ekspertizė. Pareiškėjas skundą motyvavo tuo, kad atsakovas sukėlė labai neigiamas teisines pasekmes ir padarė didelę turtinę bei neturtinę žalą.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog skundžiamas 2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 20-65-S-829 pareiškėjui yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2013 m. kovo 18 d. atsakymo Nr. 20-65-S-829, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo V. J. 2013 m. vasario 18 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-161. Teismas konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Iš 2013 m. vasario 18 d. skundo policijos įstaigai, reg. Nr. 20-AP-161, ir skundžiamo rašto matyti, jog pareiškėjo prašymai institucijai yra tiesiogiai susiję su Kauno apylinkės teismo baudžiamąja byla Nr. 1-67-738/2013 (proceso Nr. 1-20-2-00283-2011-2), kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pateikti įrodymai į minėtą baudžiamąją bylą. Įrodymų teikimas baudžiamojoje byloje susijęs su baudžiamuoju procesu ir reglamentuojamas Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Be to, teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundžiamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 18 d. raštą Nr. 20-65-S-829, priėjo išvadą, jog minėtas raštas yra informacinio pobūdžio atsakymas apie atliktus procesinius veiksmus, paaiškinimas dėl procesinių teisių realizavimo. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendė, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 20-65-S-829 „Dėl Jūsų skundo“ ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2013 m. vasario 18 d. skundą, reg.

Nr. 20-AP-161, nagrinėjamu atveju negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/11, 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2188/2011).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas pažeidė ABTĮ 6 straipsnio nuostatą – nenagrinėjo skundo žodinio proceso tvarka, nors žinojo, kad pareiškėjo laisvė buvo apribota – jis buvo tiriamas Utenos ekspertiniame skyriuje, ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teismas pažeidė pareiškėjo teises, kurias jam suteikia ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 2 dalys, 10 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 18 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnis, 82 straipsnio 6 dalis, 86 straipsnis. Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti, ar atsakovas skundžiamu aktu pažeidė pareiškėjo nurodytus įstatymus, teisės aktus ir jų nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliaciniame skunde vienu iš skundžiamos teismo nutarties naikinimo motyvų įvardijama aplinkybė, jog Kauno apygardos administracinis teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes neužtikrino pareiškėjo teisės dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl to, jog jo laisvė buvo apribota – jis buvo tiriamas Utenos ekspertiniame skyriuje.

Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant pareiškėjui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo šalies teisė dalyvauti teismo posėdyje yra itin reikšminga užtikrinant tinkamą teisminę teisių gynybą.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2013 m. birželio 25 d. posėdyje atidėjęs bylos nagrinėjimą, pareiškėjui apie kito teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė pasirašytinai. 2013 m. birželio 25 d. pažymoje apie teismo posėdį nurodyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas 2013 m. rugsėjo 17 d. 9.00 val.

2013 m. rugsėjo 4 d. teisme buvo gautas V. J. pranešimas, kad nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose, suvaržytos jo teisės, nes baudžiamojoje byloje Nr. I-67-738/2013 yra faktiškai suimtas teismo salėje ir atiduotas į Utenos ekspertinį skyrių teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui (b. l. 87).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią procesinę normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz. teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.), taip pat neturi būti pažeidžiamos proceso šalių procesinės teisės. Šių principų nesilaikymas gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001 VI).

Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars). Nors pareiškėjas ir buvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau jame pareiškėjas negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. 68U-120 patvirtina, kad V. J. Utenos ekspertiniame skyriuje buvo tiriamas nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d.

Nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos. ABTĮ 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jei kas nors iš šalių (jų atstovų) neatvyksta į teismo posėdį, teismo posėdžio sekretorius informuoja, ar jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas nusprendžia, ar galima be jų nagrinėti bylą.

Nors pareiškėjas nurodė svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis, iš Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties matyti, kad teismas nesvarstęs pareiškėjo teisme gauto pranešimo dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje pagrįstumo nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka neatvykus į posėdį proceso dalyviams.

Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, neatvykdamas į procesą pirmosios instancijos teisme, būtų elgęsis nesąžiningai, vilkinęs greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip būtų pažeidęs draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo neatvykimą į pirmosios instancijos teismo posėdį nulėmė objektyvios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareiškėjui nedalyvaujant, šiuo atveju pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis). Nesudarant pareiškėjui galimybės išdėstyti savo poziciją žodžiu, buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą procesą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 150 straipsnio 2 dalį, teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į bylos medžiagą netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pareiškėjo nurodytas proceso pažeidimas pripažintinas esminiu, suvaržiusiu jo procesines teises. Todėl pirmosios instancijos nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius