A-143-690-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-690/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01088-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 18–25), kurį patikslino (1 t., b. l. 6–13, 109–116), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Marijampolės filialas) 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (2070/13) S-1598 „Dėl klaidos ištaisymo“ ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 179 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 2) įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formoje 1C, kiemo aikštelės (Asfalto dangos), plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (plotą) atkurti į buvusią padėtį – vietoje 10100 kv. m į 1000 kv. m, ir Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti žymą apie techninės klaidos ištaisymo įregistravimą nuo 2010 m. balandžio 22 d., remiantis 2002 m. vasario 7 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad yra 4,9 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, AB „Alvito žemdirbys“) pagal Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkį Nr. 131 priklauso paminėtame žemės sklype esantys statiniai. Siekiant užtikrinti pastarųjų naudojimą pagal paskirtį, Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d.

įsakymu Nr. 474ŽV nustatytas 1,51 ha ploto kelio servitutas – leisti privažiuoti prie žemės sklype esančių pastatų. Pažymėjo, jog 2010 m. birželio 16 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu šioje civilinėje byloje buvo pateiktas teismui ir ieškovui VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. balandžio 22 d. raštas Nr. (2070/13) S-1598 „Dėl klaidos ištaisymo“, kuris adresuotas AB „Alvito žemdirbys“ direktoriui V. R. Šiame rašte yra nurodyta, kad patenkintas AB „Alvito žemdirbys“ prašymas, t. y. netikslūs kadastro duomenys kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ištaisyti.

Tai patvirtina Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų forma 1C ir kadastro duomenų išrašas. Pareiškėjo nuomone, kadastro duomenys kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ištaisyti neteisėtai ir nepagrįstai, t. y. viršijant įgaliojimus ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atlikti tokius veiksmus, be to, paminėti kadastrinių duomenų taisymai atlikti neatsižvelgiant į tai, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. pranešimo pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, taip pat pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, pažeidžiant V.

J. interesus. Be kita ko, 2010 m. balandžio 22 d. Kadastrinių matavimų skyriaus vedėja A. T., jau vykstant ginčui teisme dėl nuosavybės teisių įregistravimo, be jokio pagrindo, remdamasi tik AB „Alvito žemdirbys“ prašymu, savo ranka ištaisė duomenis kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formos 1C (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje padaryti pataisymai: Asfalto danga – skiltyje plotas vietoje „1000.0“ atsiradę „10100“, ir šio A.

T. pataisymo užteko, kad 2010 m. balandžio 22 d. būtų užregistruoti techninės klaidos ištaisymai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Jokio sprendimo dėl būtinumo taisyti netikslius duomenis VĮ Registrų centro Marijampolės filiale priimta nebuvo, tik ranka padaryti pataisymai, kurie dar 2002 m. buvo patikrinti ir patvirtinti net dviejų VĮ Registrų centro Marijampolės filialo darbuotojų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjas teigė, kad 2010 m. balandžio 22 d. Kadastrinių matavimų skyriaus vedėja A.

T., vienasmeniškai pakeisdama Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenų formos 1C skiltyje asfalto dangos plotą vietoje „1000.0“ į „10100“, praėjus daugiau nei 8 metams nuo duomenų įrašymo, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, tai atliko be jokio teisinio pagrindo, nesilaikydama teisės aktuose numatytų procedūrų tokio pobūdžio veiksmams atlikti. Pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, nes šiuo atveju buvo taisoma ne techninė klaida, o iš esmės net 10 kartų padidintas asfalto plotas, neatlikus jokių papildomų matavimų, nesivadovaujant jokiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 48–49) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 1991 m. liepos 25 d. kadastro duomenimis užfiksuotas kiemo aikštelės dangos plotas 10100 kv. m. 1995 m. birželio 30 d. buvo atliekamas tik pastatų vertės perskaičiavimas, kadastro duomenys nebuvo tikslinti. 2002 m. vasario 7 d. vykdant AB „Alvito žemdirbys“ prašymą dėl kadastro duomenų tikslinimo, kiemo aikštelės dangos ploto pakitimai nebuvo užfiksuoti, bet perrašant kadastro duomenų formas vietoje 10100 kv. m perrašyta 1000 kv. m. Šią techninę klaidą lėmė darbuotojų suklydimas įrašant kadastro duomenis (kiemo aikštelės dangos plotą). Išnagrinėjus archyvinėje byloje paminėtus duomenis, buvo nuspręsta kiemo aikštelės plotą ištaisyti iš 1000 kv. m į 10100 kv. m. Tai patvirtina ir įrašai kadastrinių matavimų byloje. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis tvirtina, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Remiantis šiomis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, kadastro duomenys gali būti ištaisyti, kai Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą yra padaromos techninės klaidos, nurodant dokumento datą, numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai. Pagal įstatymo prasmę ištaisyti galima rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas, kurios yra aiškios, t. y. akivaizdžios. Pabrėžė, kad duomenys apie iškeltą bylą nėra kliūtis daryti tokio pobūdžio pataisymus. Aplinkybės, trukdančios atlikti tokius veiksmus, yra numatytos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje. Tarp paminėtų aplinkybių – iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, nėra. Nurodė, jog AB „Alvito žemdirbys“ prašymas Registro tvarkytojui dėl klaidos taisymo nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis, nepažeidžia jo interesų ir susijęs tik su AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise valdomu statiniu.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 57–59, 60–62) prašė atmesti skundą.

VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, kuris pagrįstų argumentus apie kiemo statinių mažesnį plotą. Pareiškėjas neturi teisės kvestionuoti ir ginčyti jam nepriklausančio daikto kadastro duomenų. Pažymėjo, jog AB „Alvito žemdirbys“ prašė ne keisti duomenis, o juos ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pagrindu. Prašymas dėl klaidos taisymo nėra susijęs su trečiojo asmens teisėmis, nepažeidžia jo interesų ir yra susijęs tik su AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise valdomu statiniu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (2 t., b. l. 40–44) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas yra 4,9 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. AB „Alvito žemdirbys“ pagal Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkį Nr. 131 priklauso paminėtame žemės sklype esantys statiniai. Siekiant užtikrinti pastarųjų naudojimą pagal paskirtį, Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV nustatytas 1,51 ha ploto kelio servitutas – leisti privažiuoti prie žemės sklype esančių pastatų.

AB „Alvito žemdirbys“ teritorijos po nuosavybės teise turimais statiniais plotas yra 18792 kv. m, ir ši teritorija yra aptverta. LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012 patikslino ir praplėtė Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį. Teismas nustatė žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotame registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje: 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal žemės sklypo planą, parengtą V.

Š. įmonės 2011 m. gegužės 16 d. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje kilęs ginčas dėl kiemo aikštelės ploto ištaisymo iš 1000 kv. m į 10100 kv. m, vykdant AB „Alvito žemdirbys“ prašymą dėl kadastro duomenų tikslinimo. Nustatė, kad kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), 1991 m. liepos 25 d. suformuotoje statinių kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas plotas yra 10577 kv. m. 1995 m. birželio 30 d. kadastro duomenys nebuvo tikslinami, tačiau buvo atliekamas pastatų vertės perskaičiavimas. Vykdant AB „Alvito žemdirbys“ 2002 m. sausio 11 d. prašymą patikslinti nekilnojamojo turto vertę, kiemo aikštelės dangos ploto pakitimai nebuvo užfiksuoti, tačiau kadastro duomenyse 2002 m. vasario 7 d. buvo nurodyta, jog kiemo aikštelės plotas yra 1000 kv. m.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4, 33 straipsniais, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsniu. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad kiemo aikštelės plotas 2002 m. vasario 7 d. buvo nurodytas klaidingai, todėl AB „Alvito žemdirbys“ 2010 m. balandžio 15 d. pagrįstai siekė duomenis ištaisyti.

Teismas taip pat vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-667/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1458/2010, 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1553/2012, 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-42/2013).

Pažymėjo, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą („Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 124–131, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Teismas nurodė, kad, vertindamas šioje byloje skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, turi nustatyti, ar skundžiamas aktas ar veiksmas pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes ir gali būti administracinio ginčo objektu. Pabrėžė, jog AB „Alvito žemdirbys“ teritorijos po nuosavybės teise turimais statiniais plotas yra 18792 kv. m, ir ši teritorija yra aptverta, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012 nustatė žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotame registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje: 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal žemės sklypo planą, parengtą V.

Š. įmonės 2011 m. gegužės 16 d. Teismo posėdžio metu apžiūrėtas V. Š. įmonės 2011 m. gegužės 16 d. parengtas žemės sklypo planas neginčijamai patvirtino, jog 10100 kv. m kiemo aikštelė patenka į 18792 kv. m žemės sklype nustatytą servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti. 10100 kv. m kiemo aikštele naudojasi trečiasis suinteresuotas asmuo, ji jam galutinai priskirta Vilkaviškio rajono apylinkės teismui 2012 m. gegužės 28 d.

įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012 patikslinus ir praplėtus Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį, todėl, teismo nuomone, atsakovų priimtų sprendimų nuginčijimas byloje nesukels pareiškėjo siekiamo teisinio rezultato. Pažymėjo, kad paminėtoje civilinėje byloje pareiškėjas siekė panaikinti žemės dangos – kiemo aikštelės, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registro įstaigoje.

Tačiau teismas tokį reikalavimą pripažino nepagrįstu, nes žemės danga – kiemo aikštelė – netrukdo žemės savininkui įgyvendinti savo teisių į žemę daugiau nei tai yra padaryta nustatant šioje byloje servitutą, bei konstatavo pareiškėją neturint reikalavimo teisės ginčyti statinių teisinio registravimo. Teismas, nustatęs, kad skundžiami atsakovų sprendimai pareiškėjui nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių, padarė išvadą, jog tokie administraciniai aktai nėra administracinės bylos dalykas, ginčai dėl tokių aktų beprasmiai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 52–62) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas argumentavo sprendimą tuo, jog skundo patenkinimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Pažymi, kad ginčas kilo dėl savavališkai ištaisyto 1000 kv. m aikštelės ploto į 10100 kv. m plotą. Kadastrinių matavimų skyriaus vedėja A. T. be jokių matavimų, turėdama tik AB „Alvito žemdirbys“ direktoriaus V. R. prašymą, savavališkai ištaisė aikštelės plotą vietoje buvusio 1000 kv. m į 10100 kv. m. VĮ Registrų centro Marijampolės filialui pateiktame prašyme, gautame 2010 m. sausio 19 d., V. R. nurodė, kad buvo padaryta skaičiavimo klaida, o ne rašybos klaida. Taigi ištaisyti VĮ Registrų centre esančių duomenų kaip rašybos klaidos A. T. neturėjo teisės, nes tokio prašymo nebuvo gavusi. Be to, teismas sprendimą grindė neteisėtu V. Š. planu. Matininkas V. Š. jokių matavimų neatliko, todėl jo įrašai ir įbraižymai pagal V. R. žodinį nurodymą yra neteisėti ir neatitinka faktinės situacijos. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad aikštelės plotas būtų didesnis kaip 1000 kv. m. AB „Alvito žemdirbys“ tokio ploto aikštelę buvo įregistravusi 10 metų, mokėjo mažesnius žemės mokesčius. Likusia servitutine aikštelės dalimi buvo galima laisvai judėti ir pasiekti visus dirbamos žemės plotus. Dabar, išdidinus aikštelės plotą, to daryti negali ir belieka reikalauti servituto nustatymo aikštelėje, kad galėtų pasiekti savo dirbamus laukus. Byloje, nepaisant pateiktų dokumentų, šis faktas neatsispindi. Netiesa, kad naujai nustatytas servitutinis plotas visas yra aptvertas. Akcentuoja, kad jo interesai yra grubiai pažeisti. (Duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje, po atviru dangumi, atsirado medienos sandėlis, pjuvenos ir skiedros patenka į jo ežerą ir keičia mikroflorą. Vanduo tapo žalias. Nebeturi galimybės patekti į savo sodą, nes neleidžiama važiuoti per statinį, t. y. fiktyviai išdidintą aikštelę. Neteko ženklaus žemės ploto, kuris yra už tvoros. Akivaizdu, kad aikštelės ploto savavališkas išdidinimas palietė jo interesus ir įrašo panaikinimas nėra formalus. Negirdėta, kad kas nors Lietuvoje, be dokumentų, darytų tokius pataisymus svetimoje žemėje.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 71–72) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas painioja kadastro duomenų taisymą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.) bei kadastro duomenų pakeitimą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12–14 str.). Pareiškėjo teisių siejimas su kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto (kiemo aikštelės) kadastro duomenų taisymu negali būti pripažintas ribojančiu pareiškėjo teises. Dėl kiemo aikštelės registracijos yra įsiteisėjęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 68–69) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad bendrovės teisinės registracijos byloje 1995 m. liepos 19 d., namų valdos techninės apskaitos kortelėje, skiltyje žemės sklypo plotas, nurodyta, kad asfaltas ir betonas sudaro 10580 kv. m. Iki 2002 m. vasario 7 d. bendrovės aikštelėse statybos rekultivavimo darbai nebuvo vykdomi. Duomenys iš namų valdos techninės apskaitos kortelių 2002 m. vasario 7 d. atsakovo darbuotojų buvo perkelti į naujus bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1A, 1C formos duomenų lapus. Nauji asfalto ir betono dangos matavimai tuo metu nebuvo atliekami, todėl duomenys turėjo išlikti tie patys, kaip ir 1995 m. liepos 19 d. 10580 kv. m. Aikštelių danga nusidėvėjusi, tačiau plotas natūra niekada nebuvo pasikeitęs. Tik vėliau apsižiūrėjus, kad duomenys pakeisti, kreipėsi į atsakovą ir duomenis pataisė, paaiškindami, kad įvyko rašybos klaida. Bendrovė papildomai savo iniciatyva kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę Vilkaviškio architektūros biurą (toliau – ir UAB Vilkaviškio architektūros biuras), kaip nepriklausomą bendrovę, kuri 2011 m. atliko asfalto ir betono dangos matavimus, patvirtinusius, kad dangos plotas nepasikeitęs. Dangų ploto skaičiavimo brėžinys, atliktas UAB Vilkaviškio architektūros biuro, yra pateiktas byloje. Kiti pareiškėjo reikalavimai dėl kiemo statinių registracijos ir teisėtumo yra išspręsti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2013 m. liepos 5 d. (civilinės bylos Nr. 3K-3-390/2013).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo (teritorinio kadastro ir registro tvarkytojo) 2010 m. balandžio 22 d. atlikto pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 4,9 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančios ir trečiojo suinteresuoto asmens naudojamos kiemo aikštelės kadastrinių duomenų apie jos plotą pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos matyti, kad pagal 1995 m. birželio 30 d. užfiksuotus kadastrinius duomenis, kurie buvo nurodyti 1995 m. liepos 19 d. atliktoje teisinėje registracijoje, šios, jau tuomet trečiojo suinteresuoto asmens valdomos, kiemo aikštelės (asfaltuotos ir betonuotos kiemo dalies) plotas buvo 10 580 kv. m (Namų valdos techninės apskaitos byloje esančios techninės apskaitos kortelės duomenys, kurie, kaip pažymėta kortelėje, buvo panaikinti 2002-02-07). Įrašas apie šios aikštelės plotą registro tvarkytojo buvo pakeistas 2002 m. vasario 7 d., nurodant, kad jos plotas yra 1 000 kv. m. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens teritoriniam registro ir kadastro tvarkytojui 2010 m. balandžio 15 d. prašymu šis įrašas teritorinio registro tvarkytojo vėl buvo pakeistas, nurodant, kad ginčo kiemo aikštelės plotas yra 10 100 kv. m.

Atsakovai, aiškindami tokius pakeitimus, nurodo, kad pirmuoju (2002-02-07) atveju nebuvo atlikti jokie šiems kadastriniams duomenims pakeisti arba patikslinti reikšmingi nauji veiksmai, o buvo padaryta paprasčiausia techninė klaida, perrašant kadastro duomenų formas. Ši klaida pagal paminėtą trečiojo suinteresuoto asmens 2010 m. balandžio 15 d. prašymą buvo ištaisyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatytais pagrindais. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina aptarti šių materialinės teisės normų taikymą nurodytoje faktinėje situacijoje.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Pasisakydama dėl nurodytų teisės normų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija, viena vertus, pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pirmojo iš aukščiau nurodytų duomenų apie ginčo kiemo aikštelės plotą pakeitimo pagrįstumą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 13 straipsnių taikymo prasme. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio taikymo požiūriu toks pakeitimas galėtų būti pripažintas technine klaida. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje yra būtina atsižvelgti į bendrosios kompetencijos teismuose išspręsto ginčo tarp šios bylos šalių dėl paminėtoje pareiškėjo 4,9 ha ploto žemėje tarnaujančiojo servituto 1,9635 ha žemės sklypo dalyje (kuriuo naudojasi trečiasis suinteresuotas asmuo) nustatymą. (Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjama administracinė byla pirmosios instancijos teismo buvo sustabdyta, kol bus išspręstas šis civilinis ginčas). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013 (šia nutartimi galutinai buvo išspręstas paminėtas civilinis ginčas) matyti, kad į paminėtą teismo praplėstą tarnaujantįjį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje patenka ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutas AB „Alvito žemdirbys“ (trečiajam suinteresuotam asmeniui) nuosavybės teise priklausančių statinių ir (ginčo) kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011 m. gegužės 16 d. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad pareiškėjo teisių į ginčo kiemo aikštelę klausimas yra išspręstas paminėtais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjo tariamai pažeistų ir šioje administracinėje byloje jo ginamų teisių gynimo klausimas tapo nebeaktualus, t. y. pareiškėjo naudai priimtas teismo sprendimas realiai neapgintų jo nurodytų kaip pažeistų (pastebėtina, kad šių pažeidimų esmė pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra atskleista) teisių arba įstatymų saugomų interesų.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą nėra (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d., 88 str. 1 p.).

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė