2K-159-746/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-746/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00538-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalies, kuria A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, jam paskiros laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant jį devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų 23.00–6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendis, kuriuo, patenkinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrejaus Klimaševskio (Andrej Klimaševskij) apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendis dėl nuteistojo A. V. pakeistas.

Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio pašalinta nuteistajam A. V. inkriminuota jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. V. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 1 dalies į 180 straipsnio 3 dalį paskiriant jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant jį devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų 23.00–6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kita Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistojo A. V. palikta galioti nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M. ir E. T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 27 d., apie 11.30 val., veikdamas organizuota grupe su E. T. bei A. M., apiplėšė (duomenys neskelbtini) esančią nukentėjusiojo N. A. (A.) juvelyrinių dirbinių parduotuvę.

A. M., veikdamas pagal jo, A. V. ir E. T. susitarimą apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę (duomenys neskelbtini), įėjęs į ją, sudavė nukentėjusiajam N. A. smūgius. Nukentėjusiajam N. A. pasipriešinus, A. M. pagrasino šaunamuoju ginklu bei kartu su A. V. prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, taip pat pagrobė jo turtą – trylika auksinių grandinėlių, kurias perdavė realizuoti E. T.

Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 187 straipsnio (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad organizuota grupė nėra sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tiems nusikaltimams, kurių dispozicijose įstatymų leidėjas yra numatęs šį požymį kaip kvalifikuojantį, taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo A. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pripažinus A. V. kaltu už BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas, kadangi BK 75 straipsnyje nenumatyta galimybė atidėti už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo A. V. iš nuosprendžio pašalindamas nuteistajam inkriminuotą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir perkvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 1 dalies į 180 straipsnio 3 dalį bei panaikindamas nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant jį devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų 23.00–6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl jo pakeisti ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 3 dalies į šio straipsnio 1 dalį, o paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Kasatorius, nesutikdamas su organizuotos grupės požymio inkriminavimu jam, nurodo, kad iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis plėšimą padarė veikdamas ne organizuota, bet bendrininkų grupe.

Pasak kasatoriaus, tai, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dar nereiškia, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis su E. T. bei A. M. veikė organizuota grupe. Kasatoriaus nuomone, tai, kad buvo suburta trijų asmenų grupė, dar neleidžia daryti išvados, jog jis veikė organizuota, o ne bendrininkų grupe. Kasatoriaus teigimu, iš BK 25 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų šių bendrininkavimo formų objektyviųjų požymių matyti, kad padaryto nusikaltimo sunkumas neleidžia automatiškai atskirti, ar bendrininkų padaryta nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų ar organizuota grupe. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas jam (kasatoriui) nusikalstamą veiką, nurodytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, inkriminavo vien dėl to, kad, anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, ji buvo padaryta organizuota grupe. Kiti apeliacinės instancijos teismo nurodyti požymiai, patvirtinantys organizuotos grupės buvimą – tai, kad nusikaltimo padarymo planas buvo iš anksto aptartas, susitarta dėl jo padarymo būdo, vietos bei laiko, kasatoriaus nuomone, taip pat yra abejotini. Anot kasatoriaus, iš jo ir kito kartu nuteisto A. M. parodymų, kuriais remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, matyti, kad nusikaltimo padarymo planas buvo primityvus ir spontaniškas, padarytas tą pačią dieną, kai buvo susitarta dėl jo darymo. Be to, jis (kasatorius) iki nusikaltimo padarymo dienos net nepažinojo vieno iš bendrininkų – E. T. ir net nežinojo, kad 2013 m. liepos 27 d. bus daromas nusikaltimas, manė tik susitiksiąs su savo draugu A. M.; tik susitikęs su E. T. buvo įtrauktas į nusikalstamos veikos darymą. Kasatoriaus tvirtinimu, padarytos nusikalstamos veikos spontaniškumą rodo ir tai, kad tik E. T. iš anksto žinojo ir ketino daryti nusikalstamą veiką, tačiau, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, šis nusikaltimas nebuvo kruopščiai suplanuotas ir aptartas su kitais bendrininkais. Apie planuojamą daryti nusikaltimą, jo vietą kasatorius ir A. M. sužinojo iš E. T. tik nusikaltimo padarymo dieną. Tai, kasatoriaus teigimu, patvirtina A. M. parodymai.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Kasatoriaus tvirtinimu, jo baudžiamojoje byloje negalima kalbėti apie glaudžius, ilgą laiką besitęsiančius bendrininkų ryšius, suvokimą dėl priklausymo organizuotai grupei. Pasak kasatoriaus, iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių ir nusikaltimo padarymo mechanizmo matyti, kad jo bei A. M. veiksmai juvelyrinių dirbinių parduotuvėje buvo padriki, prastai koordinuoti ir nė vienas iš jų aiškiai nežinojo, ką turi daryti. Anot kasatoriaus, ir jis, ir A. M. viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad E. T. juos patikino aktyviai dalyvausiantis padarant nusikaltimą, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, jis apiplėšiant juvelyrinių dirbinių parduotuvę aktyviais veiksmais nedalyvavo. Visa tai, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad iki pat nusikaltimo padarymo nebuvo aiškaus susitarimo, kas dalyvaus padarant nusikaltimą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada dėl aiškaus vaidmenų pasiskirstymo yra neteisinga. Be to, kasatorius, nesutikdamas su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvada, kad E. T., kaip organizatoriaus, vaidmuo lemia aiškų bendrininkų organizuotumą, pažymi, kad organizatorius gali būti ir bendrininkų grupėje. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pripažino A. M. šaunamojo ginklo panaudojimą vykdytojo ekscesu ir nustatė, jog jis nieko nežinojo apie šio turimą bei nusikaltimo padarymo metu panaudotą šaunamąjį ginklą, tačiau to nesusiejo su bendrininkavimo forma.

Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad yra neaišku, kuo grindžiamas ir kitas apeliacinės instancijos teismo nustatytas organizuotos grupės požymis – kad, padarę plėšimą, grupės nariai turėjo pasidalyti už parduotas pagrobtas grandinėles gautus pinigus. Pasak kasatoriaus, nei jis, nei A. M. neneigė, kad iš padaryto nusikaltimo užsidirbo, tačiau, be 20 Lt (5,79 Eur), kuriuos gavo iš E. T., „reikšmingesnės sumos, kuri patvirtintų, kad iš tiesų tarp bendrininkų būtų aiškus susitarimas dėl iš nusikaltimo metu gautų pajamų pasidalijimo, taipogi nėra“.

Kasatorius mano, kad, kvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupe, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, turėtų būti atidėtas, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, iki šio nusikaltimo padarymo buvo neteistas, iki bausmės vykdymo pradžios dirbo UAB „Sankcija“ apsaugos darbuotoju. Pasak kasatoriaus, būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam N. A. nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl organizuotos grupės buvimo ir kartu ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą pagrįstai kasatoriaus padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 1 dalies į 180 straipsnio 3 dalį. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas organizuotos grupės požymio buvimą kasatoriaus nusikalstamoje veikoje pagrindė ne tik atsižvelgęs į teismų praktiką dėl BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės ir jo konstatavimui privalomų kriterijų nustatymo, bet ir atsižvelgęs bei tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, kurių nustatymo kasatorius neginčija, taip pat šią veiką padariusių asmenų veiksmus veikos padarymo metu. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje teisingai nustatė visus organizuotos grupės požymius ir juos motyvuotai pagrindė. Be to, prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai, remdamasis baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, organizuotą grupę atribojo nuo bendrininkų grupės, todėl kasatoriaus argumentai dėl netinkamo organizuotos grupės požymių nustatymo ir vertinimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertintini kaip subjektyvi kasatoriaus baudžiamojo įstatymo taikymo interpretacija, taip siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kuri nėra pakankama paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų ir teisiniais argumentais pagrįstų organizuotos grupės požymio kasatoriaus padarytoje veikoje nustatymo išvadų. Kartu prokuroras pažymi, kad atsižvelgus į išdėstytus argumentus dėl organizuotos grupės požymio buvimo kasatoriaus veikoje ir BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad bausmės vykdymas negali būti atidedamas asmeniui, nuteistam už sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nėra teisinio pagrindo svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo kasatoriui klausimo.

Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. V. kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl, jo nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 180 straipsnio 3 dalies – taikymo. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorius, grįsdamas savo teiginius dėl netinkamo BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo, dėsto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinį, savo bei nuteistųjų A. M., E. T. parodymus ir teigia, kad: iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis su E. T. bei A.

M. veikė bendrininkų grupe; kiti apeliacinės instancijos teismo nurodyti požymiai, patvirtinantys organizuotos grupės buvimą – tai, kad nusikaltimo padarymo planas buvo iš anksto aptartas, susitarta dėl jo padarymo būdo, vietos bei laiko, yra abejotini; iš jo ir kito kartu nuteisto A. M. parodymų, kuriais remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, matyti, kad nusikaltimo padarymo planas buvo primityvus ir spontaniškas, padarytas tą pačią dieną, kai buvo susitarta dėl jo darymo; jis iki nusikaltimo padarymo dienos net nepažinojo vieno iš bendrininkų – E. T. ir net nežinojo, kad 2013 m. liepos 27 d. bus daromas nusikaltimas, manė tik susitiksiąs su savo draugu A.

M.; tik susitikęs su E. T. buvo įtrauktas į nusikalstamos veikos darymą; ir jis, ir A. M. viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad E. T. juos patikino aktyviai dalyvausiantis padarant nusikaltimą, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, jis apiplėšiant juvelyrinių dirbinių parduotuvę aktyviais veiksmais nedalyvavo ir pan. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – organizuotos grupės – buvimo jo veikoje

Kasatorius nurodo, kad jis plėšimą padarė veikdamas ne organizuota, bet bendrininkų grupe. Pasak kasatoriaus, nusikaltimo padarymo planas buvo primityvus ir spontaniškas, padarytas tą pačią dieną, kai buvo susitarta dėl jo darymo, jis iki nusikaltimo padarymo dienos net nepažinojo vieno iš bendrininkų – E. T. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, jo bei A. M. veiksmai juvelyrinių dirbinių parduotuvėje buvo padriki, prastai koordinuoti, nė vienas iš jų aiškiai nežinojo, ką turi daryti, ir iki pat nusikaltimo padarymo nebuvo aiškaus susitarimo, kas dalyvaus padarant nusikaltimą.

Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Taigi vienas iš plėšimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Teismai, spręsdami klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, turi atsižvelgti į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei. Pažymėtina, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: sunkiam nusikaltimui – turto plėšimui įsibraunant į juvelyrinių dirbinių parduotuvę (BK 180 straipsnio 2 dalis) – daryti buvo suburta trijų asmenų grupė; rengiantis nusikaltimui buvo aptartas jo padarymo planas, susitarta dėl jo padarymo būdo (įsibrovimo, smurto panaudojimo kilus pasipriešinimui), vietos, laiko; grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis (A. V. ir A. M. įsibrovė į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, paėmė iš parduotuvės juvelyrinius dirbinius, o E. T. – koordinavo jų veiksmus, padėjo paslėpti nusikaltimo įrankius, priemones, pagal išankstinį susitarimą realizavo nusikalstamu būdu įgytus juvelyrinius dirbinius); grupės nariai turėjo pasidalyti pardavus pagrobtus juvelyrinius dirbinius gautus pinigus; kiekvienas grupės narys suprato darantis nusikaltimą kartu su kitais grupės nariais ir siekė bendro tikslo. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai pripažino, kad nuteistasis A. V. plėšimą padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, o apeliacinės instancijos teismas jo nusikalstamą veiką pagrįstai perkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 180 straipsnio 1 dalies į 180 straipsnio 3 dalį. Kartu pažymėtina tai, kad teismai sprendimuose aprašė ne tik organizuotos grupės bendrai padarytą nusikaltimą, bet ir nurodė, kaip toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų. Teismų sprendimuose taip pat įvardyti visi būtini bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: minimalus tokios grupės narių skaičius, jų susitarimas, nusikaltimo sunkumas, tam tikrų užduočių pasiskirstymas ir atlikimas.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad, konstatavus, jog kasatoriaus padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodytas nusikaltimas, kaip minėta, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nėra teisinio pagrindo svarstyti kasatoriaus klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymo kasatoriui, nes pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas negali būti atidedamas asmeniui, nuteistam už sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Rima Ažubalytė

Jonas Prapiestis