A-261-105-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-105/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01479-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6.1.4.; 11.12.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 15), kurį tikslino (t. I, b. l. 178-184), kuriame prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo Minsko pl. (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis) suprojektavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106¹ punkto nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. kovo 15 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą, organizuoti J. S. natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo Minsko plente (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis), Vilniuje, projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriui; 3) įpareigoti valstybės įmonę Turto banką (toliau – ir Turto bankas) neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), iki sprendimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio, V. S. (V. S.) Minsko plente (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis) Vilniuje iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo priėmimo.

Paaiškino, kad siekia atkurti nuosavybės teises į senelio V. S. Kuprijoniškių bajorkiemyje (dvare), Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą ir susigrąžinti šį žemės sklypą natūra. NŽT Vilniaus miesto skyrius kartografinėje medžiagoje pažymėjo nurodyto žemės sklypo ribas ir 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 Administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė kartografinę medžiagą ir paprašė teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. balandžio 6 d. raštu Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) pranešė NŽT Vilniaus miesto skyriui, kad šis žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą krašto apsaugos tikslams naudojamą žemės sklypą (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini). Turto bankas paskelbė apie 2012 m. lapkričio 29 d. 13 val. vyksiantį valstybės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), aukcioną, kurio metu bus parduodamas 28,9996 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais.

Manė, kad atsakovas be pagrindo atsisakė atlikti Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nurodytus viešojo administravimo veiksmus. Nors žemės sklypas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, patenka į Sklypo ribas, Sklypo naudojimo būdas įvardijamas kaip „Teritorijos krašto apsaugos tikslams“, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas šį žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio l dalies l punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus.

Teigė, kad visi Sklype esantys statiniai yra išsidėstę šiaurinėje sklypo dalyje, tuo tarpu 5,0970 ha žemės sklypas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, patenka į pietinę Sklypo dalį, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais ir yra laisva. Sklype esantys statiniai (jeigu būtų naudojami pagal funkcinę paskirtį) galėtų būti eksploatuojami ir be sklypo dalies, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio l dalies l punktą žemė iš <...> piliečių išperkama valstybės <...> jeigu ji <...> užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė). Iš karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030, matyti, kad Sklypas nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į karinių dalinių užimtus, todėl nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. Pažymėjo, kad pareiškėjui nėra žinoma duomenų, kad Sklypas įstatymų nustatyta tvarka būtų detaliai suplanuotas ir viename ar kitame detaliajame plane yra užimtas kaip pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingas žemės sklypas ar kita naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, teritorija. Pabrėžė, kad pagal teismų praktiką valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui. Nagrinėjamu atveju nei Sklypo, nei jame esančių statinių nesiekiama eksploatuoti krašto ar gyventojų saugumo tikslais.

Nurodė, kad Sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsnio nuostatomis, kaip neatitinkantis valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių, įgyvendinant valstybines funkcijas, ir atnaujintinas, 2009 m. liepos 10 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2.24-36(91) bei 2010 m. sausio 22 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 91-224-3 buvo perduotas patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti juo Turto bankui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 patvirtino atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir pavedė valstybės įmonei Turto bankui organizuoti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą. Į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtrauktas ir Sklypas, įrašant jį į stulpelį „Parduodamas neatitinkantis valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas valstybinės žemės sklypas“. Teigė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi, kad Sklypas ir jame esantys pastatai neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas ir šio turto netikslinga atnaujinti rekonstrukcijos būdu. Minėti nekilnojamojo turto objektai nesietini su jokiu kitu visuomeniniu poreikiu, jį siekiama tiesiog parduoti. Šį žemės sklypą pardavus aukcione, pareiškėjas prarastų bet kokią galimybę susigrąžinti nurodytą žemės sklypą natūra.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 126-131, t. II, b. l. 17-23) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise perduotas valdyti valstybės įmonei Turto bankui. Minėtam žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, naudojimo pobūdis – specialiųjų krašto apsaugos tikslų, jame įregistruota trylika specialiosios paskirties pastatų, skirtų krašto apsaugos tikslams. Dalis pageidaujamos susigrąžinti žemės patenka į nustatytas teritorijų planavimo dokumentais gatvių raudonąsias linijas, taip pat jau suformuotus ir įregistruotus sklypus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sklypas patenka į teritorijas visuomeniniams poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas su dideliu želdynų kiekiu, infrastruktūros teritoriją ir rajonų centrus ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio teritorijas. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Atkūrimo tvarkos 106¹ punktu suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patenkinus pareiškėjo skundą ir atkūrus nuosavybės teises į pageidaujamą žemę, pareiškėjas negalės tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes galiojantis bendrasis planas aiškiai nustato, į kokią funkcinę zoną patenka pageidaujama susigrąžinti žemė ir kokios galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai, vyraujantys teritorijos požymiai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad ginčo sklypo dalis, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, nėra užstatyta jokiais statiniais, yra laisva, o žemės sklype esantys statiniai galėtų būti eksploatuojami ir be sklypo dalies, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 8 d. prašyme nurodė žemės susigrąžinimą natūra, o nesant galimybės – klausimą spręsti kitais įstatyme nustatytais būdais, todėl pagrįstas Sprendimo teiginys, kad nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais būdais.

Atsakovas valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. I. 167-169) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas skundžia veiksmus, kurie gali būti atlikti ateityje, t. y. reiškia prevencinį ieškinį, kuris administracinėje teisenoje nenumatytas. Turto bankas nepriėmė jokių aktų, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, taip pat neturėjo pareigos atlikti jokių veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra baigtas ir egzistuoja galimybė, jog pareiškėjui nebus atkurta nuosavybės teisė į žemę. Esant skirtingai NŽT ir Savivaldybės pozicijai dėl ginčo sklypo ir kai nėra aiški nuosavybės teisės atkūrimo proceso baigtis ir dėl to nėra priimtas sprendimas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi pirmumo teisę į žemę. Turto bankas, organizuodamas valstybės nekilnojamojo turto kartu su žemės sklypu pardavimo procedūras, vykdė Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1082, kuriuo patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, ir laikėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsnio ir Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintų Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių nuostatų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Nacionalines žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas suprojektuoti žemės sklypą, jei tokia galimybė yra. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali pavesti Administracijai atlikti kokius nors veiksmus. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. balandžio 6 d. raštu Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) informavo, kad V. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas Minsko pl. (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis) priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme numatyti kompensavimo būdai už valstybės išperkamą žemę ir buvo pasiūlyti pareiškėjui Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 49SJ-(14.49.105)-66. Sklype yra pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Turto patikėjimo teise Turto bankui priklauso pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) panaudos sutarties pagrindu valdomi pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Sklype. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė patvirtinimo““ patvirtintu reglamentu, Sklype esančių pastatų gyvavimo trukmė, priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos produktų, iš kurių jis pastatytas, dar nėra pasibaigusi. Pagal teismų praktikoje suformuotą nelaisvos (užstatytos) žemės sąvoką žemei pripažinti nelaisva (užstatyta) būtinos dvi esminės sąlygos, t. y. kad žemėje būtų statinys bei žemė būtų naudojama tokio statinio eksploatacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1593/2012).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 162-163), kuriame nurodė, kad Sklypas, į kurį patenka ginčo objektu esantis 5,0970 ha sklypas, nuosavybės teise priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo ir juo disponuoja Turto bankas. 2009 m. rugsėjo 29 d. tarp VSD ir Turto banko buvo sudaryta Valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. (10.9-52-09)-T8-94/(70)-33-69/2009, kuria vadovaujantis, laikinai ir neatlygintinai VSD naudojasi Sklype esančiais pastatais – sargybos postu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kareivinėmis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Manė, kad bylos išsprendimas esminės įtakos VSD teisėms ir pareigoms neturės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu (b. l. 123-133) skundą tenkino.

Teismas nustatė, kad Sklypas perduotas valstybės įmonei Turto bankui kaip neatitinkantis valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių, įgyvendinant valstybines funkcijas, ir atnaujintinas. Teismui pateiktais duomenimis, Turto bankas dienraščio „Lietuvos rytas“ 2012 m. spalio 26 d. leidinyje Nr. 251(6614) bei internetinėje svetainėje www.turtas.lt paskelbė apie 2012 m. lapkričio 29 d. 13 val. vyksiantį valstybės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), aukcioną, pranešant, kad jo metu bus parduodamas 28,9996 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (t. I, b. l. 185-192). Turto banko 2011 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. SK4-7244 nurodyta, kad viešo aukciono būdu pardavus minėtus statinius ir žemė sklypą, gautomis pajamomis numatoma iš dalies dengti Turto bankui valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimui suteiktą paskolą (t. II, b. l. 43-46) ir palūkanas (t. II, b. l. 31).

Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 16¹ straipsniu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Sklypą su jame esančiais statiniais siekiama naudoti ne visuomenės poreikiams, o pelno gavimo tikslu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl to, ar gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai šiuo metu faktiškai nėra visuomenės poreikiams priskirtini objektai. Taigi, nurodyto Sklypo naudojimo būdo – krašto apsaugos tikslams, o naudojimo pobūdžio – specialiųjų krašto apsaugos tikslų – faktiškai nėra.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dar 2004 m. gruodžio 16 d. raštu (t. I, b. l. 47) paprašė nutraukti Valstybinės žemės panaudos sutartį dėl Sklypo, o 2004 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Kariuomenė perdavė Sklypą VSD (t. I, b. l. 48), žemės sklypo panaudos sutartis su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija buvo nutraukta 2005 m. spalio 11 d. (t. I, b. l. 42). 2006 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. K01/2006-355/(70)-3-32 Sklypas suteiktas naudotis VSD (t. I, b. l. 40-41). Ši sutartis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-19810-(01) pripažinta pasibaigusia ir sklypas perduotas Turto bankui (t. I, b. l. 37). Taigi, krašto apsaugos tikslams sklypas nenaudojamas nuo 2009 m. gruodžio 29 d. Tai, kad formaliai nėra pakeistas sklypo naudojimo būdas, teismo padarytos išvados nepaneigia.

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą bei paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad Administracija nepagrįstai žemės sklypą, į kurį pareiškėjas siekia atkurti senelio V. S. iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises, priskyrė valstybės išperkamai žemei, kuri negali būti grąžinama natūra. Administracija nepagrįstai atsisakė atlikti NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. kovo 15 d. rašte Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 nurodytus veiksmus, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo Minsko pl. (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis) suprojektavimo“ panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas įpareigojo Administraciją vykdyti Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. kovo 15 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą, organizuoti J. S. natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo Minsko plente (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis), Vilniuje, projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

Kadangi byloje nustatyta, jog Turto bankas ketina parduoti Sklypą, į kurį įeina žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, todėl teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo nurodytais motyvais, kad žemės Sklypą pardavus aukcione, pareiškėjas prarastų bet kokią galimybę susigrąžinti nurodytą žemės sklypą natūra. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad Sklypas nuosavybės teise pereitų naujam savininkui, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. II b. l. 137-145) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Atkūrimo tvarkos 70 punktas reglamentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį valstybės ir kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose (išskyrus tą atvejį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn) ir pagal įstatymus nustatytąja tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta: a) pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; b) kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso teritorijų; c) žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai ir rekreacijai, valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti, gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų ir objektų apsaugos reikalams, savivaldybių funkcijoms atlikti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatavimui ir bendram (viešam) naudojimui, valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendiniu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendinti; d) žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau iki 2002 m. balandžio 19 d. pagal detaliuosius planus suformuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Atkūrimo įstatymas aiškiai nustato, kada žemė gali būti grąžinama natūra piliečiui turėtoje vietoje – kai ji yra laisva (neužstatyta), taip pat piliečiui turint pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjo pageidaujama susigrąžinti žemė nėra laisva, ji yra užstatyta pastatais, tarp kurių yra ir specialiosios paskirties, bei yra reikalinga minėtiems pastatams eksploatuoti. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, esantį byloje, žemės Sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį patenka V. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas, kurį siekia susigrąžinti natūra pareiškėjas, ir kurio plotas 28,9996 ha, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise perduotas valdyti Turto bankui. Minėtam žemės Sklypui nustatytas naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, naudojimo pobūdis – specialiųjų krašto apsaugos tikslų. Minėtame žemės Sklype įregistruoti pastatai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o turto patikėjimo teise – Turto bankui. Dėl pastatų – kareivinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – specialioji) bei sargybos posto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaryta panaudos sutartis su VSD.

2. Iš Registrų centro išrašo matyti, kad Sklypo įregistravimo pagrindas yra 2000 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2477V „Dėl sklypo Minsko plento 7-ame kilometre ribų ir dydžio nustatymo“. Minėtas sprendimas priimtas, vadovaujantis Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“, kurio 2 punkte numatyta, kad žemės sklypo panaudos sutartys su šią žemę naudojančiomis įstaigomis ir organizacijomis sudaromos šio nutarimo 1.12-1.14 punktuose nustatyta tvarka, savivaldybės merui (valdybai) patvirtinus naudojamo žemės sklypo dydį. Ginčo sklypo plotas – 28,9996 ha, buvo nustatytas pagal faktiškai eksploatuoti esamiems statiniams būtiną plotą, įvertinus žemės sklypo suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, faktinį žemės sklypo naudojimą. Akcentuotina, kad pareiškėjas minėto sprendimo neginčijo ir neprašė jo naikinti kaip neteisėto ir nepagrįsto. Pripažįstama, kad žemės sklypas yra užstatytas, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011). Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti klausimo dėl Sklype ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių eksploatacijos be Sklypo dalies, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, galimybės, kai Sklypo suformavimo pagrindas, nustatant plotą, nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas.

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo atsiliepimą ir teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad, patenkinus pareiškėjo skundą ir atkūrus nuosavybės teises į pageidaujamą žemę, pareiškėjas negalėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes galiojantis bendrasis planas aiškiai nustato, į kokią funkcinę zoną patenka pageidaujama susigrąžinti žemė ir kokios galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai, vyraujantys teritorijos požymiai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, žemės grąžinimas natūra nėra galimas (žr., pvz., 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-263/2003). Taigi, teritorijos, kurioje yra ir pareiškėjo pageidaujama susigrąžinti žemė, visuomenės poreikis aiškiai nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane iki 2015 m. ir tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti grąžinti žemę natūra.

Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151, apibrėžtas teritorijos krašto apsaugos – specialiųjų krašto apsaugos tikslams numatytos teritorijos būdo ir pobūdžio turinys – žemės sklypai, skirti karinei infrastruktūrai (prie štabų, kareivinių, valgyklų, mokymo patalpų ir kitų statinių) poligonams, karinio mokymo teritorijoms. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, Sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas visuomenės poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas su dideliu želdynų kiekiu, infrastruktūros teritoriją ir rajonų centrus ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio teritorijas. Tai reiškia, kad pagal minėtą teritorijų planavimo dokumentą pageidaujama susigrąžinti natūra žemė patenka į teritorijas, skirtas visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai (prekybos, parodų, kongresų, sporto, turizmo, pramogų, rekreacijos, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos, maldos namų), krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, Turto bankas, kaip valstybinės žemės Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patikėjimo subjektas, turi teisę jį valdyti, naudoti ir disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir jį parduoti, kitaip perleisti ar pan.

6. Žemės Sklypo įtraukimas į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir įrašymas į stulpelį „Parduodamas neatitinkantis valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas valstybinės žemės sklypas“ nepaneigia aplinkybės, kad žemės Sklypas nėra laisvas (užimtas).

7. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir naudojimo juo įstatymo 161 straipsnio 1 dalį valstybės nekilnojamasis turtas, būtinas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, gali būti atnaujinamas. Turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą (161 str. 2 d.). Vadovaujantis šiuo įstatymu, Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“, pardavus valstybės turto valdytojų poreikių, atliekant valstybines funkcijas, neatitinkantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, gautos lėšos skiriamos valstybės nekilnojamajam turtui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad aukcione Turto bankas turėjo tikslą parduoti ne vien tik ginčo žemės Sklypą, bet valstybės nekilnojamąjį turtą – statinius ir jiems eksploatuoti priskirtą žemės sklypą.

Pareiškėjas J. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (t. II b. l. 155-157), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Turto banko 2011 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. SK4-7244 nurodyta, jog viešo aukciono būdu pardavus minėtus statinius ir žemės Sklypą, gautomis pajamomis numatoma iš dalies dengti Turto bankui valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimui suteiktą paskolą ir palūkanas, yra pagrįsta ir teisinga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad minėtą Sklypą su jame esančiais statiniais siekiama naudoti ne visuomenės poreikiams, o pelno gavimo tikslu.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktu Atkūrimo įstatymo nuostatų išaiškinimu, valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui.

3. Iš teismui pateiktų viešosios įstaigos Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtų projektų išrašų matyti, kad žemės Sklypas buvo užstatytas jame esančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais dar tuomet, kai jo plotas buvo 15,6946 ha ir 2000 m. rugsėjo 22 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1132 pagrindu, žemės Sklypo plotas išplėstas iki dabartinio 28,9996 ha ploto, tačiau išplėstoji Sklypo dalis taip ir nebuvo užstatyta.

4. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad statiniai, esantys minėtame Sklype iki 2000 m. puikiausiai buvo eksploatuojami 15,6946 ha plote, todėl nėra pagrindo manyti, kad be Sklypo dalies, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, statiniai negalės būti tinkamai eksploatuojami, t. y. negalės tarnauti pagal savo paskirtį.

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimus į atsakovo apeliacinį skundą (t. II b. l. 149, 151-152), kuriuose sutinka su jo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, bei palaiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją.

Valstybės įmonė Turto bankas, vadovaudamasis ABTĮ 131 straipsniu, taip pat pateikė prašymą prisidėti prie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemę, perduotą Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d.

Pareiškėjo teisė į nuosavybės atkūrimą, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, nėra paneigta, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pareiškėjas, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, tokią teisę turi.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, kad „nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje (....)“.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu nustatyta, kad „Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.

Šiuo teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad mieste gali būti grąžinamas natūra tik laisvas (neužstatytas) žemės sklypas, tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 738 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 1030 „Dėl Lietuvos kariuomenės dalinių užimtų žemės sklypų plotų patvirtinimo“ pakeitimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ ginčo žemės sklypas nėra priskirtas karinių dalinių užimtiems žemės sklypams, todėl nėra besąlyginės priežasties pripažinti, kad visas žemės sklypas, 29 ha ploto, yra valstybės išperkamas dėl jo priskyrimo specialiems krašto apsaugos tikslams. Šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Tačiau byloje yra įrodyta, kad žemės sklype yra statiniai, kuriuos valdo Valstybės įmonė Turto bankas. Pagal minėtą Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingas žemės sklypas yra valstybės išperkamas. Tokiu būdu, žemės sklypo išpirkimui pagal šią normą yra būtinos dvi sąlygos: tai, kad žemės sklype yra kitų asmenų statinys ir kad pagal teritorinį suplanavimą šiam statiniui yra būtinas žemės sklypas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu konstatavo, kad vertinant perduotos žemės priskyrimo būtinoms valstybės reikmėms ir valstybės išperkamai žemei aspektu, būtina nustatyti, ar šiuo nutarimu įvykdytas žemės perdavimas atitinka esminius tokio žemės perdavimo pagrįstumo ir teisėtumo kriterijus, t. y. ar ji perduota valstybės įstaigai, ar ji būtina valstybės reikmėms ir ar, jeigu ši žemė būtų grąžinta buvusiems savininkams, valstybės reikmės negalėtų būti patenkintos.

Remiantis šiomis nuostatomis, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti išperkamos žemės panaudojimo paskirtį ir išpirkimo pagrįstumą.

Atsakovas nepagrindė savo pozicijos įrodymais apie pareiškėjui viso 5,0970 ha grąžintino žemės sklypo poreikį esamų statinių eksploatavimui ir nenustatė laisvos, grąžintinos pareiškėjui žemės sklypo ploto.

Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo Minsko pl. (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis) suprojektavimo“, kuriuo buvo atsisakyta suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, ir įpareigojo atsakovą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, taip pat patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo Valstybės įmonę Turto banką neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki sprendimo priėmimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio V. S. (V. S.) Minsko plente (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis), Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo. ABTĮ 88 straipsniu yra nustatyta, kokius sprendimus priima administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė sprendimą, nenumatytą ABTĮ 88 straipsnyje, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina kaip neteisėta ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kurią teismas įpareigojo Valstybės įmonę Turto banką neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki sprendimo priėmimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio V. S. (V. S.) Minsko plente (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis), Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas