AS-858-442-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-442/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07936-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. P. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 19 d. gautas pareiškėjo J. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1-4).

Pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 32-33) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. sausio 27 d. pašalinti skundo trūkumus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. sausio 8 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 35-37), kuris vėl neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi (b. l. 63-64) dar kartą nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. vasario 10 d. pašalinti skundo trūkumus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. sausio 31 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 66-70), kuriame prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių atkurti nuosavybės teises į 8,25 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. bei prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Prašyme dėl termino atnaujinimo skundui paduoti pareiškėjas paaiškino, kad paskutinis nagrinėjamu klausimu gautas atsakymas buvo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 2007 m. gruodžio 27 d. raštas, vėliau pareiškėjas du kartus kreipėsi į Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą, vėliau 2012 m. kovo 22 d. dar kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamentą. Nuo 2007 metų pareiškėjas slaugė E. P., kuri 2013 m. gegužės 21 d. mirė ir tuomet jis nusprendė kreiptis į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi (b. l. 71-72) atmetė pareiškėjo J. A. P. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad, jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėjo, jog pats pareiškėjas patvirtino, kad paskutinis raštas, kurį gavo nagrinėjamu klausimu buvo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento 2007 m. gruodžio 27 d. raštas. Paskutinį kartą į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjas kreipėsi 2012 m. kovo 22 d. Teismas nurodė, jog nors iš pareiškėjo skundo bei jo patikslinimo turinio nėra aišku, ar jis skundžia paskutinįjį priimtą sprendimą, ar vilkinimą atlikti veiksmus, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1, 2 dalimis, abiem atvejais terminas skundui paduoti yra praleistas, nes pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2013 m. gruodžio 19 d. Teismas pabrėžė, jog E. P. mirė dar 2013 m. gegužės 21 d. ir nuo E. P. mirties iki pareiškėjo kreipimosi į teismą praėjo net septyni mėnesiai. Teismo vertinimu, delsimas kreiptis į teismą tokiomis aplinkybėmis laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant pažeistas teises. Pareiškėjo nurodyti termino atnaujinimo motyvai nelaikytini tinkama ir pagrįsta priežastimi terminui atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas J. A. P. atskiruoju skundu (b. l. 79-83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti sprendimą, kuris leistų praleistą terminą atnaujinti.

Pareiškėjas nurodo, jog jis slaugė sergančią žmoną ir po jos mirties taip pat palūžo. Be to, pareiškėjas yra senyvo amžiaus. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde taip pat nurodo aplinkybes dėl valdininkų veiksmų nepagrįstai neatkuriant jam nuosavybės teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo J. A. P. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje yra numatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo ir įvertinti kitų skundo priėmimui reikšmingų aplinkybių. Taigi neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai, nedetalizuotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11)). Taigi vienas esminių skundo turinio privalomų elementų yra skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas pateiktu skundu prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių atkurti nuosavybės teises į 8,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nurodė, jog jam nėra pakankamai aišku, ko pateiktu skundu siekia pareiškėjas, t. y. ar jis skundžia atitinkamą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 25 d. raštą (b. l. 13-14), ar vilkinimą ar atsisakymą atkurti jam nuosavybės teises (b. l. 71-72). Be to, administracinėje byloje taip pat nėra pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 22 d. sprendimo, kurį, teismo vertinimu, taip pat galimai skundžia pareiškėjas. Taigi iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pakankamai aišku, kokį reikalavimą teismas vertino kaip skundo reikalavimą ir su kokiomis aplinkybėmis šis reikalavimas buvo siejamas (t. y. ar atsisakymu atlikti veiksmus 2007 metais, ar vilkinimu priimti atitinkamus aktus po Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo ar kitu metu). Teismas, iš esmės nenustatęs aiškiai koks yra pareiškėjo skundo reikalavimas ir kuo jis yra grindžiamas, vis dėlto sprendė, kad yra praleistas terminas kreiptis su skundu į teismą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui, kad teismas, pasinaudodamas skundo trūkumo šalinimo institutu, pasiūlytų pareiškėjui patikslinti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis yra grindžiamas (t. y. ar situacija, buvusia 2007 metais, ar esančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymu suteikti žemės sklypą, jeigu dėl to iš viso buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės suteikimo (išsiaiškinti, ar dėl pareiškėjo įvardijamų aplinkybių buvo kreiptasi į kompetentingą subjektą ir jis atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (t. y. ar iš viso yra kilęs dėl to ginčas), ar tam tikru kitu aspektu) ir atitinkamai jam to nepadarius laikyti jo skundą nepaduotu, bet neatsisakyti priimti skundą vertinus, kad yra praleistas terminas kreiptis su skundu į teismą, kai nėra net pakankamai aiškus pateikto skundo reikalavimas ir aplinkybės su kuriomis jis yra siejamas.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pareiškėjo J. A. P. atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. A. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. A. P. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė