A-525-807-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-807/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01877-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Remigijui Rekertai,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atstovui A. K. Č.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui G. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens G. T. atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl 2014 m. kovo 12 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Č. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“, uždarajai akcinei bendrovei „Sraidanta“, G. T. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Š. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1−10), kurį patikslino (I t., b. l. 91−100), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir TVPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-881(13) „Dėl turto vertinimo ataskaitų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti TVPT iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą dėl Vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 1−4) pareiškėjo Š. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Š. Č. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 13−21), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą − panaikinti Tarnybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-881(13) ir įpareigoti Tarnybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą dėl Vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ taip pat pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 26−31), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą – panaikinti Tarnybos Sprendimą.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi (II t., b. l. 97-104) pareiškėjo Š. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjui kreipusis į Tarnybą dėl 2007 metų vertinimo ataskaitos ir 2008 metų vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios (I t., b. l. 162−167) ir Tarnybai Sprendime nurodžius, kad paklausimo dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos teisėtumo negali nagrinėti vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, o 2007 metų vertinimo ataskaita iš esmės sutampa su 2008 metų vertinimo ataskaita.

Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo, pažymėta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantis TVVPĮ ginčui aktualiu laikotarpiu kito.

Nurodyta, kad TVVPĮ redakcijos, galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d., 24 straipsnyje Turto vertinimo ataskaitos teisinis statusas buvo nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. TVVPĮ 25 straipsnyje Ginčų dėl turto vertės nustatymo nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Tuo tarpu pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos TVVPĮ (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497 redakcija) 23 straipsnio Turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisinis statusas ir ginčai dėl turto arba verslo vertinimo 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Teismas priėjo prie išvados, jog skirtingai nei iki tol, nuo 2012 m. gegužės 1 d. Tarnybai suteikta teisė vertinti turto ar verslo vertinimo ataskaitos teisingumą, t. y. jos atitiktį TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjui siekiant, kad Tarnyba 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitas pripažintų neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios, visų pirma spręstinas klausimas, ar Tarnyba apskritai turi tokią teisę, atsižvelgiant į tai, kad aptariamos vertinimo ataskaitos parengtos atitinkamai 2007 ir 2008 metais, t. y. iki aptarto TVVPĮ pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti, teikti išvadų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kurios buvo sudarytos iki 2012 m. gegužės 1 d., teisėtumo. Šią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia sisteminis TVVPĮ redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. gegužės 1 d., vertinimas. Šios redakcijos TVVPĮ niekur nei expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), nei netiesiogiai tokia Tarnybos teisė nėra numatyta. Tuo tarpu pačioje TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodyta, kad „vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“, o reikalavimai, kuriuos turi atitikti vertinimo ataskaitos, TVVPĮ 22 straipsnyje atsirado tik nuo 2012 m. gegužės 1 d., iki tol galiojusioje šio įstatymo redakcijoje tokie reikalavimai buvo reglamentuoti 23 straipsnyje.

Prieita prie išvados, kad Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektas, privalėdama laikytis teisės aktų reikalavimų ir veikdama tik jai teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose, neturėjo įgaliojimų tenkinti pareiškėjo prašymo ir vertinti 2007 ir 2008 metų vertinimo ataskaitų teisingumo, pripažinti jų neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios.

Dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos papildomai pažymėta tai, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jos teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo (civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010) ir Lietuvos apeliacinio teismo (civilinės bylos Nr. 2A-598/2012). Pastarojoje byloje vienas iš teismui pateiktų reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058 (t. y. 2008 metų vertinimo ataskaitą) nuo jos sudarymo momento. Lietuvos apeliacinis teismas dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos pasisakė iš esmės, nurodė, jog nėra pagrindo teigti, jog minėtoje ataskaitoje nustatyta suma nepagrįstai per didelė, pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Tarnyba, skundžiamu sprendimu atsakydama į pareiškėjo prašymą, pagrįstai nurodė, kad remiantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu (pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą), negali nagrinėti paklausimo dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad nei vienas pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ pateikė paklausimą dėl informacijos patikslinimo administracinėje byloje Nr. A-525-807/2014 išnagrinėtoje 2014 m. kovo 13 d.

Prašoma pateikti paaiškinimą, kokia gi vertė nustatyta vertinimo ataskaitoje, ar rinkos vertė, kuri nustatoma esamos būklės turtui vertinimo dienai ir remiantis ja nustatyta priverstinio pardavimo vertė dėl įkeitimo, ar kokia kita vertė, t. y. „būsima“ nors, nei Europos, nei Tarptautiniuose, nei Lietuvos vertinimo standartuose bei Lietuvos vertinimo aktuose tokios vertės sampratos nenurodoma. Nurodo, jog akivaizdu, iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties taip ir neaišku, nustatyta rinkos vertė esamos būklės sklypui vertinimo dienai 2008 m. sausio 23 d., ar nenustatyta, tačiau teismas šia nutartimi rėmėsi iš pagrindų. Rinkos vertės nustatymas ir yra vertinimo tikslas, tai yra, pagrindinis ginčo vertinimo klausimas spręstas teismuose. Paaiškina, kad informacija reikalinga tolimesniems teisiniams ginčams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315 – 318 p.). Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, inter alia argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 200/2009).

Nors nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Čelta“ prašo išaiškinti 2014 m. kovo 12 d. nutartį (prašyme nurodyta data 2014 m. kovo 13 d. laikytina rašymo apsirikimu) paaiškinant, kokia gi vertė nustatyta vertinimo ataskaitoje, atsižvelgiant į prašymo turinį ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, vertintina, jog jam galimai neaiški Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012.

Išaiškinti teismo sprendimą gali tik pats jį priėmęs teismas, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija negali pateikti UAB „Čelta“ prašomo paaiškinimo.

Administracinėje byloje Nr. A525-807/2014, kurioje buvo priimta 2014 m. kovo 12 d. nutartis, buvo sprendžiamas ginčas, kilęs pareiškėjui kreipusis į Tarnybą dėl 2007 metų vertinimo ataskaitos ir 2008 metų vertinimo ataskaitos pripažinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų ir neturinčiomis juridinės galios ir Tarnybai Sprendime nurodžius, kad paklausimo dėl 2008 metų vertinimo ataskaitos teisėtumo negali nagrinėti vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, o 2007 metų vertinimo ataskaita iš esmės sutampa su 2008 metų vertinimo ataskaita. Pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti jo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą dėl vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams. Vertės nustatymo klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Čelta“ apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, paliko nepakeistą. Nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, joje nėra jokių dviprasmybių, todėl prašymas ją išaiškinti laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

netenkinti prašymo išaiškinti 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A525-807/2014.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas