A-695-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-695-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01939-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1−4), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-72/13 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirta 500 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimą, nes UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 14 d. apie 12 val., kasininkė-pardavėja I. B. pardavė alkoholinį gėrimą – 0,5 litro talpos butelį alaus „Kalnapilis Original“ (5 proc. alk. tūrio) neblaiviam asmeniui S. S., kuriam nustatytas 1,54 promilės girtumas. Mano, kad atsakovas sankciją taikė nesant pareiškėjo veikoje inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – pareiškėjo kaltės. Nesutinka, kad pareiškėjo kaltė yra normatyvinė ir, kad jai konstatuoti pakanka pažeidimo fakto. Atsakovas, nagrinėdamas bylą ir skirdamas pareiškėjui sankciją, turėjo pareigą įrodyti, kad dėl inkriminuoto pažeidimo yra pareiškėjo kaltė, t. y. jis žinojo arba turėjo realią galimybę (pagrindą) numatyti, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes. Kadangi pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už jo darbuotojos kasininkės-pardavėjos I. B. veiksmus, tai atsakovas privalėjo įrodyti, kad minėta darbuotoja, parduodama alkoholinį gėrimą, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes žinojo arba turėjo realią galimybę (pagrindą) numatyti, kad alkoholinį gėrimą perkantis asmuo yra neblaivus, tačiau šių aplinkybių atsakovas nenustatinėjo ir neįrodė. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu, kuriuo nutraukta I. B. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nesant pažeidimo sudėties, konstatuota, kad dėl alkoholinio gėrimo pardavimo nėra I. B. kaltės, nes jokie įrodymai nepatvirtina, jog ji turėjo ir galėjo matyti, kad pirkėjas neblaivus. Pareiškėjas pažymėjo, kad ekonominė sankcija jam buvo skirta už pažeidimus, kurie nėra įrodyti, todėl ji negali būti laikoma paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjo manymu, ekonominė sankcija jam negalėjo būti paskirta ir dėl to, kad atsakovas praleido Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą bylai nagrinėti ir baudai skirti, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, kai kompetentinga kontrolės institucija pagal turimą informaciją galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Šis terminas naikinamasis. Paaiškino, kad Įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas bylai nagrinėti ir baudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. kovo 26 d., t. y. nuo tada, kai policija surašė pareiškėjo darbuotojai I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo. Tai, kad policija pati bylos nenagrinėjo, o surinktą medžiagą perdavė kitai kompetentingai institucijai (Departamentui), pareiškėjo teigimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino nepratęsia, taip pat nekeičia (nenukelia) šio termino eigos pradžios momento. Departamentas jokių papildomų tyrimo veiksmų minėtam pažeidimui nustatyti neatliko, jokių naujų įrodymų nerinko.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19–22).

Paaiškino, kad atsakovo teisinė argumentacija yra išsamiai išdėstyta ginčijamame nutarime, kuriuo pareiškėjas nubaustas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmeninis pažeidimą. Pažymėjo, kad Departamentas skundžiamą 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą priėmė nepažeisdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, nes ekonominė sankcija pareiškėjui skirta pagal Departamento 2013 m. balandžio 17 d. protokolą Nr. ATK2-093, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo pagrindas. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo nustatymą sieja su 2013 m. kovo 26 d., nes Departamentas informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2013 m. balandžio 11 d. ir tik nuo to momento atsakovas galėjo objektyviai įvertinti jo aplinkybes.

Pasak atsakovo, kad draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui yra imperatyvus ir pažeidimui nustatyti pakanka, jog alkoholiniai gėrimai yra parduodami neblaiviems asmenims, nes teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Užtenka nustatyti tik normos dispozicijoje nustatyto pažeidimo faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą, nes nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkami teisės aktus pažeidžiantys veiksmai sąlygoja juridinio asmens atsakomybę. Šiuo atveju nėra abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 straipsnio 2 punkto pažeidimo sudėties, nes tiek tyrėjo, tiek pirkėjo rašytiniai paaiškinimai sutampa ir yra nuoseklūs, byloje nėra kvestionuojami alkotesterio parodymai. Pažymėjo, kad nustatant bendrą asmens būklės vertinimą pardavėja neatliko būtinų veiksmų pagal Bendros asmens būklės vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, 2 punktą, kurie yra būtini kiekvienu atveju parduodant alkoholinius gėrimus, ar kitais būdais neįsitikino asmens blaivumu. Mano, kad atsižvelgiant į pirkėjo girtumo laipsnį, pareiškėjos darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, o tai, kad pirkėjas jai nesukėlė įtarimų, jog yra neblaivus, vertintina kaip nepakankamas atidumas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo, nors turėjo galimybę tuo įsitikinti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.

Pažymėjo, kad sprendimai administracinio teisės pažeidimo bylose neturi res judicata galios nagrinėjant administracines bylas dėl juridinio asmens atsakomybės, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (b. l. 121–127) UAB „Maxima LT“ skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-72/13.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui UAB „Maxima LT“ nuo 2001 m. sausio 1 d. yra išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Byloje esančiame Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės 2013 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo pranešama, kad 2013 m. kovo 14 d., dirbant kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu D. Č., Visagino mieste, prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), apie 12.00 val. pastebėjo vyrą, kuris svirduliavo ir buvo akivaizdžiai neblaivus. Priėjus prie vyro, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Su savimi jis nešėsi butelį alaus „Kalnapilis Original“ 0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio. Nustatyta, kad tai S. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus S. S. blaivumą, nustatytas 1,54 prom. girtumo laipsnis. S. S. policijos pareigūnei paaiškino, kad alų pirko parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini) kasoje Nr. 2 ir nurodė kasininkę, kuri jam pardavė alų. Taip pat nustatyta, kad akivaizdžiai neblaiviam S. S. alų pardavė I. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, ATP byla Nr. A28-178-724/2013, b. l. 5).

S. S. 2013 m. kovo 14 d. paaiškinime Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatui nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. apie 9 val. namie išgėrė du butelius (0,5 l talpos) alaus „Kalnapilis“ 7,30 proc. alk. tūrio. Kiek vėliau, apie 12 val. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje paėmė vieną butelį alaus (0,5 l) „Kalnapilis Original“ 5 proc. alk. tūrio. Atsistojo į kasą Nr. 2, kurioje dirbo jam nepažįstama moteris. Ji jam nieko nesakė ir pardavė butelį alaus. Sumokėjęs už prekę, išėjo iš parduotuvės ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Paaiškinime S. S. taip pat nurodė, kad policininkams parodė pardavėją, kuri jam pardavė alaus (b. l. 33–33).

Alkoholinio gėrimo pardavimo faktą patvirtina kasos kvitas 65/2070, iš kurio matyti, kad 2013 m. kovo 14 d. 11 val. 58 min. 43 s parduotas 0,5 l talpos GRAND tipo alaus „Kalnapilis Original“ butelis (b. l. 48). Alkotesteriu „Alkotesteris Lion alcometer 500 Nr. 19076“ S. S. 2013 m. kovo 14 d. 12 val. 6 min. 7 s nustatytas 1,54 prom. girtumas (b. l. 35, 37).

S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. kovo 14 d. apie 12 val. viešoje vietoje būdamas girtas (1,54 prom.) ėjo svirduliuodamas, sunkiai orientavosi aplinkoje, tuo įžeidė žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę ir padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje. ATP protokole esančiame paaiškinime S. S. nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. parduotuvėje „Maxima” nusipirko butelį alaus „Kalnapilis”. Po naktinės pamainos išgėrė du butelius alaus ir nuėjo į parduotuvę. Kai išėjo iš parduotuvės, jį sustabdė policijos ekipažas (b. l. 37–38).

Pareiškėjo darbuotoja I. B. 2013 m. kovo 26 d. paaiškinime nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. dirbo kasininke-pardavėja parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), antroje kasoje. Buvo išėjusi dirbti į alkoholio skyrių ir tada prie jos priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad atėjo policija. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą, t. y. alų, neblaiviam vyriškiui. Neprisiminus tokio įvykio ir vyriškio, kuriam galėjo parduoti alų, paprašė apsaugos darbuotojo parodyti per kameras šį įvykį, siekdama įsitikinti, ar tikrai šis vyras pirko jos kasoje, nes aptarnautų klientų tarpe nebuvo tokio, kuris sukeltų įtarimą, kad yra neblaivus. I. B. paaiškinime pažymėjo, kad dirbdama kasoje visada atkreipia dėmesį, ar klientai yra adekvatūs, kaip elgiasi stovėdami eilėje. Daugiau nieko nurodyti negali (b. l. 34).

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus prie ATP bylos Nr. A2.8-178-724/2013 pridėtą vaizdo medžiagą, matyti, kad 2013 m. kovo 14 d. 11 val. 53 min. tamsiai apsirengęs vyras su kepure įeina į parduotuvę. Parduotuvės vaizdo kameros 11 val. 54 min. šį vyrą užfiksavo alkoholio skyriuje renkantis alų. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad 11 val. 58 min. tas pats vyras kasoje pardavėjai padavė pinigus, gavo grąžą ir pasiėmęs pirkinį (alaus butelį) išėjo iš parduotuvės (ATP bylos Nr. A2.8-178-724/2013 priedas kompiuterinė laikmena).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas 2013 m. kovo 26 d. I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49P-2439720-13 už ATPK 164 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą (b. l. 29–30; ATP byla Nr. A2.8-178-724/2013, b. l. 3–4). Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. įsiteisėjusiu nutarimu ATP byloje Nr. A2.8–178-724/2013 ATP byla dėl pažeidimo, nustatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, I. B. atžvilgiu nutraukta (ATP byla Nr. A2.8-178-724/2013, b. l. 20).

Departamentas 2013 m. balandžio 11 d. gavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 89-49-S-2674 su surinkta medžiaga dėl ekonominės sankcijos taikymo pareiškėjui (b. l. 28). Departamentas 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-1290 „Dėl pranešimo“ (b. l. 24–25) išsiuntė pareiškėjui 2013 m. balandžio 17 d. protokolą Nr. ATK2-093 dėl atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo padarymą, už kurį atsakomybė nustatyta minėto įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje (b. l. 26–27).

Departamentas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 straipsniais, 2013 m. balandžio 17 d. protokolu Nr. ATK2-093 ir kita bylos medžiaga, 2013 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. ATK2-72/13 skirti UAB „Maxima LT“ 500 Lt dydžio baudą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo (b. l. 7–10, 59).

Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti ir aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 14 d. apie 12.00 val. kasininkė-pardavėja I. B. pardavė pagal 2013 m. kovo 14 d. kasos kvitą 65/2070 alkoholinį gėrimą – vieną 0,5 l talpos butelį alaus „Kalnapilis Original” (5,0 alk. konc.) neblaiviam piliečiui S. S.. Tačiau byloje kyla ginčas dėl alkoholio pardavimo neblaiviam asmeniui faktinės aplinkybės teisinio vertinimo ir jo įtakos pareiškėjo atsakomybei, nes alkoholį pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje pardavusios I. B. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nutraukta.

Teismas nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-178-724/2013 ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys. Vertintina ir tai, kad Visagino miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas pagal ATPK, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad paminėtas teismo nutarimas prejudicinės galios šioje byloje neturi. Tokią išvadą teismas grindė LVAT praktika, suformuota 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-123/2013.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime pateiktą aiškinimą, teismas padarė išvadą, kad siekiant nustatyti, ar UAB „Maxima LT“ padarė Įstatymo pažeidimą, būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su minėtu pažeidimu.

Teismas pažymėjo, kad jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga parduotuvių darbuotojams tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Nors nagrinėjamu atveju tarnybiniame pranešime policijos pareigūnė nurodė, kad S. S. buvo akivaizdžiai neblaivus (svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas), šio asmens neblaivumą patvirtina ir alkotesterio rodmenys, tačiau iš byloje esančios parduotuvės vaizdo medžiagos nematyti, kad ginčijamame nutarime nurodytu laiku (2013 m. kovo 14 d. apie 12 val.) kuris nors iš parduotuvėje buvusių pirkėjų turėjo išorinių neblaivumo požymių.

Šios aplinkybės nepaneigia ir pareiškėjos I. B. paaiškinimas, kad apie tai, jog ji pardavė alkoholį neblaiviam pirkėjui, jai pranešė policijos pareigūnai. Siekdama tuo įsitikinti, ji paprašė apsaugos darbuotojo parodyti vaizdo kamerų įrašą. Vaizdo medžiagoje užfiksuotas alų perkantis vyras gerai orientavosi parduotuvėje: nuėjo tiesiai į alkoholinių gėrimų skyrių, vėliau kasoje pardavėjai padavė pinigus už prekę, paėmė grąžą ir išėjo iš parduotuvės. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad objektyvių aplinkybių, įrodančių, jog pardavėja I.

B. aptariamoje situacijoje turėjo galimybę konstatuoti, jog asmuo yra neblaivus ir todėl jam alkoholinio gėrimo neparduoti, nenustatyta. Analogiškai šias faktines aplinkybes vertino ir Visagino miesto apylinkės teismas, kuris 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu ATP bylos teiseną pareiškėjos pardavėjos I. B. atžvilgiu pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nutraukė nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (nenustačius I. B. kaltės ir fakto, kad ji turėjo matyti, kad pirkėjas neblaivus). Tai, kad asmuo, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neblaivus, bet pardavėja to neįžvelgė, laikytina suklydimu, kurį lėmė subjektyvios aplinkybės – pardavėjos subjektyvus situacijos suvokimas, kuriam įtakos pareiškėjas – pardavėjos darbdavys, negalėjo daryti.

Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Maxima LT” nesiėmė visų reikiamų priemonių užtikrinti draudimo neparduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims įgyvendinimą, todėl Departamentas 2013 m. gegužės 2 d. nutarime Nr. ATK2-72/13 nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, nustatytą Alkoholio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

Teismas taip pat konstatavo, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad nutarimas priimtas praleidus vieno mėnesio terminą ir atkreipė dėmesį, kad dėl to šioje byloje jau yra pasisakęs LVAT 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje (b. l. 105–109).

III. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas padavė apeliacinį skundą (b. l. 132–136), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde atsakovas palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, pažymi, kad byloje iškilusi AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo problematika, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai. Teismas nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos ir pažeidė teisinio tikrumo principą.

Šiuo atveju pareiškėjo atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti neblaiviam asmeniui. Teisės pažeidimas yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie įstatymo yra draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Nagrinėjamu atveju pažeidimo faktas yra patvirtintas byloje surinktais duomenimis. Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi dvigubi standartai – jei policijos pareigūnai sugebėjo asmenį identifikuoti kaip neblaivų, tapačias galimybes tai padaryti turėjo ir pareiškėjo darbuotoja, o tai, kad ji to nepadarė, neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad juridiniam asmeniui taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai, o fizinio ir juridinio asmens atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro. Departamento poziciją patvirtina ir LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose, pvz. 2013 m. balandžio 9 d. nutartis byloje A858-123/2013, 2014 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. A525-481/2014, 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. A858-845/2013.

Atsakovo nuomone, teismas nesuformulavo motyvų ir juridinio pagrindo, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu atsakovo Nutarimas panaikintas, nors ir konstatavo, kad pareiškėjo darbuotoja pardavės alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui.

Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 148–149) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, dėl kurių teismas nebūtų pasisakęs skundžiamame sprendime. Pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėta, kad būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su pažeidimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas būtent nenustačius būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės elemento. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nesiėmė visų reikiamų priemonių užtikrinti draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims įgyvendinimą.

Atsakovo nurodoma LVAT praktika nepaneigia, o tik patvirtina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Paminėtose bylose ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos esminiu aspektu – visose konstatuota, kad pardavėjai konkrečiomis aplinkybėmis turėjo galimybę įsitikinti pirkėjo neblaivumu, tačiau dėl nepakankamo atidumo to nepadarė. Priešingai konstatuota nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas remiasi ir 2014 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-331/2014, darydamas išvadą, jog aplinkybė, kad prekybininko darbuotojas neįvertino pirkėjo neblaivumo dėl tos priežasties, kad pagal išoriniu požymius, stebint pirkėjo elgesį, objektyviai to padaryti negalėjo, šalina prekybininko atsakomybę, ir ekonominė sankcija jam negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo taikyti UAB „Maxima LT“ ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-72/13, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto, draudžiančio parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, reikalavimų nesilaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (2004 m. sausio 26 d. nutarimas) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Konstitucinio Teismo teigimu, minėtasis ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas, dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Šio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad UAB „Maxima“ LT“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 14 d. 12 val., kasininkė-pardavėja I. B. pardavė alkoholinį gėrimą – 0,5 litro talpos butelį alaus „Kalnapilis Original“ (5 proc. alk. tūrio) neblaiviam asmeniui S. S., kuriam nustatytas 1,54 promilės girtumas. Tačiau nesutariama dėl šios faktinės aplinkybės teisinio vertinimo ir jos įtakos pareiškėjo atsakomybei.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyta pareiga parduotuvių darbuotojams tikrinti asmenų, perkančių alkoholinius gėrimus, girtumo. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Pažymėtina, kad pardavėja-kasininkė įvertinusi pirkėjo būklę, išorinių girtumo požymių neįžvelgė. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-178-724/2013 teismas nutraukė I. B. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant pažeidimo sudėties (nenustačius I. B. kaltės). Tačiau 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Taigi šiuo atveju spręstinas klausimas dėl fizinio ir juridinio asmenų atsakomybės sąsajumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 34/2008). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. A858-351/2013 konstatavo, jog „ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais“. Taigi nors ekonominė sankcija pagal ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011) ūkio subjektams gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktines aplinkybes teisingai konstatavo, kad S. S. alkoholinio gėrimo pirkimo metu buvo neblaivus, tačiau dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės darbuotoja šio fakto nustatyti negalėjo, todėl nesant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo, pareiškėjui ekonominė sankcija taikyta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. ATK2-72/13 yra neteisėtas, todėl naikintinas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentai nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė