A-662-877-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-877/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00850-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybei, atstovaujamai Druskininkų savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) skunde (I t., b. l. 48–64, III t., b. l. 171-172) prašė:

1) priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) turtinę žalą už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 8 d. – 84 990,31 Lt, kurią sudaro UAB „Mobili forma“ mokėjimai už patalpų nuomą;

2) priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio (skundo dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti pateikimo teismui) – 30 500 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn., kai buvo pateiktas skundas dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, iki 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) – 38 000 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) iki 2010 m. spalio 7 d., kai baigėsi terminas jį įvykdyti, – 4 500 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki visiško 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymo – pradedant nuo 2 000 Lt už pirmą mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį sumą didinti po 10 procentų.

Paaiškino, kad dėl Druskininkų savivaldybės administracijos netinkamo veikimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), ir dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nevykdymo ji patyrė žalą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. liepos 7 d. paskelbus galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A3-2339/2010 ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 pareiškėjai tapo žinoma, kad Druskininkų savivaldybės administracija pažeidė jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 įvardytose teritorijose. Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas patvirtina, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius nevykdė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje jam numatytos funkcijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytų pareigų. Druskininkų savivaldybės administracija iki šiol neįvykdė įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytų veiksmų nė vienoje iš sprendime nurodytų teritorijų per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą. Kadangi Druskininkų savivaldybės administracija neatliko 2002 m. balandį įsigaliojusiame Atkūrimo įstatyme nustatytos pareigos parengti ir patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, plano, dėl to pareiškėja yra priversta nuomotis savo verslui patalpas ir patyrė turtinę žalą. Taip pat dėl Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą, nes sumenko jos, kaip mokytojos, autoritetas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nuolat patiria baimę, įtampą, jaučia nerimą.

Atsakovas Druskininkų savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime ir paaiškinimuose (I t., b. l. 74–88, III t., b. l. 146-147) į skundą teigė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas jo civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kilti, nes atsisakymas atlikti veiksmus yra viena iš viešojo administravimo subjekto teisių. Atsakovas 2007 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-116(P) ir 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S12-547-(17.25) pareiškėjai paaiškino, kad jos prašomoje vietoje žemės sklypai negali būti suformuoti, nes žemė yra valstybės išperkama.

Šie raštai yra motyvuoti ir pagrįsti. Juos pateikdamas atsakovas įgyvendino jam teisės aktų priskirtas teises – atsisakyti atlikti veiksmą. Procesas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 buvo atnaujintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu Nr. 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūra 2011 m. birželio 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-146-10 dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo nevykdymo nutraukė, nesant nusikalstamos veikos požymių. Vadinasi, Druskininkų savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo institucija, atliko veiksmus, reikalingus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimui įvykdyti. Administracinę bylą Nr. I-841-142/2010 nagrinėję teismai priėmė skirtingus sprendimus ir ši byla net du kartus iš apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta į pirmosios instancijos teismą.

Tai patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimai Druskininkų mieste yra sudėtingi, o atsakovas nurodydamas, kad žemė, kurią prašoma natūra grąžinti pareiškėjai, yra valstybės išperkama, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas yra įvykdytas, nes Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. V35-505 patvirtino 21,9 ha Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Ateities, Neravų ir Šiltnamių gatvių teritorijos detalųjį planą.

Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51 patvirtinto Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir šio plano savivaldybės teritorijos žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (S1) bei reglamentų lentelėje ši teritorija priskirta teritorijai visuomenės poreikiams, t. y. teritorijai, rezervuotai visuomenės poreikiams tenkinti. Teritorijoje Nr. 6 nėra laisvos žemės, kurioje galėtų būti suformuotas pareiškėjai grąžintinas žemės sklypas, t. y. žemės sklypas negali būti suformuotas dėl objektyvių, ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių.

Vykdydamas sprendimą atsakovas parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir nepraleidęs 3 mėnesių laikotarpio 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. S12-2589(17.25) išsiuntė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Druskininkų skyriui. Pareiškėja nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė išlaidas patalpų, reikalingų jos įkurtai UAB „Mobili forma“, nuomai, nepateikia patalpų nuomos sutarties. Be to, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir pareiškėjos patirtos žalos, t. y. jeigu pareiškėjai nuosavybės teisės būtų atkurtos į ginčo sklypus, tai dar nereiškia, kad ji būtų įgyvendinusi teisę statyti komercinės paskirties pastatą, nors patirtą turtinę žalą skaičiuoja jau nuo 2004 m. liepos 1 d.

Reikalavimas priteisti neturtinę žalą nuo 2002 m. balandžio mėnesio, kai įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakcija, yra nepagrįstas, nes pareiškėja tik 2006 m. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją, prašydama atkurti jai nuosavybės teises.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos D. P. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, gražino bylą nagrinėti iš naujo (III t., b. l. 106). Teismas nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, CK 6.263 straipsnio 1 dalį, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsnius, 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A17-499/2007, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr. 121-V-3(1.41) bei Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją vykdydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte numatytas procedūras. Druskininkų savivaldybės administracija 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-116(P) atsakė, kad prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei ir Druskininkų miesto ribose laisvų žemės sklypų nėra.

Pagal LITEKO duomenis, Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 24 d. rašto Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. rašto Nr. 13-116(P) teisėtumas ir pagrįstumas, atsakovo veiksmai patikrinti išnagrinėjus bylą Nr. I-841-142/2010. Pareiškėja administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 prašė įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypus, Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtus teritorijų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Druskininkų žemėtvarkos skyriui. Bylos nagrinėjimas iš apeliacinės instancijos teismo į pirmosios instancijos teismą buvo grąžintas du kartus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtų teritorijų Nr. 1, 7, 6 ir 8 atžvilgiu, o teritorijų Nr. 2, 3, 4, 5 savivaldybės atsisakymą suformuoti žemės sklypus pripažino pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo padavimo terminą netenkino, o 2010 m. liepos 7 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal pareiškėjos D. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo nutraukė joms atsisakius apeliacinių skundų (I t., b. l. 30-31). Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d., jame nustatyti įpareigojimai turėjo būti įvykdyti per 3 mėnesius, t. y. iki 2010 m. spalio 7 d. 2010 m. rugsėjo 27 d. atsakovas Druskininkų savivaldybė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. I-841-142/2010, o 2010 m. lapkričio 11 d. generalinio prokuroro pavaduotojas taip pat pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atnaujino procesą byloje Nr. I-841-142/2010. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 7, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Druskininkų žemėtvarkos skyriui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą (prijungta byla Nr. I-1012-437/2012, X t., b. l. 14-23).

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 777 straipsnio 1 ir 5 dalis ir nenustatė, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ar kad prieš Druskininkų savivaldybę būtų imtasi priverstinių vykdymo priemonių. Teismo posėdyje tiek atsakovo atstovas, tiek pareiškėja patvirtino, kad į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo nesikreipė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d., turėjo būti įvykdytas per 3 mėnesius, t. y. iki 2010 m. spalio 7 d. Bylos dokumentai patvirtina, kad įsiteisėjęs 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas atsakovui buvo siųstas 2010 m. liepos 22 d. (bylos Nr. I-1012-437/2012, VII t., b. l. 91), jame nustatyti įpareigojimai turėjo būti įvykdyti per 3 mėnesius, t. y. iki 2010 m. spalio 7 d. Nepasibaigus sprendimo įvykdymo terminui – 2010 m. rugsėjo 27 d. – atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. I-841-142/2010, o 2010 m. lapkričio 11 d. generalinio prokuroro pavaduotojas taip pat pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atnaujino procesą byloje Nr. I-841-142/2010. Galutinis sprendimas šioje byloje buvo priimtas tik 2012 m. liepos 9 d. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartyje (III t., b. l. 105). Galutinis 2012 m. liepos 9 d. sprendimas atsakovui išsiųstas 2012 m. liepos 18 d. (bylos Nr. I-1012-437/2012, X t., b. l. 25). Taigi tik nuo 2012 m. liepos 9 d. skaičiuotinas terminas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimui vykdyti, t. y. iki 2012 m. spalio 9 d. atsakovas turėjo įvykdyti jam keltus įpareigojimus, susijusius su ginčo sklypais Nr. 1, 6 ir 8.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus. Atsižvelgdamas į tai, kad visa teritorija žemės sklype Nr. 6 yra užimta inžinierinėmis komunikacijomis bei jų apsaugos zonomis, o teismas sprendimu įpareigojo suformuoti žemės sklypą teritorijoje Nr. 6, kur jų nėra, ginčo sklypui Nr. 6 žemės sklypo plano nerengė. Parengtus žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir paaiškinimą dėl sklypo Nr. 6 atsakovas 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. S12-2589(17.25) išsiuntė NŽT Druskininkų skyriui (III t., b. l. 155-156). Kaip matyti, 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytus veiksmus atsakovas atliko nepraleidęs teismo nustatyto 3 mėnesių termino. Pareiškėjai pagal Druskininkų savivaldybės suformuotą ir parengtą žemės sklypo planą NŽT 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu grąžino natūra 0,2643 ha žemės sklypą Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 127).

Pažymėta, kad Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 3 d. nutarimu (I t., b. l. 177-183) ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-146-10 nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Savivaldybė neneigia, kad D. P. priklauso grąžinti jai priklausančias žemes, tačiau Druskininkų savivaldybės administracija ir pareiškėja nesutaria, kokioje vietoje turėtų būti grąžinta žemė, be to, ir teismo sprendimuose, kuriais buvo nuspręsta pareiškėjai grąžinti žemę, buvo nurodomos skirtingos žemės sklypų grąžinimo vietos, todėl tikėtina, kad Druskininkų savivaldybės administracija nežino, kaip galima įvykdyti 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimą. Taigi įvertinus bylos faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą matyti, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų kaip institucija, dalyvaujanti nuosavybės teisių atkūrimo procese, neatliko. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010).

Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašoma priteisti turtinė žala yra hipotetinio pobūdžio. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima NŽT (Atkūrimo įstatymo 17, 18 str.). Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų, numatytų Tvarkos 106 punkte, atlikimas savaime nereiškia, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų priimtas ją tenkinantis sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl turtinės žalos atlyginimas, kurį pareiškėja sieja su išlaidomis, nes buvo priversta nuomoti savo verslui patalpas, negalimas ir šiuo aspektu. Teismui nenustačius Druskininkų savivaldybės kaltų veiksmų, kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi, įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

III. Pareiškėja D. P. apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 4-9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-901/2011) ir pareiškėjos D. P. pareikštais reikalavimais, pirmosios instancijos teismas pirmiausia privalėjo įvertinti atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų (laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki visiško Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I- 841-142/2010 įvykdymo) neteisėtumą/teisėtumą, tačiau skundžiamo teismo sprendimo turinio analizė bei teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą/teisėtumą tik laikotarpiu nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo (nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. spalio 5 d.), kai Druskininkų savivaldybės administracija išsiuntė NŽT Druskininkų skyriui žemės sklypų teritorijų Nr. l ir Nr. 8 planus.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtų/teisėtų veiksmų laikotarpio pabaigą – visišką Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymą – nepagrįstai sutapatino su 2012 m. spalio 5 d., tą dieną įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdytas ne visiškai, o tik dalyje dėl teritorijos Nr. 1. 2012 m. spalio 5 d. Druskininkų savivaldybės administracija pateikė NŽT Druskininkų skyriui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (teritorija Nr. 1), planą, kuriuo remiantis NŽT Druskininkų skyrius atkūrė nuosavybės teises natūra D.

P. ir A. M.. 2013 m. rugsėjo 12 d. Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, paaiškinimai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsakovo ir NŽT Druskininkų skyriaus atstovų paaiškinimai 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu bei Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. Ik-2275-423/2013 patvirtina, jog NŽT Druskininkų skyrius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (teritorija Nr. 8), planą traktuoja kaip nesant natūra grąžinamo žemės sklypo planą, dėl ko įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalyje dėl natūra grąžinamo žemės sklypo teritorijoje Nr. 8 plano parengimo įvykdytu nelaikytinas. 2013 m. rugsėjo 12 d.

Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, paaiškinimai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsakovo atstovo paaiškinimai 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu patvirtina, jog iki šiol neįvykdyta ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalis dėl teritorijos Nr.

6. Atsakovas neneigia nurodyto įpareigojimo neįvykdęs, dėl ko įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalyje dėl natūra grąžinamo žemės sklypo teritorijoje Nr. 6 plano parengimo įvykdytu taip pat nelaikytinas. Tokiu būdu netinkamai įvertinęs aplinkybę, kada Druskininkų savivaldybės administracija visiškai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjos D.

P. pareikštame reikalavime tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis apibrėžto Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėtų/teisėtų veiksmų laikotarpio pabaigą, dėl ko atsakovo veiksmų neteisėtumas/teisėtumas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 7 d. iki visiško Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. I-841-142/2010 įvykdymo išnagrinėtas tik iš dalies. Kadangi skundžiamo sprendimo turinio analizė bei teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, jog teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, dalį reikalavimų išnagrinėjo tik iš dalies, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Dėl proceso atnaujinimo įtakos sprendimo vykdymui nurodo, jog siekiant teisingai išnagrinėti klausimą, ar buvo vykdomi įsiteisėjusiu teismo sprendimu institucijai nustatyti įpareigojimai, skundžiamą sprendimą paskelbęs pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti privalomą teismo įpareigojimų vykdymo pradžią. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 rezoliucinė dalis neginčytinai patvirtina, kad jo vykdymo pradžia susieta su įsiteisėjimo momentu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 vykdymo pradžią susiejo ne su jo įsiteisėjimo diena, o su galutinio teismo baigiamojo akto teisminio nagrinėjimo procese pagal pareiškėjos D. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paskelbimo diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime proceso atnaujinimo institutą sutapatino su bylos peržiūra apeliacine tvarka – proceso atnaujinimą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 traktavo kaip savaime sustabdantį įsiteisėjusio 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymą. Tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, jog proceso atnaujinimo institutas nėra pakartotinė bylos peržiūra apeliacine tvarka (2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-143/2013, 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-137/2013 ir kt.), taip pat nėra priemonė vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-108/2012, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-121/2013 ir kt.). Prieštaraujant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai nustatęs aplinkybes dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 privalomos vykdymo pradžios, pirmosios instancijos teismas negalėjo teisingai pritaikyti nagrinėjamoje byloje taikytinos materialinės teisės normos, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Dėl materialinės teisės normos (CK 6.271 str.) aiškinimo ir taikymo, vertinant Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo/teisėtumo vertinimą atliko ne pagal civilinėje, o pagal baudžiamojoje teisėje taikytinus veiksmų neteisėtumo/teisėtumo vertinimo kriterijus. Viešojo asmens civilinė atsakomybė be kaltės suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmai prasilenkia/neprasilenkia su Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje, ABTĮ 14 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 9 straipsnio 1 dalyje, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 , 8 ir 12 punktuose, 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintomis nuostatomis, o skundžiamo sprendimo turinio analizė bei teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog to bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatliko.

Dėl išnagrinėtos bylos priskirtinumo teismui nurodo, jog pareiškėja 2012 m. kovo 21 d., galiojant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio nuostatai, jog Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija apima Druskininkų miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją, skundą dėl žalos, padarytos Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais, neveikimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-391/2013 panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2691-244/2012 ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, galiojo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsnis nustatė, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją nuo 2012 m. gegužės 1 d. apima Kauno apygardos teismo veiklos teritorija. Administracinis teismas atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), o pažeidus priskyrimo atitinkamiems teismams taisykles, teismo žinion priimta byla turi būti perduodama kitam teismui (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p.), todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-391/2013 bylą pagal pareiškėjos skundą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo perduoti ją nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Kadangi byla pagal pareiškėjos skundą buvo priimta ir išnagrinėta iš esmės Vilniaus apygardos administraciniame teisme, laikytina, jog skundžiamą sprendimą paskelbė teismas, kuriam nagrinėti ši byla nebuvo priskirta.

Druskininkų savivaldybės administracija, atstovaujanti Druskininkų savivaldybei, atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (IV t., b. l. 14-15) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėja tik 2006 m. kreipėsi į Alytaus apskrities administraciją, prašydama atkurti jai nuosavybės teises, nors pareiškime prašo priteisti neteisėtais atsakovo veiksmais padarytą žalą nuo 2002 m. Faktiniai duomenys, kad pareiškėja pateikė prašymus kompetentingoms institucijoms dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik 2006 m., yra nustatyti administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, todėl, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, tokių faktinių aplinkybių įrodinėti nereikia. Esant tokiai situacijai, pareiškėja negalėjo turėti objektyvių pagrindų patirti žalą nuo 2002 m.

Taip pat pažymi, kad NŽT Druskininkų skyrius 2013 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą pakeisti Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 15-125 ir tik nuo šio momento pareiškėja įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą miesto gyvenamojoje vietovėje natūra. Taigi tik nuo šio momento pareiškėjai atsirado teisė reikšti reikalavimą į žemės sklypus, todėl pareiškėjos nurodytas žalos atsiradimo terminas bei pačios žalos buvimo faktas neturi jokio teisinio pagrindo. Iš neteisėtų pareiškėjos veiksmų reikalaujant žemės sklypų grąžinimo natūra, neturint tam įstatymų suteiktos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas), negali atsirasti ir žala.

Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad teismai savo sprendimais neįpareigojo grąžinti pareiškėjai ginčo sklypų, o tik suformuoti juos ir perduoti NŽT Druskininkų skyriui. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Druskininkų savivaldybės administracija parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus. Vykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje, neužstatytoje žemėje, pažymėtoje teritorija Nr. 6, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto inžinierinių tinklų, Druskininkų savivaldybės administracija įvertino Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-S05 patvirtintą žemės sklypo Nr. 6 (detaliajame plane Nr.

5) teritorijos detalųjį planą ir nustatė, kad minėtas žemės sklypas yra užimtas požeminėmis inžinierinėmis komunikacijomis, kurioms numatytos apsaugos zonos. Atsižvelgiant į tai, kad visa teritorija žemės sklype Nr. 6 yra užimta inžinierinėmis komunikacijomis bei jų apsaugos zonomis, o teismas buvo įpareigojęs suformuoti žemės sklypą teritorijoje, kur jų nėra, ginčo sklypui Nr. 6 žemės sklypo planas nebuvo rengiamas. Parengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planai bei paaiškinimai dėl sklypo Nr. 6, nepraleidus teismo nustatyto 3 mėnesių laikotarpio, 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. K12-2589(17.25) buvo išsiųsti NŽT Druskininkų skyriui. Visos faktinės bylos aplinkybės rodo, jog Druskininkų savivaldybės administracija visiškai įvykdė įsipareigojimą laiku, o tai reiškia, jog neteisėtų veiksmų nėra.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja specifinę praktiką dėl žalos priteisimo, kai subjektas yra valstybė ar savivaldybė, pašalinant vieną iš CK 6.248 straipsnyje nurodytų aplinkybių – kaltę, tačiau taip pat pasisako, kad nesant bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos priteisimo, yra nepagrįstas. Pareiškėjos argumentas dėl netinkamo materialinės teisės normos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių teisės normų taikymo nurodo, jog Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas, kuriuo priimtas atsakovui naujas įpareigojamasis nurodymas, vadovaujantis ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Esant tokioms aplinkybėms, imperatyviai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytam sprendimo įsiteisėjimo terminui, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. spalio 21 d. sprendimą, neprivalėjo, kaip nurodo pareiškėja, nustatyti privalomų įpareigojimų vykdymo pradžios, kadangi įpareigojimų pradžia yra nustatoma bendra ABTĮ sprendimų įsiteisėjimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos argumentas dėl įpareigojimų pradžios nustatymo yra atmestinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis ABTĮ nustatytoms teisės normoms.

Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalėjo grąžinti pareiškėjos skundo nagrinėjimą Kauno apygardos administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismui, pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymui dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui yra nepagrįstas, prieštaraujantis ABTĮ teisės normoms bei teisės doktrinai, įtvirtinančiai principą lex retro non agit.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (IV t., b. l. 17-24) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Druskininkų savivaldybės administracija, nepraleidusi teismo nustatyto 3 mėnesių termino, t. y. iki 2012 m. spalio 9 d., įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nustatytus įpareigojimus, t. y. parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus. Druskininkų savivaldybės administracija nerengė žemės sklypo Nr. 6 plano, nes visa teritorija šiame žemės sklype yra užimta inžinierinėmis komunikacijomis bei jų apsaugos zonomis, todėl nuosavybės teisės pareiškėjai šiame žemės sklype negalėtų būti atkurtos. Parengtus žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir paaiškinimą dėl žemės sklypo Nr. 6, Druskininkų savivaldybės administracija 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. S12-2589 pateikė NŽT Druskininkų skyriui. Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos parengtą ir suformuotą žemės sklypo planą, NŽT 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje Nr. 50S-26, pareiškėjai buvo grąžinta natūra 0,2643 ha žemės sklypo dalis, esanti 0,5044 ha žemės sklype, Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) (teritorija, pažymėta Nr. 1). Dėl to sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Nurodo, jog nėra teisinio ar faktinio pagrindo vertinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinę ar turtinę žalą nuo 2002 m., kadangi iki šios datos jos vardu jau buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pareiškėjos teisė dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo realizuota. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikia pagrįstų bei realių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pareiškėja skunde remiasi hipotetinėmis aplinkybėmis, kurios negali būti laikomos pagrindu priteisti neturtinę ar turtinę žalą. Galutinis sprendimas šioje byloje buvo priimtas tik minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012, todėl mano, kad nustatyti Druskininkų savivaldybei įpareigojimai galėjo būti pradėti vykdyti tik pasibaigus bylos nagrinėjimui – priėmus galutinį sprendimą byloje. Nurodo, jog nėra reikšminga, kuris administracinis teismas turėjo išnagrinėti administracinę bylą, kadangi nebuvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės – byla priskirtina administracinio teismo kompetencijai. Be to, pareiškėjos reikalavimas dėl administracinės bylos perdavimo nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui negalėjo būti pareikštas šiame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjos teiginys, jog nebuvo išnagrinėti visi jos pareikšti reikalavimai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjos reikšti du reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo išnagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš Druskininkų savivaldybės administracijos netinkamo veikimo, įgyvendinant Atkūrimo įstatymą, ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nevykdymo.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

V. Bylos duomenys patvirtina, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr. 121-V-3(1.41) bei Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 29 d. raštu (administracinė byla Nr. I-841-142/2010, I t., b. l. 10, 15) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, vykdydamos Tvarkos 106 punkte numatytas procedūras, t. y. pagal pareiškėjos pateiktą prašymą prašė suformuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir t. t. Druskininkų savivaldybės administracija 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 kovo 23 d. raštu Nr. 13-116(P) atsakė, kad prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei ir Druskininkų miesto ribose laisvų žemės sklypų nėra (prijungtos bylos Nr. I-841-142/2010, I t., b. l. 11, 16). Dėl minėtų Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 24 d. rašto Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. rašto Nr. 13-116(P) teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovo veiksmų pareiškėja 2007 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. I-841-142/2010).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu nusprendė panaikinti Administracijos 2007 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-116(P) esantį sprendimą ir Administracijos 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S12-547-(17.25) esantį sprendimą, įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (administracinės bylos I t., b. l. 12) pažymėta teritorijų numeriais 1, 7, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai, taip pat <...> žemės dalyje, kuri <...> medžiagoje (administracinės bylos I t., b. l. 12) pažymėta teritorijos numeriu 6, taip pat <...> žemėje, kuri <...> medžiagoje (administracinės bylos I t., b. l. 12) pažymėta teritorijos numeriu 8 <...> (administracinė byla Nr. I-841-142/2010, VI t., b. l. 144-158).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas, neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti ir nutraukus apeliacinį procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. ir 2010 m. liepos 7 d. nutartys), įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d. (administracinė byla Nr. I-841-142/2010, VII t., b. l. 67-69, 84-86).

Įsiteisėjęs sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-54/2012), t. y. jis įgyja tam tikras savybes, apibūdinančias teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinius padarinius. Pirma, jis įgyja res judicata galią, kas reiškia teismo sprendimo išimtinumą bei nenuginčijamumą proceso šalims ir tai aiškinama procesiniu ir materialiuoju teisiniu aspektu. Procesiniu teisiniu aspektu tai reiškia draudimą įsiteisėjusį teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytus faktus. Materialiuoju teisiniu aspektu įsiteisėjusio teismo sprendimo išimtinumas reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu galutinai išsprendžiamas ginčas, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 96 str. 4 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-642/2010). Antra, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicialumo savybę, t. y. šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (ABTĮ 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.). Teismų praktikoje tai dažnai įvardijama kaip res judicata pozityvaus efekto pasireiškimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-99/2011). Trečia, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas. ABTĮ 14 straipsnio 1 dalis numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad sprendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas. Ketvirta, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas (ABTĮ 97 str. 1 d.).

Taigi atsakovui nuo 2010 m. liepos 7 d. kilo pareiga vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir jį įvykdyti, atsižvelgiant į minėto sprendimo rezoliucinę dalį, jis turėjo per tris mėnesius, t. y. iki 2010 m. spalio 7 d.

Druskininkų savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 27 d. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2010 m. lapkričio 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymus dėl proceso atnaujinimo. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, paduoti prašymai dėl proceso atnaujinimo nesustabdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymo. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas nesukelia suspensyvinio efekto – nesustabdo sprendimo vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-213/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. administracinėje byloje Nr. A63-52/2011 priėmė nutartį dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, kuri buvo užbaigta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu. Minėtoje nutartyje buvo pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas aiškinimas, jog tuo momentu, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, ir iki pat bylos nagrinėjimo teisme momento sklype Nr. 7 valstybinės reikšmės miško plotas nebuvo įteisintas, todėl jo toje vietoje nėra, galimai prieštarauja atitinkamoms teisės aktų nuostatoms; taip pat konstatuota, jog procesas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 atnaujintinas toje dalyje, kuria atsakovas įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos Nr. 7, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai (administracinė byla Nr. I-841-142/2010, IX t., b. l. 39-55).

ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, priėmęs nutartį dėl proceso atnaujinimo, prireikus gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas, ja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymas nebuvo sustabdytas. Be to, procesas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 buvo atnaujintas aiškiai apibrėžtoje dalyje, t. y. dėl teritorijos, kartografinėje medžiagoje pažymėta Nr. 7. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal pirmosios instancijos teismo proceso ar apeliacinio proceso taisykles priklausomai nuo to, kurioje byloje buvo prašoma atnaujinimo (ABTĮ 161 str.), tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje dėl proceso atnaujinimo (2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 271–294 p., 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012).

CK 6.246 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Administracija iki 2010 m. spalio 7 d. neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, t. y. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kas sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus, kadangi Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (CK 6.246 str., 6.271 str. 4 d.). Be to, konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-52/2011, kuria buvo atnaujintas procesas atitinkamoje administracinės bylos Nr. I-841-142/2010 dalyje, nesudarė pagrindo Administracijai nevykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo, o nevykdydama minėto sprendimo Administracija veikė neteisėtai (CK 6.246 str., 6.271 str. 4 d.).

Apibendrinant padarytas išvadas pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujantis subjektas (Druskininkų savivaldybės administracija) nevykdė savo pareigos, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, negalėjo būti užbaigiamas.

Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grąžinimą nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl Administracijos neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėja patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Būtent dėl neteisėtų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nevykdant savo pareigų, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, negalėjo būti užbaigiamas, pareiškėja patyrė neturtinę žalą, todėl tarp neteisėtų Administracijos veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/08, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų praktikoje, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrė žalą, amžių ir sveikatos būklę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005), neteisėtų veiksmų trukmę, ar neteisėti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-483/2007), pareiškėjo elgesį ginčo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Administracija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymo pradžią susiejo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 įsiteisėjimu, kuriuo buvo užbaigtas administracinės bylos Nr. I-841-142/2010 nagrinėjimas po proceso atnaujinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai; šioje dalyje pareiškėjos D. P. skundą atmesti, o likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Pasirinkdama tokį elgesio variantą, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymo pradžią susiedama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 įsiteisėjimu, Administracija nepagrįstai vilkino atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus ir šis vilkinimas tęsėsi ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d., beveik dvejus metus, kuomet Administracija parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir paaiškinimą dėl žemės sklypo Nr. 6 (Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 5 d. raštas Nr. S12-2589 (IV t., 155-156)).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, už pareiškėjos patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ir neteisėtų Administracijos 2007 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-116(P) ir Administracijos 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S12-547-(17.25) esančių sprendimų, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu, priėmimas šiuo atveju pareiškėjai neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Teisminis procesas dėl minėtų teisės aktų panaikinimo užtruko beveik trejus metus (pareiškėja į teismą kreipėsi 2007 m. gegužės 24 d., o teismo sprendimas dėl šių aktų panaikinimo priimtas 2010 m. balandžio 29 d.), Administracijos delsimas atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus dar tęsėsi beveik dvejus metus, o apskritai teisminis procesas dėl atitinkamų sprendimų priėmimo nuosavybės teisės atkūrimo srityje užtruko daugiau nei 5 metus.

Sprendžiant dėl pareiškėjai priteistinos neturtinės žalos sumos taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012, kuris buvo priimtas atnaujinus procesą administracinėje byloje, teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 7.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju pareiškėjai priteistinas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

VI. Pareiškėjos teigimu, neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio ji patyrė dėl to, kad Administracija, 2002 m. įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, kurio 5 straipsnyje buvo numatyta grąžinti natūra laisvą (neužstatytą) žemę miestams, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, nevykdė šiame straipsnyje numatytos jos kompetencijai priskirtos funkcijos ir Tvarkos 106 punkte numatytų pareigų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Druskininkų savivaldybės administracija į pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesą įsitraukė priimdama 2006 m. vasario 24 d. raštą Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 kovo 23 d. raštą Nr. 13-116(P), taigi iki to laiko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami turėję vienokią ar kitokią įtaką pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesui, Administracija neatliko, todėl pareiškėjos argumentai, jog Druskininkų savivaldybės administracija nuo 2002 m. atliko neteisėtus veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats kreipimasis į savivaldybės institucijas siekiant atkurti nuosavybės teises nėra asmens teisių gynimas, tai įstatymo suteiktų teisių realizavimas įstatymo nustatytu būdu. Taigi pats kreipimasis į Administraciją siekiant realizuoti savo teises objektyviai nėra susijęs su dvasiniais nepatogumais ir dėl to pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, o dėl Administracijos neteisėtų raštų priėmimo įtakos pareiškėjos teisėms jau buvo pasisakyta anksčiau.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl teismo sprendimo nevykdymo praėjus trims mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 įsiteisėjimo pažymėtina, jog Administracija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą, parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus, o žemės sklypo Nr. 6 plano nerengė, nes visa teritorija šiame žemės sklype yra užimta inžinierinėmis komunikacijomis bei jų apsaugos zonomis, todėl nuosavybės teisės pareiškėjai šiame žemės sklype negalėtų būti atkurtos. Parengtus žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir paaiškinimą dėl žemės sklypo Nr. 6, Druskininkų savivaldybės administracija 2012 m. spalio 5 d. raštu Nr. S12-2589 pateikė NŽT Druskininkų skyriui (IV t. 155-156). Atsakovo teigimu, tokiu būdu jis įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą. Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos parengtą ir suformuotą žemės sklypo planą, NŽT 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje Nr. 50S-26, pareiškėjai buvo grąžinta natūra 0,2643 ha žemės sklypo dalis, esanti 0,5044 ha žemės sklype, Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) (teritorija, pažymėta Nr. 1). Esant tokiai situacijai, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad Druskininkų savivaldybės administracija ir toliau nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo ar vykdo jį netinkamai.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ar į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo. Teismų informacinė sistema „LITEKO“ bei pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai patvirtina, jog 2014 m. vasario 19 d. pareiškėjai D. P. administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 buvo išduotas vykdomasis raštas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nepakanka įrodymų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo tolesnio vykdymo vertinti kaip neteisėtus, todėl pareiškėjos argumentai dėl patirtos žalos dėl teismo sprendimo nevykdymo praėjus trims mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 ir prašymas atlyginti neturtinę žalą dėl šių veiksmų atmestini kaip nepagrįsti.

VII. Pareiškėja prašo priteisti iš Administracijos turtinę žalą, kurią sudaro UAB „Mobili forma“ mokėjimai už patalpų nuomą (UAB „Mobili firma“ – pareiškėjos šeimai priklausanti bendrovė). Pareiškėja teigė, jog Administracija neatliko 2002 m. balandį įsigaliojusiame Atkūrimo įstatyme nustatytos pareigos parengti ir patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, plano, dėl to pareiškėja yra priversta nuomotis savo verslui patalpas ir dėl to ji patyrė turtinę žalą. Šiam argumentui pagrįsti pareiškėja pateikė pažymą apie 2004-2012 metais už patalų, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nuomą UAB „Malonės turtas“ sumokėtas sumas ir PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias UAB „Mobili forma“ 2004-2012 metais sumokėjo už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nuomą UAB „Malonės turtas“, kopijas (II t., b. l. 75-173).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje jam buvo padaryta turtinė žala. Šiuo atveju pripažintina, jog Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų atlikimas, t. y. žemės sklypų suformavimas teritorijoje Nr. 1, Nr. 6 ir Nr. 8 per tris mėnesius po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo, vienareikšmiškai nebūtų garantavę, jog būtų priimtas pareiškėją tenkinantis sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurį priimti kompetentinga yra NŽT, bei kad pareiškėja būtų pasistačiusi verslui reikalingas patalpas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytų viešojo administravimo institucijos neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos žalos, o nesant šios sąlygos apeliacinis skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas. CK 6.249 straipsnio bei CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjos nurodomos patirtos išlaidos negali būti pripažintos kaip Administracijos neveikimo rezultatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui, kurio 1 straipsnis nustatė, jog Druskininkų miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją nuo 2012 m. gegužės 1 d. apima Kauno apygardos teismo veiklos teritorija, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-391/2013 panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2691-244/2012, byla turėjo būti perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Nors ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu, pareiškėjos argumentas, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-391/2013 panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2691-244/2012, byla turėjo būti perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, vertintinas kaip nedarantis įtakos pareiškėjos teisių pažeidimui, kadangi administracinė byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių, t. y. administraciniame teisme. Be to, šis argumentas niekaip nesusijęs su Administracijos neteisėtais veiksmais administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.) ir nepagrįstai nepriteisė pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 5 000 Lt neturtinė žala iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. P. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai D. P. 5 000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Virginija Volskienė