AS-525-641-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-641/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01818-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ištirti ir nustatyti visus matininkės J. J. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytus šiurkščius pažeidimus ir panaikinti matininkės J. J. kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti V. P. skundą ir nutarė grąžinti pareiškėjui skundą su priedais ir 100,00 Lt žyminį mokestį.

Spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies normų aiškinimo bei taikymo. Iš skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelią dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų, susijusių su jo pateikto skundo dėl matininkės J. J. veiksmų, atliekant kadastrinius matavimus, nagrinėjimu; pareiškėjas nesutinka su Tarnybos padarytomis išvadomis dėl matininkės J. J. padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, taip pat su tuo, kad Tarnybos direktorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalimi ir nepriėmė sprendimo dėl matininkės J. J. kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo, o tik įspėjo matininkę ir įpareigojo ją pašalinti padarytus pažeidimus.

Teismas vertino, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, neturėtų įtakos pareiškėjo ginčijamų teisių gynimui, nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 22 str. 1 d.), todėl reikalavimas įpareigoti ištirti ir nustatyti matininkės padarytus šiurkščius pažeidimus bei panaikinti jai išduoto matininkės kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą negali būti administracinės bylos dalykas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį ir skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-422 priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis kreipėsi su 2014 m. kovo 14 d. skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ne tik įpareigoti Tarnybą iš naujo ištirti matininkės J. J. padarytus pažeidimus ir panaikinti matininkės kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, bet taip pat prašydamas iš dalies panaikinti Tarnybos 2014 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-422 (toliau – ir Tarnybos 2014 m. vasario 18 d. sprendimas). Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepagrįstai nevertino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Tarnybos 2014 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo, neatsižvelgė į tai, kad šis sprendimas turi įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams bei pažeidžia jo teises, apskritai paneigė pareiškėjo teisę į tinkamą viešojo administravimo subjektų atliekamą administracinę procedūrą bei teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą. Pareiškėjas savo teisinį interesą, kad Tarnyba konstatuotų matininkės J. J. padarytus pažeidimus ir pritaikytų matininkei įstatymuose numatytas poveikio priemones, grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas. Priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, pareiškėjas teigia, kad jo skundo reikalavimas, susijęs su matininkės J. J. kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimu, yra tik išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos 2014 m. vasario 18 d. sprendimą, kuris turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Todėl pareiškėjas mano, kad teismo nutartis naikintina, o jo skundas nagrinėtinas teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Skundžiama 2014 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl šis reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės tuo aspektu, kad teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-422, kuriuo Tarnyba atsakė į pareiškėjo skundus dėl matininkės J. J. veiksmų.

Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pats formuluoja skundo dalyką. Tam tikrų reikalavimų nepareiškimas nelaikytinas skundo trūkumu. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, savo skunde suformuluodamas vienokius ar kitokius reikalavimus, tokiu būdu pats apibrėžia administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Iš pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, matyti, kad pareiškėjas, nors skundo aprašomojoje dalyje ir pateikęs savo nesutikimo su Tarnybos 2014 m. vasario 18 d. sprendimu argumentus, tačiau skundo reikalavimų dalyje (skundo 13-as puslapis) aiškiai pareiškė teismui vienintelį reikalavimą: „Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ištirti ir nustatyti visus matininkės J. J. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytus šiurkščius pažeidimus ir panaikinti matininkės J. J. kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą“. Taigi, pareiškėjas, priešingai nė teigiama atskirajame skunde, neprašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-422, kuriuo Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus dėl nekilnojamojo daikto – aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r. sav., bei statinių – trąšų sandėlio, kiemo aikštelės ir skystų trąšų talpyklos – kadastrinių matavimų, įspėjo matininkę J. J. dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų bei įpareigojo imtis veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti (b. l. 14–19a). Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos 2014 m. vasario 18 d. sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta teisė skųsti šį Tarnybos sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-422, kaip savarankiško skundo reikalavimo, priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ištirti ir nustatyti visus matininkės J. J. padarytus šiurkščius pažeidimus ir panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, tenkinimas nesukeltų jokių tiesioginių materialių teisinių pasekmių pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju jau bylos priėmimo stadijoje akivaizdu, kad patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą bei įpareigojus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ištirti ir nustatyti visus matininkės J. J. padarytus šiurkščius pažeidimus ir panaikinti matininkės kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, tokiu teismo sprendimu realiai nebūtų apgintos jokios pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjo reiškiamas reikalavimas susijęs su kito asmens (matininkės J. J.), o ne paties pareiškėjo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimo patenkinimas nereikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, toks reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis buvo priimta teisingai įvertinus skundo priėmimo klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės normas, todėl yra pagrįsta ir teisėta bei paliekama nepakeista. Pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais, kurie nepatenka į jo skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas