A-552-1505-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1505/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01579-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. B. teisių perėmėjos B.-D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. B. pareiškimą, patikslintą pareiškimą bei pareiškėjo R. J. B. atstovės D. M. patikslintą prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio skyriui, A. A. G. dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismui be kitų prašymų pateikė ir prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Joniškio skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytus 8,38 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Joniškio rajone.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartimi, iš civilinės bylos išskyrė pareiškėjo R. J. B. reikalavimą atnaujinti terminą pateikti Tarnybos Joniškio skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir perdavė šį klausimą nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui.

Pareiškėjo R. J. B. atstovė D. M. nurodė, kad pareiškėjo, jos tėvo, sesuo A. G., kai prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas, 1992 m. gegužės 29 d. su tėvo žinia padavė prašymą dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių į 8.38 ha žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., atkūrimo. Vėliau tapo žinoma, kad pareiškėjas R. J. B. ir jo sesuo A. G. nepateikė giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad sesuo savo prašyme, kurį pateikė 1992 m., jį įrašė kaip pretendentą atkurti nuosavybės teises, kadangi tai ne kartą buvo kalbėta šeimos susitikimų metu, kuriuose ir ji pati dalyvaudavo.

Buvo kalbama, kad senelis turėjo du sklypus, tik nepamenama, kurioje vietoje, galvojama kur kreiptis, kad pateikti visus reikiamus dokumentus Tarnybai, kaip užbaigti procesą. Vėliau tapo žinoma, kad dėl neaiškių priežasčių pareiškėjas nebuvo įtrauktas į pretendentų sąrašą. Nuo pat pradžių šitą procesą tvarkė tėvo sesuo ir jos sūnus G. G., kuris yra miręs. Apie tai, kad dokumentus tvarkė G. G., pareiškėjui tapo žinoma 2010 metais. Jos tėvas 2000 m. patyrė traumą, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, po operacijos jam labai pablogėjo sveikata.

Procesas buvo sustojęs, nes pareiškėjas dėl sveikatos negalėjo surinkti dokumentų ir kreiptis dėl naujų dokumentų sutvarkymo. Nuo 2012 m. sausio 18 d. jam buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jį ištiko insultas, o nuo 2013 m. liepos 30 d. jam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Todėl žemės reikalai užsitęsė ir pareiškėjas praleido terminą dokumentams paduoti. Pareiškėjas laiku nepateikė reikiamų dokumentų dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas stengėsi aktyviais veiksmais įgyvendinti savo teises dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kadangi jis kreipėsi į Panevėžio bažnyčią, įvairius archyvus, tačiau rasti dokumentų nepavyko, todėl nebuvo žinoma, kur toliau kreiptis.

Tiek 2003 m., tiek 2007 m., tiek 2012 m. jis kreipėsi į Lietuvos centrinį archyvą, 2012 m. kreipėsi į Tarnybos Joniškio skyrių, prašydamas nurodyti kokių dar reikia dokumentų. Buvo nurodyta, kad pareiškėjui reikia pateikti ir savo gimimo liudijimą. Taigi jam nebuvo sukelta abejonių, kad jis nėra įrašytas į pretendentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Niekas be pareiškėjo ir jo sesers A. G. nėra padavęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 8,38 ha J. B. asmeninės nuosavybės teise valdytą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., todėl teismui patenkinus prašymą, būtų sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

Terminas paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti praleistas dėl svarbių priežasčių: sesers sūnaus netikėtos mirties, vėliau dėl pareiškėjo ligų. Pareiškėjas buvo aktyvus, stengėsi įgyvendinti savo teises, tačiau prasta sveikata, ligos, kurios tęsėsi daug metų, sudarė kliūtis įgyvendinti savo valią ir atlikti veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius nurodė, kad su patikslinto prašymo argumentais nesutinka.

Tarnybos Joniškio skyrius paaiškino, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos 8,38 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r. sav., teisėtiems pretendentams iki šiol nėra atkurtos. A. G. 1992 m. gegužės 29 d. kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 12 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r. sav. Prašymas netenkintas, kadangi nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose (J.

B. mirties liudijime, A.-A. B. ir V. G. santuokos liudijime, A.-A. B. gimimo liudijime) nurodomos skirtingos pavardės. Taip pat nepateikta nuosavybės teises įrodančių dokumentų, patvirtinančių, kad J. B. nuosavybės teisėmis valdė 12 ha žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. liepos 29 d. pažymėjime Nr. T-165-B nurodytas J. B., įgijęs 8,38 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r. sav. Pats pareiškėjas institucijai nebuvo pateikęs jokių nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų, nebuvo nurodytas suinteresuoto asmens prašyme kaip kitas pretendentas atkurti nuosavybės teises, nepateikė atskiro prašymo nuosavybės teisių atkūrimui bei jokiu kitu būdu neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių jam atkūrimo pagal specialiuose įstatymuose nustatytus terminus.

Dėl J. B. 12 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., valdymo nuosavybės teisėmis 1998 m. gruodžio 18 d. buvo surengtas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti posėdis. Įvertinus Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. liepos 29 d. pažymėjime Nr. T-165-B nurodomus archyvinius faktus, prieita išvada, jog nėra duomenų apie J. B. nuosavybės teisėmis valdytą 12 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Joniškio r., ir nutarta siūlyti pretendentei A.

G. kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo arba pateikti papildomų dokumentų. Suinteresuotas asmuo A. G. buvo informuota apie termino pabaigą bei raginta pateikti trūkstamus dokumentus dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo kartu su pareiškimu pateiktus giminystės ryšį bei nuosavybę įrodančius dokumentus, prieštaravo įstatymų nustatytų terminų atnaujinimui, kadangi, jo manymu, priežastys, dėl kurių praleisti terminai, nėra svarbios. Tarnybos Joniškio skyriaus nuomone, nors pareiškėjas yra senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, tačiau turi artimuosius (dukrą), kurie galėjo padėti kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kompetentingą instituciją ar teisininkus, todėl, jų nuomone, priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido Atkūrimo įstatymo numatytus terminus, negali būti laikomis svarbiomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. G. nurodė, kad jos sūnus tvarkė žemės reikalus, jam nelabai gerai sekėsi, paskui viskas nutrūko dėl jo mirties. Ji pasitikėjo savo dukterėčia D. M. ir dabar pasitiki ja, pati yra nelabai sveika. Kol sūnus buvo gyvas, jis tvarkė dokumentus. Pamena, kad iš Tarnybos raginančius raštus ji buvo gavusi.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1, 2 dalimis (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tik tos priežastys, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pretenduoja į buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,38 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Joniškio rajone. Prasidėjus nuosavybės atkūrimo procesui, pareiškėjo Rimo J. B. sesuo su jo paties žinia dar 1992 m. gegužės 29 d. padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusiam savininkui J. B. priklausiusį 8,38 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Joniškio rajone. Pats pareiškėjas R. J. B. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą nustatytais terminais prašymo nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per daugelį metų turėjo objektyvią galimybę anksčiau pateikti Šiaulių apskrities viršininko administracijai prašymą bei reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau atitinkamų dokumentų iki pat termino pabaigos nepateikė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo sesuo A. A. G. buvo informuota žemėtvarkos skyriaus apie termino pabaigą bei raginta pateikti trūkstamus dokumentus dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati A. A. G., jos buvo žinomos ir pareiškėjo atstovei D. M.. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo gerai žinomas, jo santykiai su vienintele seserimi (pretendente į žemę) buvo labai geri, tai patvirtino ir pati A. G., ir pareiškėjo dukra bei atstovė D. M.. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sesuo A. A. G. 1992 m. gegužės 29 d. pateikė agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) kaip vienintelė įpėdinė ir pretendentė. Pareiškėjo nurodytų priežasčių teismas nevertino kaip svarbių, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių anksčiau pateikti prašymą bei reikiamus dokumentus.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino, kad pareiškėjas iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą jam atkūrimo, todėl negali būti laikomas tinkamu pretendentu atkurti nuosavybės teises, iki 2001 m. gruodžio 31 d. neatliko jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu.

Aplinkybių, kad pareiškėjas yra senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, teismas nelaikė pakankamai svarbiomis priežastimis laiku nepateikti prašymo bei dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas dėl kažkokių objektyvių priežasčių ar kliūčių negalėjo pats ar per kitus įgaliotus asmenis laiku pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

III. Pareiškėjo R. J. B. teisių perėmėja B.-D. B. apeliaciniu skundu (b. l. 147-151) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinti.

Pareiškėjo teisių perėmėja paaiškina, kad pareiškėjo sesuo 1992 m. gegužės 29 d. pateikė agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti žemę kaip vienintelė įpėdinė ir pretendentė. Pareiškėjas Tarnybos Joniškio skyriui 2012 m. spalio 16 d. pateikė prašymą informuoti, kokius dokumentus turi pateikti, kad būtų galima užbaigti procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, priklausiusį jo tėvui J. B., kadangi jo sesuo toliau nebetvarko dokumentų, susijusių su jų tėvui priklausančio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimu. B.-D. B. teigimu, teismas netinkamai įvertino termino praleidimo aplinkybes, R. J. B. nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis anksčiau pateikti prašymą bei reikiamus dokumentus, kadangi pareiškėjas nurodė buvęs įsitikinęs, jog jo sesuo, 1992 m. pateikdama prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įtraukė pareiškėją kaip pretendentą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Pablogėjus sveikatos būklei pareiškėjas neturėjo sveikatos pats kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų tvarkymo. B.-D. B. teigimu, pareiškėjas buvo aktyvus ir stengėsi įgyvendinti savo teises, tačiau sunki liga, besitęsianti daugelį metų, galėjo sudaryti kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti reikiamus veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162-165) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnybos Joniškio skyriaus nuomone, pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų pabaigos neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą jam atkūrimo, todėl negali būti laikomas tinkamu pretendentu atkurti nuosavybės teises, iki 2001 m. neatliko jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. Nors pareiškėjas buvo senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, suinteresuoto asmens manymu, jo artimieji (dukra) galėjo padėti kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kompetentingą instituciją ar teisininkus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl praleisto termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti Tarnybos Joniškio skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,38 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Joniškio rajone, atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Atkūrimo įstatyme įtvirtintų nuostatų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).

Pareiškėjo prašyme pirmosios instancijos teismui ir pareiškėjo teisių perėmėjos apeliaciniame skunde nurodyta, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo pateikimo terminas (2001 m. gruodžio 31 d.) praleistas dėl to, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jo sesuo 1992 m. gegužės 29 d. prašyme atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusio savininko valdytą žemę nurodė jį kaip kitą pretendentą atkurti nuosavybės teises. Antrąja svarbia termino praleidimo priežastimi nurodyta sunki pareiškėjo sveikatos būklė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, kaip ir nurodė pareiškėjas, A. A. G. 1992 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, tačiau savo brolio R. J. B., kaip dar vieno pretendento, nenurodė. Pareiškėjo teigimu, dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kaip vėliau sužinojo, tvarkė jo sesers sūnus, kuris galimai dėl aplaidumo neįtraukė pareiškėjo kaip pretendento į prašymą atkurti nuosavybės teises. Iš prašymų pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjo tarpusavio santykiai su seserimi A. A. G. buvo geri, jie dažnai vieni kitus lankydavo, tardavosi nuosavybės teisių atkūrimo klausimais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, vertina, kad nors pareiškėjas žinojo apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises, tačiau prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdamas savo rizika, savo valia pasirinko tokį elgesio modelį – pasitikėti seserimi, veikti pasyviai ir nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti ir pasinaudoti atstovavimo institutu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sunkią sveikatos būklę iki 2003 metų. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas dar 2005-2007 metais dirbo, iki tol buvę jo sveikatos sutrikimai nebuvo tokie, kurie iš esmės ribotų jo galimybes bendrauti ar kreiptis į žemėtvarkos institucijas ar archyvus. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks pareiškėjo pasyvus elgesys, nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikoma objektyviu veiksniu, lėmusiu termino kreiptis į teismą praleidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-656/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2203/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-210/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo teisių perėmėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo R. J. B. teisių perėmėjos B.-D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas