A-261-1073-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1073/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02852-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas N. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 41-588 (toliau – ir Įsakymas) jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Nurodė, jog neatliko skundžiamame Įsakyme išvardytų veiksmų, t. y. kad veikdamas susitaręs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir VTS) vyriausiuoju specialistu L. G., 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pakeitė pareiškėjui patruliuoti skirtame automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampą.

Paaiškino, kad 2013 m. gegužės 31 d. po 13.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento VTS vedėjas M. Š. pareiškėjui aiškino, kad peržiūrėdamas vaizdo kamerų, kurios yra įmontuotos į specialiai žymėtus VTS automobilius, įrašus ir klausydamas pareiškėjo pokalbio su vyriausiuoju specialistu L. G. įrašą, pastebėjo, kad pareiškėjas kartu su savo porininku L. G. iš moters 2013 m. gegužės 30 d. paėmė kyšį. Sakė, kad apie tai jau yra pranešęs Saugaus miesto departamento direktoriui ir Vilniaus miesto merui. Tuo pat metu pareiškėjui liepė rašyti prisipažinimą nusikaltimo padarymu ir prašymą savo noru išeiti iš darbo. Pareiškėjui buvo parodytas kelių sekundžių vaizdo įrašas. Įraše ir buvo tas momentas ir laikas, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dėl kameros pasukimo iš anksto susitarus.

Paaiškino, kad jis buvo tarnybiniame automobilyje tuo metu, t. y. 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val., bet kameros, filmuojančios galinę sėdynę, nepakreipė, neturėjo tam jokios priežasties. Tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis buvo neišjungtas, todėl vaizdo filmavimo ir garso įrašymo įranga veikė nepertraukiamai ir be trikdžių. Pareiškėjui būnant automobilyje be jo nieko daugiau nebuvo, t. y. nebuvo jokio pažeidėjo ar kito pašalinio asmens, dėl ko pareiškėjas turėtų pakreipti kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, kampą. Pareiškėjui pasukti kamerą nebuvo jokio tikslo ar priežasties, nebent tai galėjo įvykti netyčia, keliant ranką, besirąžant ar kita, tačiau to pareiškėjas nepamena. Su vyr. specialistu L. G. apie kameros sukinėjimą niekada nesitarė ir nekalbėjo. Pareiškėjo vadovas M. Š., išsiaiškinęs visas aplinkybes dėl tariamo kyšio paėmimo ir supratęs, kad suklydo, vėliau šios temos nebelietė.

Pareiškėjo nuomone, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Tarnybinį nusižengimą įgaliotam tirti Vilniaus miesto savivaldybės Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimo skyriui tarnybinio patikrinimo iniciatorius pateikė neteisėtus, prieštaraujant įstatymams parengtus dokumentus, kurie vėliau motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo traktuojami kaip įrodymai ir pagrindiniai teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė.

VTS vedėjas, 2013 m. gegužės 30 d. tarnybiniu raštu Nr. Nr. A121-12029(2.1.19-SM4) Personalo departamentui pateikdamas informaciją apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą dėl vaizdo stebėjimo kameros pasukimo, prie jo pridėjo dokumentų kopijų priedus, t. y. VTS vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedimą Nr. A121-3343(2.1.19-SM4), 2013 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-1136(2.1.15-SM4), 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-1137(2.1.15-SM4), kompaktinį diską su vaizdo įrašais CD laikmenoje ir kt.

VTS vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedimas Nr. A121-3343(2.1.19-SM4), kuris skundžiamame Įsakyme įvardijamas kaip pagrindinis, kurį pažeidė pareiškėjas, yra neteisėtas, kadangi buvo parengtas prieštaraujant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams (31 str.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija tuo metu, t. y. 2013 m. vasario 12 d., dar nebuvo gavusi leidimo iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) vykdyti vaizdo stebėjimą automatiniu būdu. Tai, kad reikiamo leidimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar nebuvo gavusi, patvirtina ir 2013 m. vasario 19 d. pareiškėjo pateiktas prašymas Inspekcijai, 2013 m. vasario 21 d. gautas atsakymas Nr. 3R-46(2.13.-1), kuriame teigiama, kad pareiškėjo 2013 m. vasario 19 d. prašymas pripažintas pagrįstu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas nurodymas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki š. m. kovo 15 d., pateikti pranešimą Inspekcijai apie asmens duomenų tvarkymą automatiniu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 262 nustatyta tvarka.

Leidimą dėl vaizdo stebėjimo automatiniu būdu VTS automobiliuose Vilniaus miesto savivaldybės administracija po ilgo susirašinėjimo su Inspekcija gavo tik 2013 m. gegužės 3 d., rašto Nr. 2R-1555(9.1-1.). Gavus šį leidimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 167 buvo patvirtintas Vaizdo įrašų duomenų tvarkymo aprašas, nustatantis VTS tarnybiniuose automobiliuose įrengtos vaizdo įrašymo įrangos atliekamo vaizdo stebėjimo tikslus ir apimtį, vaizdo įrašų duomenų saugojimo terminus, priėjimo prie tvarkomų vaizdo įrašų duomenų ir šių duomenų sunaikinimo tvarką bei kitus reikalavimus.

Tuo tarpu VTS skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedime Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) taip pat nustatomi vaizdo ir garso įrašymo tikslai, saugojimo terminai, priėjimo prie įrašų tvarka ir šis pavedimas akivaizdžiai prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintam aprašui. Skirtingai nurodomi įrašų saugojimo terminai, įrašų darymo tikslai, asmenų, galinčių prieiti prie įrašų, tvarka. VTS vedėjo pavedimas Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) nebuvo tinkamas, todėl administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-167 pavedimas Nr. Al21-3343(2.1.19-SM4) buvo pakeistas patvirtinant minėtą Vaizdo įrašų duomenų tvarkymo aprašą.

Personalo departamento atliekamam tarnybiniam patikrinimui pateikti 2013 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-1136(2.1.15-SM4) ir 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-1137(2.1.15-SM4), pareiškėjo manymu, buvo parengti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Šiuos dokumentus, vadovaudamasis VAĮ 30 straipsniu ir dalyvaujant VTS vedėjui bei VTS 4-ojo kontrolės poskyrio vedėjui V. Č., surašė VTS l.e.p. 2-ojo kontrolės poskyrio vedėjas J. J.. Minėtuose aktuose J. J. nurodė, kad aktus surašė, atsižvelgdamas į tarnybinį patikrinimą, nors joks tarnybinis patikrinimas dar nebuvo pradėtas. Pats J. J. neturi teisės atlikti tarnybinių patikrinimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje tai Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimų skyriaus kompetencija. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje.

Pareiškėjo nuomone, buvo pažeisti ir VAĮ 21, 22 straipsniai. Visiems savivaldybės darbuotojams prieinamoje informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ pareiškėjas pastebėjo, kad 2013 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas A32-1136(2.1.15-SM4) iš tikrųjų buvo parengtas ir užregistruotas ne 2013 m. gegužės 29 d., o 2013 m gegužės 30 d. Pagal Saugaus miesto departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A15-881(2.1.4-SM) patvirtintą gegužės mėnesio darbo grafiką, asmenys, dalyvavę patikrinime, t. y. J. J., V. Č., dirbo 2-oje pamainoje iki 23 val., o VTS vedėjas M. Š. iki 17 val., nors pačiame akte parašyta, kad faktinių duomenų patikrinimas atliekamas nuo 23.00 iki 23.30 val., t. y. jų nedarbo metu. Iš to galima susidaryti nuomonę, kad šis dokumentas buvo melagingai parašytas, siekiant sukurti tariamus rašytinius įrodymus ir juos, kaip tikrus, vėliau pateikti Personalo departamentui tarnybiniam patikrinimui atlikti. Abu faktinių duomenų patikrinimo aktai J. J. buvo parengti ir registruojami 2013 m. gegužės 30 d. nuo 14.30 val. iki 14.45 val. Šie abejotino teisėtumo faktinių duomenų patikrinimo aktai, kaip vieni iš pagrindinių įrodymų dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, buvo įrašyti Personalo departamento 2013 m. birželio 27 d. tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje Nr. A164-63(3.4.53-PD3), kuri kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektu dėl pareiškėjui skiriamos tarnybinės nuobaudos buvo pateikta administracijos direktoriui. Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimų skyriaus specialistai, atlikę tarnybinį patikrinimą, 2013 m. birželio 27 d. surašė tarnybinio patikrinimo motyvuotą išvadą Nr. A164-63(3.4.53-PD3), kurioje nustatydami pareiškėjo kaltę vadovavosi neteisėtai parengtais dokumentais.

Teigė, kad kvalifikuodami tarnybinį nusižengimą ir nustatydami pareiškėjo neteisėtą veikimą ar neveikimą, kaltės formą, tarnybinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vadovavosi prielaidomis ir spėliojimais, o ne tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais. Nebuvo atsižvelgta nei į pareiškėjo, nei į jo kolegos L. G. paaiškinimuose pateiktus prašymus. Motyvuotoje išvadoje Etikos ir nusižengimų tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgdami į 2013 m. gegužės 30 d. VTS budėtojo R. V. tarnybinį pranešimą Nr. 121-11995(2.1.19-SM4) ir kitus tyrimui pateiktus dokumentus, neturėdami pareiškėjo kaltės įrodymų, daro kategorišką išvadą ir spėja, kad niekas kitas, išskyrus pareiškėją ir L. G. negalėjo pasukti kameros, o prielaidos ir spėjimo būdu konstatuoja, kad pareiškėjas, veikdamas susitaręs (pripažinta sunkinančia aplinkybe) su vyriausiuoju specialistu L. G., 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pakeitė jam patruliavimui skirtame automobilyje įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, kampą. Kaip ir kokiu būdu vyko susitarimas dėl kameros pasukimo tarp pareiškėjo ir L. G., tarnybinio nusižengimo motyvuotoje išvadoje jokių faktinių duomenų ir įrodymų nėra. Motyvuotoje išvadoje nėra pareiškėjo neteisėto veikimo ar neveikimo bei kaltės įrodymų, todėl nėra ir tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės ir tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės. Etikos ir nusižengimų tyrimo skyriaus specialistai nesilaikė Taisyklių 12 ir 13 punktų, nes surašė motyvuotą tarnybinio nusižengimo išvadą, nenustatę visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, ir konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Buvo pažeistas ir Taisyklių 15 punktas, kuriame teigiama, kad su sprendimu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Apie tai, kad pareiškėjui 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 41-588 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjas sužinojo 2013 m. liepos 4 d., perskaitęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „@vilys”. Tą pačią dieną 2013 m. liepos 4 d. savo iniciatyva raštu Nr. A121-14605(2.1.19-SM4) kreipėsi į Personalo departamentą su prašymu leisti susipažinti su motyvuota išvada apie tarnybinio nusižengimo rezultatus. Tik kitą dieną po prašymo gavimo, t. y. 2013 m. liepos 5 d., į savo tarnybinį el. paštą pareiškėjas gavo Personalo departamento Etikos ir nusižengimų tyrimo skyriaus vyriausios specialistės R. M. pranešimą, kad pasirašytas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Su Įsakymu buvo supažindintas praėjus Taisyklių 15 punkte nustatytam 3 darbo dienų terminui, t. y. 2013 m. liepos 5 d. Pareiškėjas 2013 m liepos 8 d. apie 14 val. nuvyko į Etikos ir nusižengimų tyrimų skyrių susipažinti su motyvuota išvada, kita medžiaga. Buvo leista, darant išrašus, susipažinti su motyvuota išvada ir kita medžiaga, išskyrus su prie VTS vedėjo 2013 m. gegužės 30 d. tarnybinio rašto Nr. Nr. A121-12029(2.1.19-SM4) pridėtais vaizdo įrašais CD laikmenoje. Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. rašytiniu prašymu Nr. A121-15077(2.1.19-SM4) dar kartą kreipėsi į Personalo departamentą, prašydamas, kad raštu atsakytų, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo atsisakyta leisti peržiūrėti vaizdo įrašus. Pareiškėjui atostogaujant 2013 m. liepos 18 d., vyr. specialistas L. G. informavo pareiškėją, kad Personalo departamentas jam atsiuntė pranešimą į tarnybinį elektroninį paštą, jog leidžia peržiūrėti vaizdo įrašą. Pareiškėjas kartu su vyr. specialistu L. G. Personalo departamente 2013 m. liepos 23 d. susipažino su vaizdo įrašais, esančiais CD laikmenoje.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog kamera specialiai nebuvo nusukinėjama, kadangi ji tik pakreipta, o dėl to niekas nepasikeitė, nes vis tiek rodoma visa galinė automobilio sėdynė. Kamera lengvai sukinėjasi ir galėjo pasisukti ją netyčia užkliudžius. Be to, pareiškėjas žinojo, kad daromas vaizdo įrašas. Įraše turėjo matytis, kaip buvo tikrinamas automobilis, tačiau tas procesas visai neįrašytas, nors matyti, kad kamerą kažkas atsuko į pirminę padėtį.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko (b. l. 30–34).

Pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta ir tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas laikantis visų teisės aktuose reikalaujamų procedūrų, nuobauda paskirta pagrįstai ir nėra pagrindo jos naikinti.

Nurodė, jog pareiškėjas dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento VTS 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiuoju specialistu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas – VTS, kurio struktūroje dirba pareiškėjas, vedėjas 2013 m. vasario 12 d. pavedimu Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“ nustatė, kad VTS tarnybiniuose automobiliuose yra diegiama vaizdo ir garso įrašymo įranga. Filmavimo kameros yra skirtos filmuoti automobilio priekį, jo priekyje esančius šonus ir automobilio salono galinę sėdynę. Šiuo tarnybiniu pavedimu visiems VTS valstybės tarnautojams ir darbuotojams uždrausta keisti tarnybiniuose automobiliuose įdiegtų vaizdo filmavimo kamerų filmavimo kampą, ardyti, atjungti laidus ar kitaip gadinti automobiliuose įdiegtą įrangą, taip pat išjungti radijo ryšio priemones. Su nurodytu tarnybiniu pavedimu VTS valstybės tarnautojai (darbuotojai) supažindinti pasirašytinai. Pareiškėjas, buvo susipažinęs su vedėjo pavedimu, todėl jam buvo žinoma, kad keisti tarnybiniuose automobiliuose įdiegtų vaizdo filmavimo kamerų filmavimo kampą yra draudžiama.

Paaiškino, kad VTS 2-ojo kontrolės poskyrio laikinai einantis pareigas vedėjas J. J. ir šio skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vedėjas V. Č., 2013 m. gegužės 29 d. pradėdami darbą savo pamainoje, pastebėjo, kad jiems patruliavimui skirtame tarnybiniame automobilyje „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampas pakeistas. Tą pačią dieną apie 23 val. Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas – VTS vedėjas M. Š., kartu su nurodyto skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio laikinai einančiu pareigas vedėju J.

J. ir šio skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vedėju V. Č. apžiūrėjo tarnybinius automobilius „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad galinę automobilio sėdynę filmuojančios kameros abejuose automobiliuose nustatytos tinkamu kampu. Tai užfiksuota 2013 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1136(2.1.15-SM4). Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas – VTS vedėjas M. Š., VTS vedėjo pavaduotojas A. D., šio skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio laikinai einantis pareigas vedėjas J.

J. ir šio skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vedėjas V. Č. 2013 m. gegužės 30 d. apie 14 val. apžiūrėjo tarnybinius automobilius „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios automobilio galinę sėdynę, filmavimo kampas pakeistas. Tai užfiksuota 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1137(2.1.15-SM4). Nurodytu automobiliu 2013 m. gegužės 30 d. nuo 6 val. iki 15 val. patruliavo VTS 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas N. G. ir 4-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas L.

G.. Tai 2013 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A121-11995(2.1.19-SM4) „Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) ekipažo sudėties“ patvirtino Saugaus miesto departamento VTS Budėtojų poskyrio vyriausiasis specialistas R. V.. Peržiūrėjus šiame automobilyje buvusius filmavimo įrašus, nustatyta, kad tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios automobilio galinę sėdynę, filmavimo kampas buvo pakeistas 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val., t. y. pareiškėjo patruliavimo metu.

Gavęs šią informaciją, Personalo departamentas 2013 m. birželio 7 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-12629(3.1.29-PD3) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų N. G. ir L. G. galimai netinkamo elgesio“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris įpareigojo atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Saugaus miesto departamento VTS 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto N. G. (pareiškėjo) atžvilgiu. Pareiškėjui 2013 m. birželio 17 d.

įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-45(3.4.53-PD3), kuriame jis įtariamas tuo, kad 2013 m. gegužės 30 d. apie 13.08 val. galimai pakeitė jam patruliavimui skirtame tarnybiniame automobilyje įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampą.

Teigė, kad tai, jog 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. filmavimo kameros, įdiegtos VTS tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampas buvo pakeistas, patvirtina 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-1137(2.1.15-SM4) ir pateiktas vaizdo ir garso įrašas „Verbatim CD-R“ laikmenoje. Nurodytu laiku vaizdo filmavimo kameros filmavimo kampą galėjo pakeisti tik šiuo automobiliu patruliavę VTS valstybės tarnautojai: 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas N. G. ir 4-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas L. G.. Pareiškėjas skunde neneigia, kad nurodytu laiku patruliavo nurodytu automobiliu. Tai patvirtina ir Saugaus miesto departamento direktoriaus 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A15-881(2.1.4-SM) patvirtintas Saugaus miesto departamento VTS darbuotojų gegužės mėnesio darbo grafikas, ir VTS Budėtojų poskyrio vyriausiojo specialisto R. V. 2013 m. gegužės 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. A121-11995(2.1.19-SM4) „Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) ekipažo sudėties“.

Pažymėjo, jog Vaizdo įrašų duomenų tvarkymo tvarkos aprašas yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 40-167. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. gegužės 30 d., kai leidimas iš Inspekcijos buvo gautas, todėl VTS vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedime Nr. A121-3343(2.1.19-SM4) nurodyti reikalavimai yra teisėti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tarnybinę nuobaudą pareiškėjui skyrė 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 41-589. Pareiškėjas su Įsakymu buvo supažindintas viena diena pavėlavus. Pareiškėjas skunde nemotyvavo, kaip viena pavėluota diena galėjo sukelti jam kokių nors neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista ir jis ją įgyvendino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 137–145) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 1 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos N. G. skyrimo“ Nr. 41-588.

Nors tai ir nenurodyta skundžiamame Įsakyme, tačiau teismas padarė išvadą, kad faktinės padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybės yra aprašytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento 2013 m. birželio 27 d. tyrimo dėl N. G. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. A164-63(3.4.53-PD3) (toliau – ir Išvada). Tačiau ir pačiame Įsakyme yra aiškiai pasakyta, už kokius faktinius veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, skiriama nuobauda: „pareiškėjas, veikdamas susitaręs su Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vyriausiuoju specialistu L. G., 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pakeitė jam patruliuoti skirtame tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampą“. T. y. tarnybinė nuobauda paskirta ne už kokios nors kitos filmavimo kameros pasukimą.

Teismas pripažino, jog pareiškėjo nurodomas termino pažeidimas nėra esminis, darantis skundžiamą Įsakymą neteisėtu. Tik Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nuobaudų skyrimo terminai yra naikinamieji (per kiek laiko nuo nusižengimo padarymo būtina paskirti nuobaudą), kiti procesiniai terminai aktą darytų negaliojantį, jeigu pažeidimai būtų tokie, kurie nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. jeigu pažeidus procedūras nebūtų užtikrintas reikiamas visų aplinkybių įvertinimas. Šiuo atveju procesą reglamentuojantis teisės aktas buvo pažeistas, bet ne dėl terminų.

Atsižvelgęs į Taisyklių (redakcija, galiojusi tarnybinio tyrimo laiku) 13 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad Išvadoje (ar joje minimuose dokumentuose, kituose įrodymuose) turi būti nurodomos faktinės aplinkybės, kurios patvirtintų, kad pareiškėjas tyčia nusuko įdiegtos filmavimo kameros, būtent tos, kuri filmuoja galinę automobilio sėdynę, kampą ir tai padarė susitaręs su kitu kartu patruliuojančiu pareigūnu (nes taip nurodyta Įsakyme). Už neatsargų filmavimo kameros pasukimą negalėtų būti skiriama tokia pakankamai griežta tarnybinė nuobauda, kaip papeikimas.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjui dirbant automobilyje „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 30 d. apie 13 val. (ar anksčiau, nes pagal pateiktą vaizdo įrašą matyti pasukimo laikas kelios minutės po 12 val.) ši kamera buvo pasukta, nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 30 d. dirbo ir naudojosi šiuo automobiliu nuo 6 val. iki 15 val. Todėl nėra pagrindo abejoti 2013 m. gegužės 30 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. A32-1137(2.1.15-SM4) užfiksuotais duomenimis, o peržiūrėjus vaizdo įrašą, nėra pagrindo abejoti ir 2013 m. gegužės 29 d. faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. A32-1136(2.1.15-SM4) duomenimis. Pareiškėjo nurodomi šių aktų surašymo pažeidimai teisiškai yra nereikšmingi ir neturi įtakos šių aktų teisėtumui. Nesvarbu, ar pasirašę šiuos aktus asmenys tuo metu dirbo, ar tai buvo jų laisvas laikas, ar jie patys turi teisę atlikti tarnybinį tyrimą ar ne, aktų surašymo tikslas galėjo būti nurodytas iš vadovybės žodžių, žinant, kad bus atliekamas tarnybinis tyrimas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šie aktai surašyti pažeidžiant kokius nors teisės aktus. Tuo labiau nėra pagrindo išvadai, kad tarnybinis tyrimas atliktas pažeidžiant VAĮ nuostatas. Tarnybiniams santykiams taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių nuostatos.

Tačiau be rašytinių įrodymų Išvadoje nurodomas vaizdo ir garso įrašas „Verbatim CD-R“. Nors parašyta, kad yra ir garso įrašas, jokie įrašyti N. G. ir kartu su juo buvusio tarnautojo žodžiai, įrodantys susitarimą, nėra iššifruojami ir cituojami Išvadoje (jų negirdėti ir teismui pateiktame įraše). Išvadoje netiesioginiu būdu nustatoma, kad tik šie du tarnautojai, kurie dirbo nurodytu laiku, galėjo pasukti vaizdo kamerą.

Išvadoje nenurodoma, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė, tačiau nurodoma, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų ir pažeidžiant viešąjį interesą, t. y. pažeidžiant minėtas Vyriausybės nutarimo nuostatas. Išvadoje nėra paaiškinama iš viso, kokia yra pareiškėjo kaltės forma, kokias pasekmes sukėlė nusižengimas, o iš karto pereinama prie sunkinančių aplinkybių, kad nusižengimas padarytas tyčia ir iš anksto susitarus.

Teisme buvo peržiūrėtas visas pateiktas vaizdo įrašas (b. l. 98). Pačiame pirmajame įraše, kurio data yra 2013 m. gegužės 30 d., laikas 12 val. 12 min., matyti, kad kamera, filmuojanti galinę sėdynę, pasisuka, bet nesimato žmogaus, kuris ją pasuka, jokios jo kūno dalies. Tačiau svarbiausia yra tai, jog pasukus tą kamerą, toliau lygiai taip pat gerai matoma galinė automobilio sėdynė, tik šiek tiek įstrižai, matyti, kad per visą laiką joje (2-iose sėdimose vietose, abi matosi gerai) niekas nesėdėjo ir jokie įvykiai nevyko, išskyrus įrašo pabaigoje, kai automobilį tikrinęs asmuo atsuko kamerą į buvusią padėtį ir apžiūrėjo tą galinę sėdynę. Kamera kampu filmuoja šiek tiek ir dešinę priekinę keleivio vietą, matosi, kaip 12 val. 7 min. atsisėda keleivis (pareiškėjas ir atsakovo atstovė paaiškino, kad tai L. G.), matoma jo dešinė ranka. Jau kamerai esant pasuktai, matosi, kad L. G. judina rankomis, išima pinigus, juos skaičiuoja.

Nurodytas įrašas patvirtina, kad kamera buvo pasukta, tačiau per visą tą laiką labai gerai buvo matoma automobilio galinė sėdynė, todėl kameros pasukimu joks neteisėtas tikslas nebuvo pasiektas. Be to, iš garsų girdėti tik ūžesys (galimai gatvės, mašinos), jokių pasikalbėjimų negirdėti. Kamera užfiksavo tam tikrus L. G. veiksmus, tai papildomai įrodo, kad pareiškėjas sąmoningai ir tyčia, susitaręs su kolega, kameros tikrai nesuko, nes tokiu atveju nebūtų nufilmuota, kad L. G. iš kažkur grįžęs ištraukė iš kišenės pinigus ir juos skaičiavo. Jeigu pareiškėjas, susitaręs su kitu pareigūnu, būtų norėjęs nusukti kamerą taip, kad ji nefilmuotų galinės sėdynės, tai buvo galimybė taip padaryti, tačiau to niekas nepadarė ir galinė sėdynė visą laiką labai gerai matoma ir netgi matomas iš dalies priekyje sėdintis asmuo. Tokiu atveju, jokia žala nei tarnybos interesams, nei viešajam interesui nebūtų padaryta netgi tuo atveju, jeigu automobilio galinėje sėdynėje būtų pasodinti kokie nors asmenys, vyktų kokie nors įvykiai, nes vis tiek viskas būtų nufilmuota, kaip ir įvyko.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad kamera šiek tiek pasisuko, kai L. G. automobilyje nebuvo, o kai jis grįžo, tai kamera, kas jam galimai nebuvo naudinga, filmavo jo dešinę pusę. Todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovas nustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – išankstinį susitarimą su kitu pareigūnu. Jokių tokio fakto įrodymų nėra.

Nei Išvadoje, nei Įsakyme pareiškėjo kaltės laipsnis, forma visiškai neįvertinti, taip pat galima teigti, kad neįrodyta, kad jis netgi netyčia užkliudė tą kamerą ir ją pasuko. Nėra jokių duomenų, kaip lengvai tos kameros gali pasisukti nuo stabdymo, nuo automobilio sukratymo įvažiavus į duobę ir nuo panašių dalykų. Pareiškėjas aiškino, kad kameros yra nestabilios. O nurodytos aplinkybės, visų pirma, turėjo būti įvertintos, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimo nuostatas. Antra, skiriant ir parenkant nuobaudą, itin svarbią reikšmę turi kaltės forma ir laipsnis. Minėta, kad jeigu pareiškėjas netyčia užkliudė kamerą, kuri, nepaisant to, vis tiek iš esmės rodė tą patį vaizdą, jam negalėtų būti skirta tokia nuobauda, kaip papeikimas, nes nuobauda visiškai neatitiktų nusižengimo pobūdžio, galimų ar realiai sukeltų pasekmių (kaip matyti iš vaizdo įrašo, kamerai atstatyti į buvusią padėtį reikėjo sekundės ar kelių sekundžių).

Teisme buvo apklausti liudytojai, kurių parodymais taip pat nebuvo galimybės nustatyti nei pareiškėjo kaltės formos, nei laipsnio, nei to, kad jis veikė tyčia ir susitaręs iš anksto su kitu tarnautoju.

Liudytojo M. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai neatitiko vaizdo įrašo. Įraše visai nematyti, kas pasuko kamerą, tuo momentu priekinėje keleivio sėdynėje nieko nebuvo. Todėl galimai išvada, kad kamerą pasuko pareiškėjas, yra padaryta, atsižvelgiant į tai, kad N. G. buvo likęs vienas automobilyje. Taip pat liudytojo svarstymai, kad kamera nusukta, nes L. G. skaičiavo pinigus, vėliau dėl to jam reikėjo aiškintis, kas nufilmuota kita kamera, yra nepatvirtinami vaizdo įrašu. Momentą, kai L. G. skaičiuoja pinigus, kampu nufilmavo ta pati nusukta kamera. Be to, liudytojas visai neteisingai aiškino, kad kamera buvo nusukta tuo momentu, kai L. G. skaičiavo pinigus. Kamera buvo nusukta dar iki L. G. įlipant į automobilį ir pradedant skaičiuoti pinigus, o pinigų skaičiavimas labai gerai matosi, be to, nuo to momento kameros niekas nejudino. N. G. neneigia iki šiol, kad galimai netyčia užkliudė kamerą ir ją pasuko, tačiau tai neįrodo, kad jis ją pasuko tyčia ir susitaręs su L. G.. Priešingai, įrašas rodo, kad nebuvo jokios prasmės pasukti kamerą, nes vis tiek viskas nufilmuota, o galinėje sėdynėje nieko nevyko, ji gerai matoma ir tai užfiksuota per visą pareiškėjo tos dienos darbo laiką. T. y. liudytojas savaip interpretuoja matytą vaizdo įrašą ir matyt jo gerai neprisimena.

Liudytojo A. D. parodymai patvirtina tik faktą, kad kamera buvo nusukta, to fakto niekas neginčija.

Liudytojo V. Č. parodymais taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas, susitaręs su porininku, nusuko kamerą tyčia, kad nebūtų įrašomas vaizdas automobilio galinėje sėdynėje.

Liudytojo J. J. parodymai taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas tyčia, susitaręs su L. G., nusuko vieną iš kamerų.

Liudytojo L. G. parodymai, kad jis kameros nesukinėjo, patvirtinti peržiūrėtu įrašu. Šie parodymai taip pat nepatvirtina, kad N. G. kamerą pasuko tyčia.

Kitų įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai ir iš anksto susitaręs padarė tarnybinį nusižengimą, nėra nei Išvadoje, nei su ja pateiktuose dokumentuose.

Pareiškėjo teiginiai, kad neprivalėjo laikytis vadovybės nurodymų ir vidinių aktų, susijusių su vaizdo įrašų darymu, teismo laikyti nepagrįstais, nes jis buvo baudžiamas už nusižengimą, kai savivaldybės administracija jau gavo teisę tvarkyti vaizdo įrašus. Tuo atveju, jeigu būtų nustatytas tyčinis, neatsargus ar aplaidus Įsakyme nurodomų teisės aktų pažeidimas, pareiškėjas pagrįstai būtų traukiamas atsakomybėn.

Tačiau nagrinėjamu atveju yra apskritai neįrodyta, kad pareiškėjas padarė veiksmą, kurio padarymu yra kaltinamas, taip pat visiškai nėra nustatyta pareiškėjo kaltės forma, t. y. esminė pažeidimo sudėtinė dalis – subjektyvioji pusė. Nenustatyta, kad pareiškėjas veikė iš anksto susitaręs su L. G. – jokių įrodymų dėl šio fakto nėra, priešingai, vaizdo įraše matyti, kad tik po kameros pakreipimo L. G. įsėdo į automobilį ir pradėjo skaičiuoti pinigus, ir visa tai yra nufilmuota.

Atsižvelgus į tai, kad neįrodytas pats tarnybinio nusižengimo padarymo faktas ir tuo pačiu esminė nusižengimo sudėties dalis – subjektyvioji pusė, kaltės forma, padaryta išvada, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant Vyriausybės nutarimo reikalavimus, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Todėl skundžiamas įsakymas panaikintas.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 148-151; 156-159) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, susijusių su tarnybine drausme. Teismas taip pat neteisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, jo sprendime nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remiantis, teismas padarė vienokią ar kitokią išvadą.

2. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog filmavimo kamera automobilyje buvo pasukta būtent N. G. patruliavimo metu, nesant automobilyje ekipažo porininko L. G., tačiau padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Nors ir žinodamas, kad draudžiama keisti filmavimo kamerų kampą, pareiškėjas kamerą pasuko, nes daugiau niekas, be jo, tiesiog to negalėjo padaryti.

3. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, kad, skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsakovas nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų vien dėl to, kad pareiškėjas teigė, jog filmavimo kameros nenusuko, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Pareiškėjas, neigdamas patį kameros sukimo faktą, negali paneigti tarnybinio pažeidimo padarymo.

4. Šiuo atveju faktinių patikrinimų aktais, filmuota medžiaga ir liudytojų parodymais neginčijamai įrodyta, kad filmavimo kamerą pasuko pareiškėjas. Pareiškėjas savo vadovų neinformavo apie tai, kad filmavimo kamera yra nusukta, o tai reiškia, kad šiuo neveikimu jis slėpė padarytą nusižengimą.

5. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento atliktą tyrimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą Išvadą galima įvardyti visus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementus:

1) pažeidimą padaręs valstybės tarnautojas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas N. G.. Tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nurodytais tarnybinių nuobaudų skyrimo terminais ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse;

2) pažeidimų padarymo faktas – veikdamas susitaręs su Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 4-ojo kontrolės poskyrio vyriausiuoju specialistu L. G., 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. pakeitė jam patruliuoti skirtame tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampą. Pažymėtina, kad Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, liudiję šioje administracinėje byloje, teigė, kad jie iš karto pamatė nusuktą kamerą ir apie tai dėl galimo tarnybinio nusižengimo informavo Personalo departamentą. Šios informacijos pagrindu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas;

3) neigiamos pasekmės – vadovo pavedimų nevykdymas daro neigiamą poveikį kitų tarnautojų ir darbuotojų požiūriui į tarnybines ir darbo pareigas, daro neigiamą poveikį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teikiamų administracinių paslaugų kokybei. Pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojai, yra keliami aukšti profesinės veiklos reikalavimai. Viešosios tvarkos skyriaus automobiliuose įrengta vaizdo įrašymo įranga naudojama visuomenės saugumui užtikrinti ir viešajai tvarkai palaikyti, siekiant apginti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmens teises ir laisves, fiksuoti administracinius teisės ir kitus pažeidimus, užkirsti kelią galimiems korupcijos atvejams. Valstybės tarnautojui nesilaikant draudimo keisti vaizdo filmavimo kamerų filmavimo kampą, ardyti, atjungti laidus ar kitaip gadinti automobiliuose įdiegtą įrangą, kyla grėsmė aukščiau paminėtiems kamerų įrengimo tikslams;

4) priežastinis ryšys – dėl vadovo pavedimo nevykdymo kyla tiesioginės neigiamos pasekmės, kurios nebūtinai turi būti apibrėžtos materialia išraiška. Būtent pareiškėjo neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, į kurias privalėjo reaguoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą;

5) kaltė – ji pasireiškia tuo, kad pareiškėjas, gerai žinodamas teisės aktų jam keliamus reikalavimus, juos pažeidė.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą, apibendrinančią išvadą, kad skundžiamas Įsakymas priimtas nesilaikant tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos, kas prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patvirtintoms įrodymais, surinktais tarnybinio patikrinimo metu ir teismo posėdyje apklausus liudytojus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis ABTĮ 136 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Bylos įrodymai patvirtina ir šalys sutinka, kad 2013 m. gegužės 30 d. 13.08 val. buvo pakeistas pareiškėjui skirtame tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įdiegtos filmavimo kameros, filmuojančios galinę automobilio sėdynę, filmavimo kampas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepaneigė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, tačiau pagrįstai nurodė, kad nėra įrodyta, kad inkriminuotą pareiškėjui veiksmą, pakeičiant kameros filmavimo kampą, atliko būtent pareiškėjas.

Apeliacinės instancijos teismas, darydamas šią išvadą, vadovaujasi teismų praktika panašiose bylose, kadangi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime).

Taigi, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.

Draudimo nevykdymas gal būti padarytas tik veikimu. Byloje nėra įrodymų, kad būtent pareiškėjas atliko veiksmą, pakeičiantį kameros filmavimo kryptį, ar prisidėjo prie tokio veikimo. Todėl, neįrodžius pareiškėjo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elemento – veikimo, ir tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės elemento – kaltės, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Kiti, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisės aktų pažeidimai, inkriminuoti pareiškėjui yra išvestiniai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedime Nr. A121-3343(2.119-SM4) „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“ numatyto draudimo nevykdymo ir savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veikoje nesudaro. Todėl neįrodžius, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. pavedime Nr. A121-3343(2.119-SM4) „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinių automobilių“ nustatytą draudimą keisti Viešosios tvarkos skyriaus automobiliuose įdiegtų vaizdo filmavimo kamerų filmavimo kampą, jo veikoje nėra ir kitų tarnybinės veiklos pažeidimų.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Veslava Ruskan