AS-177-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-177-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02317-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. 2013 m. liepos 3 d. teismui padavė skundą, prašydamas:

1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM), išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, 16 136,58 Lt;

2) panaikinti VRM 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-5891(11) (b. l. 1-5).

Pareiškėjas nesutiko su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame pripažinta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, VRM netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) ir nepagrįstai nesprendė klausimo dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, taigi pareigūnų ir karių pensijų klausimus reguliuojančios teisės aktų nuostatos yra specialiosios VAĮ atžvilgiu. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, nuo to laiko nepraėjo treji metai.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (b. l. 13-15).

Nurodė, kad sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus pensijos nepriemokos išmokėti nebuvo pagrindo. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi tik 2013 m. gegužės 24 d., praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie pensijos nepriemoką, todėl, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, prašymas paliktas nenagrinėtu. Be to, pensijos mokėjimas nurodytu laikotarpiu buvo vykdomas pagal galiojusius teisės aktus. Į atsakovą pareiškėjas kreipėsi daugiau nei po trejų metų nuo to laiko, kai sužinojo apie sumažintą pensiją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 38-40) nutraukė administracinę bylą Nr. I-4346-281/2013 pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2008 m. gruodžio 1 d. buvo mokama 3 247,14 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau ji, Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota (b. l. 18, 22-23). 2013 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 20-21). 2013 m. birželio 14 d. VRM raštu Nr. 1D-5891(11) nurodė, kad, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, jo prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. priimto nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 19).

Teismas apibrėžė, jog byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį teisėtumo.

Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Teismas darė išvada, jog pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėn., tuo tarpu į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. liepos 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktu, atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas pasiūlė pareiškėjui teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 33), tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, nors jam tokia teisė buvo išaiškinta ir suteikta. Pažymėta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

III. Pareiškėjas V. M. 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė atskirąją skundą (b. l. 43-45) 2014 m. gruodžio 9 d. ir atskirojo skundo patikslinimą (b. l. 75), prašydamas:

1) atnaujinti praleistą terminą apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį nutraukti administracinę bylą Nr. I-4346-281/2013 dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo;

2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį nutraukti administracinę bylą Nr. I-4346-281/2013 dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo;

3) atnaujinti praleistą terminą skundui atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarnybai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti;

4) panaikinti VRM 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1D-5891(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti jo 2013 m. gegužės 24 d. prašymą dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, atnaujinti terminą priimti prašymą nagrinėti ir tenkinti prašymą išmokėti pareiškėjui valstybinės pareigūno pensijos nepriemoką 16 136,58 Lt.

Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai jį sulaikė ir įteikė pranešimą apie įtarimą, o 2012 m. lapkričio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šis atvejis buvo viešinamas masinėse informavimo priemonėse. Pareiškėjas patyrė didelį stresą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, pablogėjo sveikata. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės mėnesį pareiškėją išteisino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendimą dėl išteisinimo paliko nepakeistą. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nebuvo priėmęs galutinio sprendimo, 2013 m. liepos 3 d. pareiškėjas privertė save pateikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pripažįsta, jog formaliai praleido terminą tokio pobūdžio reikalavimam pareikšti, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad aptariamu laikotarpiu dėl minėtų priežasčių jam rūpėjo ne tai, o jo būseną tuo metu galėjo suprasti tik tas, kas išgyveno analogiškus išbandymus. Pareiškėjas nurodo, kad atsitiktinai iš kolegos sužinojo, kad administracinė byla pagal jo skundą nutraukta. Vienas pagrindų – pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta ir suteikta. Pareiškėjas gerbia ir priima teismo sprendimą, kuris, neatsižvelgus į baudžiamųjų bylų „maratoną“ ir tuo sąlygotą jo būseną ir neveikimą, buvo teisingas ir atitiko ABTĮ nuostatas, tačiau pažymi, kad jokio pranešimo, jog yra kviečiamas į Vilniaus apygardos administracinį teismą nei jis, nei jo šeimos nariai nėra gavę ir niekur apie tokio pranešimo gavimą nėra pasirašę, todėl negalėjo, bent jau per advokatą, pasinaudoti savo teisėmis.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo apeliacinį procesą nutraukti.

Nurodo, kad nors ir neprašo panaikinti, tačiau pareiškėjas iš tikrųjų ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį nutraukti šią bylą. Pareiškėjas yra praleidęs du procesinius terminus – skundui į pirmos instancijos teismą paduoti (dėl ko teismas nutraukė bylą) ir atskirajam skundui paduoti. Antrojo termino pareiškėjas net neprašė atnaujinti. Atskirasis skundas paduotas po termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą Nr. I-4346-281/2013 pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarnybai dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti ir priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą su patikslintais reikalavimais, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas, 2013 m. liepos 3 d. paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui, iš esmės siekė inicijuoti teisinį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė per 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį valstybinę pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pateiktą teisės aiškinimą, į tai, kad pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėnesį, o į teismą kreipėsi tik 2013 m. liepos 3 d., pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimam pareikšti.

ABTĮ 101 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Tačiau, kaip pažymėta jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis (nustačius, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą) bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamo nutartyje atkreipė dėmesį, kad „nagrinėjamu atveju teismas pasiūlė pareiškėjui teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (b. l. 33), tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise“, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ir nurodyta 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kuria teismas atnaujino pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti ir priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą su patikslintais atskirojo skundo reikalavimais (b. l. 76-77), pareiškėjui 2013 m. liepos 3 d. teismui pateikus skundą, byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. lapkričio 5 d. 14 val. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta šaukimu, kuris buvo įteiktas pareiškėjui sūnui. Tačiau šalims į teismo posėdį neatvykus, bylos nagrinėjimas atidėtas 2013 m. gruodžio 10 d. Apie atidėto teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas informuotas teismo pranešimu, kuris buvo siunčiamas neregistruoti paštu. Be to, teismas 2013 m. lapkričio 11 d. raštu, kuris taip pat buvo išsiųstas neregistruotu paštu, pareiškėjui išaiškino teisę teikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti. Šalims neatvykus į 2013 m. gruodžio 10 d. teismo posėdį ir pareiškėjui nepateikus prašymo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti, teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi bylą nutraukė. Pastaroji nutartis pareiškėjui taip pat išsiųsta neregistruotu paštu.

Atsižvelgusi į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, t. y., tai kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas žinojo apie administracinės bylos pagal jo skundą nagrinėjimo eigą, kad jis gavo teismo išaiškinimą apie jo teisę teikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjui teigiant, jog tokio pranešimo nei jis, nei jo šeimos nariai nėra gavę, teismui bylą nutraukus būtent tuo pagrindu, jog pareiškėjas ir po to, kai teismas jam pasiūlė teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tokia teise nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui galimai nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą (dalyvauti nagrinėjant bylą pagal savo skundą, teikti prašymus), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina, bylą pagal pareiškėjo skundą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos nagrinėti teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas