AS-556-60-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-60/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01153-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovams Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patrulei E. P. ir tyrėjai R. R. dėl atsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patrulės E. P. 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 64-56-S-11209 ir tyrėjos R. R. 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 64-56-S-11210 bei įpareigoti minėtas pareigūnes tinkamai atsakyti, pateikti informaciją į penkis klausimus, kurie buvo užduoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. joms adresuotuose prašymuose.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas nustatė, jog skundžiamais raštais Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas atsakė į A. R. 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymus Nr. 64-56-AP-321 ir Nr. 64-56-AP-322, pateikdamas informaciją, kad pareigūnės E. P. ir R. R. yra supažindintos su visais LR įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais policijos pareigūnų darbą, ir savo tiesioginiame darbe jais vadovaujasi.

Taip pat pareiškėjas informuotas, kad nebuvo gauta jokių duomenų, jog pareigūnas A. M. 2012 m. balandžio 28 d. tamsiu paros metu stabdydamas transporto priemonę padarė tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Taigi teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo pakankamai aišku, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio - aiškinamojo pobūdžio dokumentų adresuotų asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama, su kokiais teisės aktais pareigūnės yra supažindintos bei kokiais teisės aktais vadovaujasi atlikdamos savo pareigines funkcijas, taip pat pateikiama informacija apie neturėjimą duomenų apie pareigūno A.

M. galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Akivaizdu, jog šiuo atveju iškeltas ginčas dėl informacinio pobūdžio raštų panaikinimo teisiškai beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovams, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Skundžiamo pobūdžio dokumentai (Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. rugsėjo 12 d. raštai Nr. 64-56-S-11209 ir Nr. 64-56-S-11210) nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio sritį, nes nėra individualus teisės aktas (ABTĮ 2 str. 14-15 d.), taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. rugsėjo 12 d. raštų Nr. 64-56-S-11209 ir Nr. 64-56-S-11210 panaikinimo teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakoves iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymus, yra neatsiejamai susijęs su skundo reikalavimu dėl skundžiamų 2013 m. rugsėjo 12 d. raštų panaikinimo ir atskirai negali būti išnagrinėtas, todėl pareiškėjo skundą dalį dėl įpareigojimo atsakoves iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymus taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti kitą nutarimą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog su teismo nutartyje pateiktais argumentais nesutinka, kadangi teisėjas labai siaurai žvelgia į skunde pateiktus argumentus, dokumentus ir Vilkaviškio policijos komisariato pateiktą atsakymą traktuoja pagal pavadinimą, bet neanalizuoja, nesigilina, kas slypi pateiktuose klausimuose ir atsakymuose. Teisėjas priimdamas tokią nutartį pažeidžia ne tik Konstituciją, bet ir jo konstitucines teises į sąžiningą ir objektyvų teismą, kadangi neįsigilinęs į visus byloje esančius dokumentus, argumentus, savo nutartimi užkerta pareiškėjui bet kokią galimybę apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia, ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes ar ne, tik bylą nagrinėjant iš esmės. Vadinasi, teisėjas pirma turi suteikti pareiškėjui teismo proceso metu pateikti visus argumentus ir užduoti klausimus atsakovėms, o po to priimti nutarimą, sprendimą. Tik tokiu savo elgesiu teisėjas pareiškėjui nesukels abejonių, jog jis dalyvavo sąžiningame teisme, o teisėjas išgirdęs visus argumentus priims nutarimą savo kompetencijos ribose. Pareiškėjas mano, kad sąžiningiausia atskirąjį skundą grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui ir suteikti jam galimybę apginti savo ir įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčo šalių pateiktus argumentus, su pareiškėjo pozicija nesutinka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 64-56-S-11209 ir 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakymą Nr. 64-56-S-11210 bei įpareigoti minėtas pareigūnes tinkamai atsakyti, pateikti informaciją į penkis klausimus, kurie buvo užduoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. joms adresuotuose prašymuose.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijami raštai buvo priimti atsakant į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymus Nr. 64-56-AP-321 ir Nr. 64-56-AP-322.

Pasisakydama dėl šio byloje pateiktų pareiškėjo reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tačiau į šį ratą pareiškėjo reikalavimai nepatenka. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, suteikiama tam tikra informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-201/2011; LVAT 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-37/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 12 d. skundžiami raštai Nr. 64-56-S-11209 ir Nr. 64-56-S-11210 yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai.

Iš skundžiamų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato raštų turinio matyti, kad šiuose dokumentuose viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) skirtų pareiškėjui nėra, todėl tokie raštai patys savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011 pabrėžė, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. prašymai Nr. 64-56-AP-321 ir Nr. 64-56-AP-322 atsakovui iš esmės vertintini, kaip prašymai dėl informacijos pateikimo. Iš šių prašymų turinio galima teigti, kad pareiškėjo prašymų 5 punktuose išdėstyti paklausimai negali būti siejami su asmens (pareiškėjo) tariamai pažeistų teisių gynimu ABTĮ reglamentuojamame administraciniame procese. Tokių prašymų nagrinėjimo rezultatas negali sukelti pareiškėjui konkrečių ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu jam reikšmingų teisinių pasekmių.

Iš pateiktų atsakovo atsakymų turinio visiškai akivaizdu, jog pareiškėjui atsakant į jo paklausimus buvo pateikta atitinkamo pobūdžio informacija, pateiktas atsakymas nei pareiškėjo teisėms, nei jo interesams įtakos nepadarė, jokių juridinių pareigų nenustatė, o tai reiškia, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakymo Nr. 64-56-S-11209 ir 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakymo Nr. 64-56-S-11210, kaip individualių aktų, panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Administracinė teisena dėl aptariamų dokumentų negali būti pradėta (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos skundo reikalavimus.

Reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovo pareigūnes tinkamai atsakyti, pateikti informaciją į penkis klausimus, kurie buvo užduoti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 3 d. joms adresuotuose prašymuose, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti skundžiamus raštus ir su pastaraisiais susijęs, todėl šį reikalavimą teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius