A-111-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-111-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07907-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. K3-314 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. I.“ (toliau – ir Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. K3-314, ginčijamas įsakymas).

Nurodė, jog Trakų rajono savivaldybės administracijai buvo pateikti 2010 m. birželio 8 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. (reg. 2013 m. rugsėjo 3 d.) Senųjų Trakų gyventojų kolektyviniai skundai. 2010 m. birželio 8 d. skundas buvo vizuotas I. N., A. I. ir J. K.. 2011 m. balandžio 29 d. skundas buvo vizuotas A. Č., A. D. ir A. I.. 2013 m. rugpjūčio 16 d. (reg. 2013 m. rugsėjo 3 d.) skundas buvo vizuotas J. K., T. P. ir A. I.. Skundams nagrinėti kiekvieną kartą papildomai buvo sudaroma komisija. Pasak pareiškėjos, skundo nagrinėjimą turi organizuoti pirmasis adresatas, t. y. 2010 m. birželio 8 d. skundą – I. N., 2011 m. balandžio 29 d. – A. Č., 2013 m. rugpjūčio 16 d. – J. K.. Kolektyvinis gyventojų 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundas seniūnijoje buvo gautas 2013 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėja nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo atostogose ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo imtis atitinkamų veiksmų minėtam skundui išnagrinėti. Tuo metu ją pavadavo Lentvario seniūnas V. R.. Atostogų atveju Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius privalo pavesti dalyvauti administracinėje procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams, turintiems ne mažesnius įgaliojimus. Kolektyvinio gyventojų 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundo nagrinėjimą organizavo pats Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, o į komisijos, nagrinėsiančios skundą, sudėtį pareiškėja nebuvo įtraukta. Komisija atliko tyrimą ir surašė išvadą, tačiau jos pareiškėjai nepateikė vykdyti, taip pat ji nėra registruota teisės aktų nustatyta tvarka Trakų rajono savivaldybės bendrojoje informacinėje sistemoje.

Teigė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. galimo tarnybinio nusižengimo motyvuotoje tyrimo išvadoje Nr. AP8-483 (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda, nurodoma, kad pareiškėja neinicijavo administracinės atsakomybės taikymo pagal Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 139 punktą, tačiau Taisyklių 138 punkte nurodyta, kad jų kontrolę vykdo Trakų rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai bei kiti įgalioti savivaldybės administracijos pareigūnai, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už gyventojams duotų privalomų nurodymų ir Taisyklių nuostatų laikymąsi. Išvados pagrindinis trūkumas yra tas, kad pareiškėja buvo trečiasis adresatas, neturėjęs pareigos organizuoti minėtų skundų nagrinėjimo, be to, Išvadoje nebuvo nuodugniai ištirti kitų asmenų veiksmai ir kaltė.

Pažymėjo, jog vien fakto konstatavimas, kad gyventojai, laikantys namų valdose bites, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nepakankamas pagrindas neveikimui konstatuoti, būtina nustatyti, ar kontroliuojančiam asmeniui buvo ar turėjo būti žinoma apie daromus pažeidimus, kokių veiksmų jis ėmėsi ar nesiėmė, reaguodamas į pažeidimus, ar nebuvo paskirtas kitas atsakingas asmuo konkrečiai sričiai kontroliuoti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinė nuobauda dėl veikų, nurodytų Išvadoje, pareiškėjai negali būti paskirta suėjus 6 mėnesių naikinamajam terminui, kadangi Išvadoje minimos veikos dėl 2010 m. birželio 8 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. skundų padarytos 2010–2011 m.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 44–46) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne už gyventojų skundų ištyrimą ar nagrinėjimą, o už tai, kad ji, būdama Senųjų Trakų seniūnijos seniūnė, neužtikrino, kad gyventojai, laikantys namų valdose bites, laikytųsi Taisyklių reikalavimų. Administracija, pradėjusi nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 16 d. (reg. 2013 m. rugsėjo 3 d.) skundą, raštu kreipėsi į pareiškėją, kad ši paaiškintų, kokių veiksmų ėmėsi, kad užkirstų kelią nuo 2010 m. besitęsiantiems Taisyklių pažeidimams. Iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad jai buvo žinomas Taisyklių pažeidinėjimo faktas, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų.

Pažymėjo, jog Taisyklių 138 punkte seniūnams nustatyta pareiga vykdyti Taisyklių kontrolę, todėl tai turėtų būti vykdoma net ir nesant tiesioginių gyventojų skundų. Pareiškėja, turėdama aktyvią pareigą vykdyti Taisyklių kontrolę, privalėjo imtis visų teisėtų priemonių, kad pažeidimai būtų nutraukti. Šiuo atveju nenustatyta, kad ji raštu ar žodžiu būtų kreipusis į gyventojus, kurie laiko bites, su reikalavimu pašalinti pažeidimus, taip pat neinicijavo administracinės atsakomybės taikymo, nors, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 222 straipsnio 2 dalies 3 punktą, už šio kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą protokolus savivaldybių vykdomųjų institucijų vardu surašyti, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines baudas turi teisę savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti seniūnijų kaimo vietovės seniūnai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 113–119) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. K3-314 (b. l. 7) A. I. skirta tarnybinės nuobauda – papeikimas. Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. išvadą Nr. AP8-483 (b. l. 87–91), iš kurios matyti, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė pritaikyta už tai, kad ji: neužtikrino, kad gyventojai, laikantys namų valdose bites, laikytųsi Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. S1-299 (įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.) „Dėl Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimų; raštiškai ir (ar) žodžiu nesikreipė į gyventojus, kurie laiko bites, su reikalavimu pašalinti pažeidimus; neinicijavo administracinės atsakomybės taikymo pagal Taisyklių 139 punktą. Išvadoje pažymima, kad dėl pareiškėjos pasyvaus bei aplaidaus elgesio nukentėjo Senųjų Trakų kaimo gyventojai (tai įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė). Taip pat Išvadoje nurodoma, kad A. I. tarnybinis nusižengimas yra trunkamasis ir atliktas neveikimu, tiksliai nustatyti tarnybinio nusižengimo dienos objektyviai yra neįmanoma.

Pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P2-530 patvirtintą Senųjų Trakų seniūnijos seniūno pareigybės aprašymą (toliau – ir seniūno pareigybės aprašymas) (b. l. 49–51) (su seniūno pareigybės aprašymu A. I. supažindinta 2008 m. liepos 9 d.) seniūno pareigybė, inter alia, reikalinga įgyvendinti savivaldybės tarybos sprendimus, analizuoti ir spręsti savivaldybės problemas, formuoti ir telkti bendruomenę, atlikti vidaus administravimą seniūnijoje (4 p.), šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, inter alia, keliami specialūs reikalavimai, tokie kaip sugebėti valdyti, kaupti, sisteminti informaciją (6.4 p.), savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą (6.5 p.). Pagal seniūno pareigybės aprašymą seniūnas atlieka seniūnijos vidaus administravimą (5, 7.1 p.), organizuoja ir kontroliuoja, inter alia, savivaldybės tarybos sprendimų vykdymą (7.13 p.), šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas (7.14 p.); apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui (7.16 p.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas pažymėjo, kad 2013 m. sausio 1 d. Taisyklių 126 punkte įtvirtinti bičių priežiūros ir laikymo reikalavimai gyvenamojoje vietovėje, t. y.: laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės (126.1 p.), o jei nesilaikoma šio reikalavimo, turi būti raštiškas besiribojančių teritorijų kaimynų sutikimas (126.5 p.); atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės, – ne mažiau kaip 10 m (126.2 p.), nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m (126.3 p.), o jei nesilaikoma šių rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio (126.6 p.); atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 5 m (126.4 p.), o jei nesilaikoma šių rekomendacijų, turi būti raštiškas kaimynų sutikimas laikyti toje teritorijoje bites (126.7 p.). Pagal Taisyklių 138 punktą šių Taisyklių kontrolę, be kita ko, vykdo Trakų rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai; pagal 139 punktą protokolus pagal ATPK 110 straipsnį surašyti gali policija ir tam įgalioti savivaldybės administracijos pareigūnai.

Bičių priežiūros ir laikymo reikalavimai Senųjų Trakų seniūnijoje pirmą kartą įtvirtinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. S1-235 (b. l. 79–81).

Apibendrinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja Senųjų Trakų seniūnijos teritorijoje privalo organizuoti ir kontroliuoti, inter alia, Taisyklių 126 punkte įtvirtintų bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų gyvenamojoje vietovėje laikymąsi. Tai ji gali atlikti visais įstatymuose nustatytais būdais, be kita ko: esant reikalui, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus arba dėl to kreiptis į įgaliotus pareigūnus; jei pažeidimai yra sisteminiai ir ilgai trunkantys – šaukti atitinkamos teritorijos gyventojų sueigas; apibendrinti atitinkamos teritorijos atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikti juos savivaldybės administracijos direktoriui. Ypač pažymėtina tai, kad tai daryti pareiškėja, einanti seniūno pareigas, privalo daryti savarankiškai planuodama ir organizuodama savo veiklą, atsižvelgdama į esamą informaciją, o jos veiksmai organizuojant ir kontroliuojant, inter alia, Taisyklių 126 punkte įtvirtintų bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų gyvenamojoje vietovėje laikymąsi turi būti orientuoti į bendruomenės telkimą, šioje srityje iškilusių problemų operatyvų ir efektyvų išsprendimą.

Iš byloje surinktos medžiagos (žr., pvz., 2010 m. birželio 18 d. skundą (b. l. 57), 2011 m. balandžio 29 d. skundą (b. l. 55), 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundą (b. l. 52), taip pat 2010 m. liepos 9 d. išvadą Nr. AP8-163 (b. l. 59, 60) teismas nustatė, kad Senųjų Trakų seniūnijoje esančiose gyvenamųjų namų valdose, kurios priklauso tiems patiems asmenims (K. (K.), P., R. (R.), F. (F.)) nuo 2010 m. birželio 18 d. sistemingai, ilgą laiką nesilaikoma tuo metu ir dabar galiojančiose Taisyklėse įtvirtintų bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų. Šią teismo išvadą, be kita ko, patvirtina ir Trakų rajono savivaldybės komisijos dėl Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo nagrinėjimo 2013 m. spalio 8 d. išvada Nr. AP8-438 (b. l. 63, 64). Šiame kontekste paminėta, kad pareiškėja teismo posėdyje teismui pateikė Trakų rajono savivaldybės komisijos dėl (duomenys neskelbtini) k. 3 gyventojų skundo dėl blogo kelio Trakų rajono savivaldybės administracijai 2013 m. spalio 10 d. išvadą, kuriai taip pat kaip ir Trakų rajono savivaldybės komisijos dėl Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo nagrinėjimo 2013 m. spalio 8 d. išvadai suteiktas Nr. AP8-438 (b. l. 100, 101), ir išrašą iš elektroninės duomenų bazės (b. l. 102–105). Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti dokumentai niekaip nepaneigia išvados, kad Senųjų Trakų seniūnijoje esančiose gyvenamųjų namų valdose, kurios priklauso tiems patiems asmenims (V. K., V. P., F. R. ir kt.) nuo 2010 m. birželio 18 d. sistemingai, ilgą laiką nesilaikoma bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų. Šie teismui pateikti papildomi įrodymai įrodo tik Trakų rajono savivaldybės komisijos dėl Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo nagrinėjimo 2013 m. spalio 8 d. išvados Nr. AP8-438 (b. l. 63, 64) galimai netinkamos registracijos faktą ir niekaip nepaneigia šios išvados buvimo, taip pat gyventojų 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundo (b. l. 52) pateikimo fakto, šioje išvadoje nurodyti duomenys patvirtinti remiantis kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pvz., žr. b. l. 52–54).

Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad negalėjo veiksmingai vykdyti Taisyklių kontrolės ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šiose Taisyklėse įtvirtintų bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų, nes nebuvo įgaliota surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolų už šiose taisyklėse įtvirtintų bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų pažeidimus. Nurodytas pareiškėjos argumentas vertintas kritiškai, kadangi Taisyklių 138 punkte expressis verbis nustatyta, kad šių Taisyklių vykdymo kontrolę atlieka seniūnai. Tai, kad pareiškėja galėjo imtis aktyvesnių veiksmų kontroliuojant Taisyklėse įtvirtintų bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų laikymąsi, įskaitant ir pažeidėjų baudimą pagal ATPK 110 straipsnį už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus, įrodo ir byloje esantis 2010 m. rugpjūčio 24 d. Trakų seniūno, pavadavusio Trakų rajono seniūnę, K. V. surašytas privalomas nurodymas (b. l. 62).

Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja formaliai dalyvavo Senųjų Trakų seniūnijos gyventojų 2010 m. birželio 18 d. skundo (b. l. 57) tyrime, nepaneigia jos kaltės. Tuo niekaip negali būti pateisintas ilgalaikis pareigų neatlikimas, dėl kurio kilo neigiamų padarinių – buvo sugelti žmonės (žr. b. l. 53).

Pareiškėjos teismo posėdyje išsakytas teiginys, kad tarnybinė nuobauda jai galėjo būti skirta dėl politinių motyvų, nes politinė partija, kuriai ji priklauso, nebeįeina į Trakų rajono savivaldybės tarybą sudarančią politinę daugumą, laikytas nepagrįstu ir vertintas kritiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad šios ilgalaikės problemos, kilusios dėl bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų nesilaikymo, pareiškėja nesprendė, neužtikrino tinkamos kontrolės, apsiribojo dalyvavimu komisijoje, kuri išvadą priėmė dar 2010 m. liepos 9 d. (b. l. 26, 27). Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja nuo 2010 m. birželio 18 d. jos vadovaujamos Senųjų Trakų seniūnijos teritorijoje esančiose gyvenamųjų namų valdose tiems patiems gyventojams nesilaikant bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų būtų savarankiškai ėmusis iniciatyvos sisteminiams trunkamiesiems pažeidimams užkardyti, pavyzdžiui: esant reikalui, pažeidėjams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus arba dėl to kreiptis į įgaliotus pareigūnus, šaukti atitinkamos teritorijos gyventojų sueigas, apibendrinti atitinkamos teritorijos atstovų pastabas bei pasiūlymus ir teikti juos savivaldybės administracijos direktoriui ir pan.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nuo 2010 m. birželio 18 d. jos vadovaujamos Senųjų Trakų seniūnijos teritorijoje esančiose gyvenamųjų namų valdose tiems patiems gyventojams ilgą laiką, sistemiškai nesilaikant bičių priežiūros ir laikymo reikalavimų, savarankiškai nesiėmė iniciatyvos sisteminiams trunkamiesiems pažeidimams užkardyti ir taip pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 9, 13, 14 punktuose, seniūno pareigybės aprašymo 5, 7.1, 7.13, 7.14, 7.16 punktuose, Taisyklių 138, 139 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Kartu konstatavo, kad ginčijamu Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. K3-314 pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą – papeikimą – atsakovas tinkamai įvertino jos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, taip pat pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Šiame kontekste pažymėta, kad ginčijamas Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. K3-314, kuris, inter alia, grindžiamas 2013 m. lapkričio 15 d. išvada Nr. AP8-483 (b. l. 87–91), atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. yra motyvuotas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, šiuose aktuose nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas rėmėsi.

Teismas pareiškėjos argumentą, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą – papeikimą – dėl veikų, nurodytų Išvadoje, jai skyrė suėjus 6 mėn., kuris yra naikinamasis, įvertinęs jį byloje surinktų įrodymų kontekste, atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad pareiškėja neteisingai vertina Išvadoje surašytus motyvus. Išnagrinėjus bylos medžiagą, teismui nekilo abejonių, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjai skyrė ne už netinkamą konkrečių 2010 m. birželio 8 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. skundų nagrinėjimą ar už konkrečias veikas, padarytas 2010–2011 m., o už trunkamąjį tarnybinių pareigų neatlikimą, t. y. sistemingą ir ilgalaikį seniūnui priskirtos funkcijos – kontroliuoti, kaip vykdomi nustatyti bičių priežiūros ir laikymo reikalavimai, – neatlikimą. Teismas atsakovo Išvadoje nurodytus motyvus, susijusius su 2010 m. birželio 8 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. skundų nagrinėjimu ar konkrečiomis veikomis, padarytomis 2010–2011 m., vertino kaip papildomus įrodymus, pagrindžiančius tarnybinio nusižengimo sistemiškumą ir trunkamumą.

Pažymėta, kad abejonių dėl kitų, išskyrus nurodytąjį, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimo pareiškėja neišreiškė. Tokių abejonių nekilo ir šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. K3-314 pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padaryta kokių nors procedūrinių pažeidimų, t. y. kokiu nors būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1029 redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Kaip neturintys reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo atmesti pareiškėjos argumentai, susiję su Senųjų Trakų seniūnijos gyventojų 2010 m. birželio 18 d. skundo (b. l. 57), 2011 m. balandžio 29 d. skundo (b. l. 55) ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundo (b. l. 52) nagrinėjimo aplinkybėmis, taip pat argumentas, kad Išvadoje nebuvo nuodugniai ištirti kitų asmenų veiksmai ir kaltė.

III. Pareiškėja A. I. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 125-128), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja privalėjo, esant reikalui, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus arba dėl to kreiptis į įgaliotus pareigūnus, prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms ir byloje esantiems įrodymams. ATPK 110 ir 222 straipsniai nustato, kad administracinių teisės pažeidimų protokolus tokiose bylose turi teisę surašyti tik policija, savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos vyriausieji specialistai ir savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai. Tačiau tokių įgaliojimų pareiškėja neturėjo, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o motyvas, kad tokius pareiškėjos įgalinimus neva įrodo byloje esantis 2010 m. rugpjūčio 24 d. Trakų seniūno, pavadavusio rajono seniūnę, K. V. surašytas privalomas nurodymas (b. l. 62) yra teisiškai nepagrįstas ir nesuprantamas, nes privalomas nurodymas nėra įgalinimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą suteikimą patvirtinantis dokumentas.

2. Teismo išvados dalis, kad pareiškėja turėjo arba dėl to kreiptis į įgaliotus pareigūnus taip pat nėra pagrįsta, kadangi komisijose, kurias sudarydavo tirti situaciją pats savivaldybės administracijos direktorius, visada dalyvaudavo savivaldybės administracijos įgalioti valstybės tarnautojai (juristai, skyrių vedėjai ir vyr. specialistai), kuriems situacija buvo puikiai žinoma, ir būtent kurie priiminėdavo sprendimus, kokių veiksmų imtis. Būtent šie asmenys priiminėdavo sprendimus inicijuoti ar neinicijuoti administracinių teisės pažeidimų procedūras. Teismo nurodyti teisės aktai (Vietos savivaldos įstatymas, seniūno pareigybės aprašymas) taip pat nustato seniūno galias būtent vidaus administravime ir tarybos sprendimų vykdymo kontrolėje.

3. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja pažeidė bendro pobūdžio pareigą – netinkamai organizavo ir kontroliavo Taisyklių vykdymą. Tokia išvada prieštarauja byloje esamiems įrodymams. Kiekvienu atveju buvo sudaroma komisija, nagrinėjamas skundas, vykstama į vietą aiškintis, kalbėtasi su gyventojais, buvo duodami privalomi nurodymai ir informuojami pažeidėjai. Tai yra pareiškėja, kaip seniūnė, atlikdavo visus nuo jos priklausančius veiksmingus veiksmus, kad pažeidimai būtų pašalinti. Tačiau jai nebuvo suteikti įgalinimai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o asmenys, tai galintys padaryti, tokių sprendimų nepriėmė. Iš byloje esamų įrodymų akivaizdu, kad kiekvienu atveju nedelsiant į piliečių skundus buvo reaguojama. Formą, kokia buvo reaguojama, nustatydavo savivaldybės administracijos direktorius savo viza ant skundo. Nepagrįsta kaltinti seniūną neatlikus apkritai visų įmanomų veiksmų, net neatsižvelgiant į tai, ar seniūnas įgaliotas tuos veiksmus atlikti ir ar tie veiksmai apskritai būtų veiksmingi ar tik formalūs. Juo labiau, kad tokių veiksmų šiuo konkrečiu atveju kilusioms problemoms spręsti teisės aktai net nenustato. Visi realūs ir galintys daryti poveikį pažeidėjams veiksmai, kuriuos seniūnas gali atlikti, pareiškėjos buvo atlikti.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų tiriant pareiškėjos galimą tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pareiškėjos atsakomybė už nurodomų gyventojų, laikančių namų valdose bites, pažeidimus grindžiama bendro pobūdžio seniūnijos uždaviniu organizuoti ir kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pačiai juos įgyvendinti ir atlikti vidaus administravimą seniūnijoje. Pareiškėjos nuomone, pareiga kontroliuoti sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą neturėtų būti aiškinama absoliučiai. Vien fakto konstatavimas, jog gyventojai, laikantys namų valdose bites, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nepakankamas pareiškėjos, kaip vidaus administravimą seniūnijoje atliekančios įstaigos vadovo, neveikimui, t. y. kontrolės nebuvimui, konstatuoti. Būtina kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar kontroliuojančiam asmeniui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie daromus pažeidimus, kokių veiksmų jis ėmėsi ar nesiėmė, reaguodamas į pažeidimus, ar nebuvo paskirtas kitas atsakingas asmuo konkrečiai sričiai kontroliuoti. Juo labiau, kad pareiškėja savo paaiškinimuose minėjo ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus, kad 2010 m. birželio 8 d. skundas buvo ištirtas, buvo surašyta komisijos išvada ir privalomas nurodymas pažeidimus padariusiems gyventojams, kas rodo, jog Senųjų Trakų seniūnijos seniūnė vykdė bičių laikytojų veiksmų kontrolę. Minėta, jog trečiojo 2013 m. rugpjūčio 16 d. skundo kopija gauta pareiškėjai būnant atostogose ir jį išnagrinėjusios komisijos narių surašytos ir pasirašytos išvados nėra gauta. Taigi, turėjo būti pateikti išsamūs įrodymai dėl vidaus administravimo ir kontrolės nepakankamumo pareiškėjos tarnybiniam pažeidimui konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog „Galimo tarnybinio nusižengimo motyvuota tyrimo išvadoje“ nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai jos kaltę įrodančių duomenų. Dėl šių priežasčių taip pat yra pagrindas konstatuoti, jog Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. K3-314 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. I.“ tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepagrįstai.

5. Teismas nepagrįstai, kaip „galimai netinkamos registracijos faktą“, vertino aplinkybę, kad Trakų savivaldybės administracijos elektroninėje dokumentų bazėje 2013 m. spalio 10 d. Nr. AP8-438 yra įregistruota išvada dėl Trakų rajono savivaldybės komisijos dėl (duomenys neskelbtini) k. 3 gyventojų skundo. Teismas apskritai nevertino aplinkybės, kad 2013 m. spalio 8 d. išvada Nr. AP8-438 dėl Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo nagrinėjimo apskritai nėra įregistruota atsakovo priimtų dokumentų duomenų bazėje.

6. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai skirta nuobauda atitinka jos galimo pažeidimo sunkumą. Tai, kad pareiškėja yra kaltinama dar kažkokių konkrečiai neįvardintų veiksmų neatlikimu, kurie nėra konkrečiai ir išsamiai nurodyti teisės aktuose, nesudaro pagrindo jai skirti tokio griežtumo tarnybinę nuobaudą, kaip papeikimas. Pareiškėja, kaip seniūnė, vykdė visus nuo jos priklausiusius veiksmus, reikalingus kontroliuoti Taisyklių reikalavimų vykdymą. Kontroliuojant šių Taisyklių įgyvendinimą, dalyvavo daugybė Administracijos tarnautojų, tačiau jų nevykdymu yra kaltinama tik pareiškėja. Ir Taisyklių 138 punkte įtvirtinta, kad šių Taisyklių kontrolę vykdo Trakų rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai bei kiti įgalioti savivaldybės administracijos pareigūnai. Be to, šis teisės aktas nenustato konkrečių veiksmų, todėl negalima nustatyti jų apimties. Pažeidimą grindžiant tik bendro pobūdžio seniūno pareiga organizuoti ir kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą, seniūnas faktiškai apkaltinamas nesant jo kaltės.

7. Taip pat teismas padarė negrįstą išvada, kad nebuvo praleistas nuobaudos skyrimo terminas. Nenustačius Valstybės tarnybos įstatyme numatytų termino taikymo išimčių, konstatuotina, jog tarnybinė nuobauda dėl veikų, nurodytų aptariamoje Išvadoje, pareiškėjai negali būti paskirta suėjus 6 mėnesių naikinamajam terminui, kadangi Išvadoje minimos veikos dėl 2010 m. birželio 8 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. skundų padarytos 2010 m. ir 2011 m. laikotarpiu.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 132-135) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjos skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotą reikalavimą dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo. Teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, atsakė į pagrindinius argumentus, kuriais pareiškėja grindė savo reikalavimą. Teismo sprendime nurodyti įrodymai ir motyvai, kuriais remdamasis teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo, pagrįsti teisės normomis.

2. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog ji, kaip seniūnė, atlikdavo visus nuo jos priklausančius veiksmingus veiksmus, kad pažeidimai būtų pašalinti, visi realūs ir galintys daryti poveikį pažeidėjams veiksmai, kuriuos seniūnas gali atlikti, jos buvo atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos rašytuose paaiškinimuose (tiek jos 2013 m. spalio 17 d. rašte Nr. SD-75 „Dėl laikančių bites Senųjų Trakų kaimo gyventojų“, tiek ir 2013 m. lapkričio 4 d. Paaiškinime dėl laikančių bites Senųjų Trakų kaimo gyventojų) pareiškėja teigė, kad Senųjų Trakų kaimo gyventojai niekada tiesiogiai seniūnui dėl bičių laikymo nesiskundė, todėl jokių veiksmų dėl skundų, apie kuriuos nežinojo, imtis negalėjo. Taip pat ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų užtikrintas Taisyklių laikymasis ir jos nebūtų periodiškai pažeidinėjamos. Minėti priešingi pareiškėjos teiginiai atsirado tik apeliaciniame skunde ir yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, kadangi ji ir toliau nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi tam, kad užtikrintų Taisyklių kontrolę.

3. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, tiriant jos galimą tarnybinį nusižengimą, t. y. kad Išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai jos kaltę įrodančių duomenų. Trakų rajono savivaldybės administracija 2013 m. spalio 25 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. K8-133 pranešė pareiškėjai, kad yra iškilęs klausimas dėl jos galimo neveikimo, užtikrinant gyventojų saugumą, dėl piliečių, gyvenančių Senųjų Trakų seniūnijoje ir laikančių gyvenamųjų namų valdose bites, nuolatinių Taisyklių reikalavimų pažeidimų. Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo parengtoje 2013 m. lapkričio 15 d. galimo tarnybinio nusižengimo motyvuotoje tyrimo išvadoje Nr. AP8-483 išsamiai išanalizavus tiek faktines, tiek teisines aplinkybes buvo pripažinta, kad Senųjų Trakų seniūnijos seniūnė A. I. padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Išvadoje konstatuota visa tarnybinio nusižengimo sudėtis: (I) nustatytas pažeidimo faktas – pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų vykdant Taisyklių kontrolę (to neginčija ir pati pareiškėja); (II) jį padaręs valstybės tarnautojas – Senųjų Trakų seniūnijos seniūnė A. I.; (III) pasekmės – dėl teisės aktų reikalavimų laikymosi neužtikrinimo kilo tiesioginė žala gyventojams; (IV) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių – Senųjų Trakų seniūnijos seniūnei A. I. įvykdžius teisės aktų reikalavimus, nebūtų buvusi pažeista viešoji tvarka, vidaus administravimas ir nebūtų kilusi tiesioginė žala kaimo gyventojams; (V) tarnautojo kaltė – pareiškėja buvo atsakinga už Gyvūnų Taisyklių kontrolę. Šiuo atveju kaltė pasireiškė kaip aplaidus neveikimas bei atitinkamų pareigų nevykdymas.

4. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog teismas nepagrįstai kaip „galimai netinkamos registracijos faktą“ vertino aplinkybę, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos elektroninėje dokumentų bazėje 2013 m. spalio 10 d. Nr. AP8-438 yra įregistruota išvada dėl Trakų rajono savivaldybės komisijos dėl (duomenys neskelbtini) k. 3 gyventojų skundo, o 2013 m. spalio 8 d. išvada Nr. AP8-438 dėl Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo nagrinėjimo apskritai nėra įregistruota atsakovo priimtų dokumentų bazėje, neturi teisinio ryšio su nagrinėjama administracine byla. Trakų rajono savivaldybės administracijoje dėl itin didelio dokumentų kiekio kartais pasitaiko dokumentų numeracijos ar registravimo netikslumų, tačiau tokie netikslumai jokiu būdu neturi įtakos priimamų dokumentų teisėtumui ar jų galiojimui. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjai iškėlus abejonę dėl 2013 m. spalio 8 d. išvados Nr. AP8-438 dėl Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo nagrinėjimo egzistavimo, tiek teismui, tiek pareiškėjai buvo pateiktas susipažinti minėtos išvados originalus egzempliorius.

5. Išvadoje konstatuota, kad viešasis interesas yra užtikrinti, kad rajono gyventojai būtų saugūs, todėl tai, kad nukentėjo Senųjų Trakų kaimo gyventojai, yra iš esmės atsakomybę sunkinantis aplinkybė (Valstybės tarnybos įstatymo 30(1) str. 2 d. 5 p.). Faktą, kad nukentėjo Senųjų Trakų kaimo gyventojai, patvirtina 2013 m. rugsėjo 1 d. išrašo iš medicininių dokumentų kopija. Pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

6. Atmestinas pareiškėjos argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo prilaikyti 6 mėnesių naikinamąjį terminą tarnybinei nuobaudai paskirti. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta ne už gyventojų skundų (2010 m. birželio 8 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. (reg. 2013 m. rugsėjo 3 d.)) ištyrimą ar nagrinėjimą, o už tai, kad pareiškėja, būdama Senųjų Trakų seniūnijos seniūnė, neužtikrino, kad gyventojai, laikantys namų valdose bites, laikytųsi Taisyklių reikalavimų, t. y. nevykdė jai įstatymais nustatytos pareigos – nevykdė Taisyklių laikymosi kontrolės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda už trunkamąjį tarnybinių pareigų neatlikimą, t. y. sistemingą ir ilgalaikį seniūnui priskirtos funkcijos – kontroliuoti, kaip vykdomi nustatyti bičių priežiūros ir laikymo reikalavimai, - neatlikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei ginčo santykiams taikytinos teisės aiškinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 dėl įrodymų vertinimo konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka minėtas nuostatas.

Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, t. y. įrodinėti bylos aplinkybes paprastai turi ta šalis, kuri teigia buvus tas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-156/2012; 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

Atsakovas pagrindė savo išvadas dėl pareiškėjos aplaidumo vykdant jai pavestas pareigas, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo išvadas, tik prieštaravimus atsakovo argumentams. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo kvalifikavimo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. išvada Nr. AP8-483 (b. l. 87–91), pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai inkriminuoti nusižengimai, kad ji: neužtikrino, kad gyventojai, laikantys namų valdose bites, laikytųsi Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. S1-299 (įsigaliojęs nuo 2013 m. sausio 1 d.) „Dėl Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimų; raštiškai ir (ar) žodžiu nesikreipė į gyventojus, kurie laiko bites, su reikalavimu pašalinti pažeidimus; neinicijavo administracinės atsakomybės taikymo pagal Taisyklių 139 punktą.

Kad pareiškėjos vadovaujamos seniūnijos teritorijoje gyventojai pažeidė Gyvūnų laikymo taisykles, laikydami bites, patvirtina Trakų rajono savivaldybės komisijos 2013 m. spalio 8 d. išvada „Dėl Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo nagrinėjimo“ Nr. AP8-438 (b. l. 14-15). Pareiškėjos argumentas, kad minėta išvada nėra įregistruota atsakovo priimtų dokumentų bazėje, nepaneigia šio dokumento teisėtumo ir jo įrodomosios galios, kadangi šio dokumento parengimo faktas yra įrodytas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad išvadoje nurodytiems bičių laikytojams ir pažeidusiems jų laikymo taisykles pareiškėja taikė Taisyklių užtikrinimo priemones, kurios jai inkriminuotos į tarnybinio nusižengimo sudėtį ir nėra aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios, dėl kurių pareiškėja negalėjo užtikrinti Taisyklių 138 ir 139 punktų vykdymo.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotinas pareiškėjos aplaidumas ir jos kaltė padarius tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Nuobaudos švelninti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepraleidus nustatyto termino nuobaudai skirti. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos ir nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Šie terminai yra naikinamieji ir jiems pasibaigus nuobauda negali būti paskirta. Kadangi pareiškėjos nusižengimas yra trunkamasis, todėl terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Vienas iš atvejų, kada nuobaudai skirti terminas pradedamas skaičiuoti nuo paaiškėjimo dienos, yra tas, kai tarnybinis nusižengimas paaiškėja atlikus tarnybinį patikrinimą. Šio ginčo atveju toks patikrinimas buvo atliktas gavus Senųjų Trakų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundą ir užbaigtas surašius 2013 m. spalio 8 d. išvadą Nr. AP8-438 (b. l. 14-15). Po šio patikrinimo buvo pradėtas pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris baigtas 2013 m. lapkričio 15 d. surašius išvadą Nr. AP8-483 (b. l. 87–91). Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. K3-314 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. I.“.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį šiuo atveju taikytinas dviejų mėnesių terminas nuobaudai skirti ir jo pradžia skaičiuojama nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo Trakų rajono savivaldybės komisijos 2013 m. spalio 8 d. išvados Nr. AP8-438 surašymo dienos. Tokiu būdu, nuobauda buvo paskirta nepasibaigus dviejų mėnesių terminui, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai apie praleistą terminą nuobaudai skirti nepagrįsti.

Nepatenkinus pareiškėjos skundo, ji neturi teisės gauti patirtų procesinių išlaidų atlyginimą iš kitos šalies (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys