eAS-937-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-937-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02514-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, skundą atsakovams A. P. ir J. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), elektroninėmis ryšio priemonėmis 2015 m. gegužės 4 d. pateikė skundą teismui, kuriame prašė lygiomis dalimis iš Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos A. P. ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės J. M. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, priteisti A. B. sumokėtą 1 734,68 Eur žalos atlyginimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas išaiškino Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, teisę skundą dėl žalos atlyginimo pateikti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teismas konstatavo, kad, pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis į teismą kreipėsi dėl galbūt neteisėtais atsakovių A. P. ir J. M. veiksmais A. B. padarytos turtinės žalos, kurią Departamentas atlygino, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovė A. P. savo gyvenamosios vietos adresą yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), o J. M. – (duomenys neskelbtini). Taigi jų gyvenamosios vietos patenka į Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją apima Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Todėl pareiškėjo skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skundą atsisakoma priimti, jei byla nepriskirtina tam teismui. Kadangi Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, padavė skundą nesilaikydama teritorinio priskirtinumo, jos skundą atsisakoma priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir Departamento skundą priimti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismui pateikė skundą, kuriuo prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, lygiomis dalimis priteisti iš Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos A. P. ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės J. M. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, A. B. sumokėtą žalos atlyginimą. Teismas neteisingai aiškino ABTĮ nuostatas, todėl nutartis yra neteisinga ir naikintina. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, su skundu (prašymu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. ABTĮ 19 straipsnis nustato papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją. Pagal ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas: tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos. Departamento nuomone, Departamento skundas yra tarnybinis ginčas tarp valstybės tarnautojų – atsakovių – ir centrinės administravimo institucijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylas dėl regreso į žalą padariusį valstybės tarnautoją priskiria byloms dėl tarnybinių ginčų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), p. 656-658). Be to, Departamentas, kurio valstybės tarnautojos yra atsakovės, buveinė yra Šnipiškių g. 3, Vilniuje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti Departamento skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ABTĮ 35 straipsniu, kuriame numatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Teismas konstatavo, kad atsakovių A. P. ir J. M. gyvenamosios vietos patenka į Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl pareiškėjo skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas Departamentas atskiruoju skundu nesutinka su teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje padarytomis išvadomis, teigdamas, jog teismui pateikė skundą, kuriuo prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, lygiomis dalimis priteisti iš Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos A. P. ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės J. M. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, A. B. sumokėtą žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylas dėl regreso į žalą padariusį valstybės tarnautoją priskiria byloms dėl tarnybinių ginčų. Pareiškėjo nuomone, Departamento skundas yra tarnybinis ginčas tarp valstybės tarnautojų – atsakovių – ir centrinės administravimo institucijos, todėl, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punktu, byla nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 35 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės išimtimi laikytinos ABTĮ 19 straipsnio nuostatos, nustatančios papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją.

ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį valstybės tarnautoją.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde išreikšta pozicija, kad tikrinamu atveju reiškiamas atgręžtinis reikalavimas į žalą padariusius asmenius – valstybės tarnautojus, patenka į tarnybinių ginčų kategoriją (pav., Teismingumo byla Nr. T-64/2014). Todėl tarnybinis ginčas tarp centrinės administravimo institucijos – Departamento, ir atsakovių – valstybės tarnautojų A. P. ir J. M., dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 19 str. 2 d. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, konstatuodamas, kad byla priskirtina Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina (ABTĮ 142 str. 1 d., 141 str. 1 d. 1 p., 148 str.).

Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius