AS-438-1215-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1215/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01578-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl žalos atlyginimo už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas) 1 548 Lt dydžio žalą, padarytą neišmokėjus piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (b. l. 32–36) pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 548 Lt dydžio žalą, patirtą dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Atsakovas pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 37–38) pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo vykdymo tvarką, t. y. atidėti arba išdėstyti jo vykdymą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi (b. l. 48–50) nutarė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo tenkinti iš dalies ir 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje, kuriuo pareiškėjui dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteista patirta 1 548 Lt dydžio žala, vykdymą atidėti 2015 biudžetiniams metams; o kitą atsakovo prašymo dalį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, pagrįsdamas savo sunkią finansinę padėtį, nurodė, jog šiuo metu jo įsiskolinimas siekia 285 162,01 Lt, bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat pažymėjo, kad dėl šių susidariusių skolų atsakovas iš 2014 m. programos sąmatoje skirtų asignavimų galimybės sumokėti kompensaciją už laiku neišduotas uniformų dalis neturi. Teismo nuomone, tokie įrodymai, kurie pagrindžia tik atsakovo įsiskolinimą, tačiau neparodo, kokios yra jo pajamos, lėšų panaudojimas ir pan., nepakanka, jog būtų galima tvirtinti, jog atsakovo finansinė padėtis yra tokia sunki, jog būtų reikalinga sprendimo vykdymą išdėstyti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismui nėra pateikta, kaip ir kokia tvarka yra prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, apsiribota tik prašymu jį išdėstyti. Be to, pareiškėjas teismui nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki, jis šiuo metu yra pensijoje, yra nedarbingas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog šių aplinkybių atsiradimas yra susijęs su jo išėjimu iš darbo 2012 m. ir nėra susiję su atsakovo veiksmais, juo labiau, kad priteista suma dėl žalos atlyginimo nėra didelė ir iš esmės pareiškėjo turtinės padėties pataisyti negali. Iš to teismas padarė išvadą, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ypač ilgesniam laikotarpiui, išieškotojo teisėti interesai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą, būtų pažeisti, todėl atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą atmestas.

Teismas pažymėjo, kad tuo pačiu buvo pateiktas atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą, taip pat nenurodant, kokiam laikotarpiui. Kaip jau nurodyta, atsakovas pažymėjo, kad iš 2014 m. programos sąmatoje skirtų asignavimų galimybės sumokėti kompensaciją už laiku neišduotas uniformų dalis neturi, tam pagrįsti yra pateiktos turimos skolos, jų pareiškėjas neginčija. Nors teismo priteista suma nėra didelė, tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių tardymo izoliatorius kaip atsakovas dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis priteisimo yra patrauktas vien Šiaulių apygardos administraciniame teisme iš viso 33 administracinėse bylose, iš kurių dalyje jau priimti ir įsiteisėjo teismo sprendimai. Įvertinus tai, bei pripažįstant, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus biudžetas yra formuojamas skiriant asignavimų kitiems biudžetiniams metams, taip pat įvertinus tai, jog iki kitų biudžetinių metų yra likę nedaug laiko, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei bylos ir jos sprendimo įvykdymo ekonomiškumo principais, atsakovo prašymas iš dalies tenkinamas, atidedant teismo sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 51–52), kuriuo prašo sutrumpinti sprendimo vykdymo atidėjimo terminą ir teismo sprendimo vykdymą atidėti 2015 biudžetinių metų pirmajam ketvirčiui.

Nurodo, kad su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies nesutinka, t. y. su sprendimo vykdymo atidėjimo 2015 biudžetiniams metams terminu, nes biudžetiniai metai prasideda sausio 1 d., o baigiasi gruodžio 31 d., o tai reiškia, kad teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas daugiau kaip 14 mėnesių. Šis teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra per ilgas, pažeidžia kreditoriaus interesus, tinkamai neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo, iš esmės paneigia patį teismo sprendimą. Tikėtina, kad galiojant tokiai teismo nutarčiai, atsakovas teismo sprendimą įvykdys tik termino pabaigoje, t. y. nedės pastangų teismo sprendimą įvykdyti kuo greičiau.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog priteista suma negali pagerinti pareiškėjo turtinės padėties. Iš tiesų teismo priteista suma yra lygi pareiškėjo 3 mėnesių pensijoms, taigi nėra menkavertis turtas pareiškėjui. Be to, teismo teisė atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip priemonė užtikrinti socialinį teisingumą. Nagrinėjamu atveju ši funkcija yra paneigiama, nes socialiai pažeidžiamas asmuo yra pareiškėjas (kreditorius), o ne atsakovas (skolininkas).

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad, esant galimybei ir skirtiems asignavimams, kompensacijos už neišduotas tarnybinių uniformų dalis bus išmokamos nedelsiant, t. y. nelaukiant kitų biudžetinių metų pabaigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino, kuriam buvo atidėtas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas ir jam iš atsakovo buvo priteistas 1 548 Lt dydžio žalos, patirtos dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, atlyginimas, trukmės.

Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi minėto teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas 2015 biudžetiniams metams. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyta nuomone, šis terminas turėtų būti 2015 biudžetinių metų I ketvirtis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnyje įtvirtinta, kad „teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima“.

Nagrinėjamu atveju skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, kad atsakovas iš 2014 m. programos sąmatoje skirtų asignavimų galimybės sumokėti kompensaciją už laiku neišduotas uniformų dalis neturi. Pareiškėjas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nutarta dėl būtinybės atidėti teismo sprendimo vykdymą, tačiau mano, kad šis terminas turėtų būti trumpesnis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje nesant ginčo dėl būtinybės atidėti teismo sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai teismo sprendimo atidėjimo terminą nustatė taip, kaip tai reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, t. y. sprendimo įvykdymą atidėjo kitiems biudžetiniams metams. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas (skolininkas) siektų piktnaudžiauti ir sąmoningai teismo sprendimą įvykdys būtent tik biudžetinių metų pabaigoje, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui iš atsakovo priteista suma nelaikytina didele ir iš esmės pareiškėjo finansinės padėties nepakeis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys