A-525-964-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-964/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01939-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 20,74.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maxima LT“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1−4), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-72/13 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirta 500 Lt bauda už tai, kad UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Visagine, (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 14 d. apie 12 val. 00 min., kasininkė - pardavėja I. B. pardavė alkoholinį gėrimą - 0,5 litro talpos butelį alaus „Kalnapilis Original“ (5 proc. alk. tūrio) neblaiviam asmeniui S. S., kuriam nustatytas 1,54 promilės girtumas. Mano, kad atsakovas sankciją taikė nesant pareiškėjo veikoje inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – pareiškėjo kaltės. Nesutinka, kad pareiškėjo kaltė yra normatyvinė ir, kad jai konstatuoti pakanka pažeidimo fakto. Atsakovas, nagrinėdamas bylą ir skirdamas pareiškėjui sankciją, turėjo pareigą įrodyti, kad dėl inkriminuoto pažeidimo yra pareiškėjo kaltė, t. y. jis žinojo arba turėjo realią galimybę (pagrindą) numatyti, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes. Kadangi pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už jo darbuotojos kasininkės-pardavėjos I. B. veiksmus, tai atsakovas privalėjo įrodyti, kad minėta darbuotoja, parduodama alkoholinį gėrimą, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes žinojo arba turėjo realią galimybę (pagrindą) numatyti, kad alkoholinį gėrimą perkantis asmuo yra neblaivus, tačiau šių aplinkybių atsakovas nenustatinėjo ir neįrodė. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu, kuriuo nutraukta I. B. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nesant pažeidimo sudėties, konstatuota, kad dėl alkoholinio gėrimo pardavimo nėra I. B. kaltės, nes jokie įrodymai nepatvirtina, jog ji turėjo ir galėjo matyti, kad pirkėjas neblaivus. Pareiškėjas pažymėjo, kad ekonominė sankcija jam buvo skirta už pažeidimus, kurie nėra įrodyti, todėl ji negali būti laikoma paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pažymėjo, kad atsakovas praleido Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą bylai nagrinėti ir baudai skirti, kuris skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, kai kompetentinga kontrolės institucija pagal turimą informaciją galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Mano, Įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas bylai nagrinėti ir baudai skirti saisto visas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Pagal AKĮ 34 straipsnio 11 dalį atsakomybę įmonei už AKĮ 18 str. 4 d. pažeidimus yra įgaliota taikyti ir policija, kuri užfiksavo galimą pažeidimą, rinko pažeidimo medžiagą ir 2013 m. kovo 26 d. surašydama I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą. Atsakovas nepagrįstai vieno mėnesio terminą skaičiuoja nuo 2013 m. balandžio 17 d., t. y. nuo atsakovo protokolo Nr. ATK2-093 surašymo pareiškėjui dienos. Mano, kad aplinkybė, jog policija pati bylos nenagrinėjo, o surinktą medžiagą perdavė kitai kompetentingai institucijai (Deprtametnui), AKĮ 35 str. 2 d. nustatyto termino nepratęsia, taip pat nekeičia (nenukelia) šio termino eigos pradžios momento. Departamentas jokių papildomų tyrimo veiksmų minėtam pažeidimui nustatyti neatliko, jokių naujų įrodymų nerinko. Nustatytas naikinamasis vieno mėnesio terminas pasibaigė vėliausiai 2013 m. balandžio 26 d., todėl pažeidimo nagrinėjimo ir ginčijamo nutarimo priėmimo dieną jis buvo praleistas, byla negalėjo būti nagrinėjama ir skiriama ekonominė sankcija.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 19 - 22), kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu.

Mano, kad Departamentas skundžiamą nutarimą priėmė nepažeisdamas Įstatymo nustatyto reikalavimo skirti ekonominę sankciją ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, nes ekonominė sankcija pareiškėjui buvo skirta pagal Departamento 2013 m. balandžio 17 d. protokolą Nr. ATK2-093, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo pagrindas. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo nustatymą sieja su 2013 m. kovo 26 d., kadangi Departamentas informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2013 m. balandžio 11 d. ir tik nuo to laiko atsakovas galėjo objektyviai įvertinti jo aplinkybes.

Paaiškino, kad draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui yra imperatyvus, užtenka nustatyti pažeidimo faktą, tai yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkami teisės aktus pažeidžiantys veiksmai sąlygoja juridinio asmens atsakomybę. Mano, kad nėra abejonių dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimo sudėties. Nustatant bendrą asmens būklės vertinimą pardavėja neatliko būtinų veiksmų pagal Bendros asmens būklės vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 2 p., kurie yra būtini kiekvienu atveju parduodant alkoholinius gėrimus, ar kitais būdais neįsitikino asmens blaivumu. Atsižvelgiant į pirkėjo girtumo laipsnį, pareiškėjo darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, o tai, kad pirkėjas jai nesukėlė įtarimų, jog yra neblaivus, vertintina kaip nepakankamas atidumas. LVAT praktikoje vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo, nors turėjo galimybę tuo įsitikinti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.

Pažymėjo, kad sprendimai administracinio teisės pažeidimo bylose neturi res judicata galios nagrinėjant administracines bylas dėl juridinio asmens atsakomybės, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 75 - 80) UAB „Maxima LT“ skundą tenkino. Panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-72/13, kuriuo UAB „Maxima LT“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 500 Lt bauda, kadangi atsakovas praleido Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 2 d. įtvirtintą bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos taikymo naikinamąjį vieno mėnesio terminą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kompetentingais subjektais skirti pareiškėjai baudą už draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmeninis pažeidimą laikytini du subjektai, t. y. Departamentas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas (toliau – ir Komisariatas). Pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai kuri nors kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad pareiškėjas padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimą. Tyrimą dėl galimai padaryto pažeidimo iš pradžių atliko ir esminę su pažeidimu susijusią medžiagą iki 2013 m. kovo 26 d. surinko Komisariatas, po to surinktą medžiagą perdavė Departamentui, kuris 2013 m. balandžio 11 d. gavęs minėtą medžiagą, išsireikalavo licencijas ir 2013 m. kovo 14 d. kasos kvitą Nr. 65/2070 bei 2013 m. gegužės 2 d. priėmė ginčijamą nutarimą.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo nustatymo diena laikytina 2013 m. kovo 26 d. , nes minėtą dieną Komisariatas, pagal savo surinktą medžiagą galėjo ir turėjo suvokti, kad pareiškėjas padarė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimą, t. y. pardavė alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui. Tiek fizinio, tiek juridinio asmens atsakomybė buvo grindžiama iš esmės tais pačiais įrodymais, pareiškėjo atsakomybė siejama su jo parduotuvėje dirbančios kasininkės-pardavėjos veiksmais. 2013 m. kovo 26 d. Komisariatui buvo pakankamai aiškios pažeidimo padarymo aplinkybės bei atsakomybėn traukiamas subjektas. Nurodė, kad nepagrįstas kompetentingų institucijų delsimas atlikti tam tikrus su pažeidimo tyrimu susijusius veiksmus yra nesuderinamas su gero valdymo principu. Be to, kai tyrimas turi būti atliekamas kelių institucijų pagal kiekvienos jų kompetenciją, jų tarpusavio bendradarbiavimas turi būti koordinuojamas taip, kad įstatymo nustatyti terminai nebūtų praleisti. Nagrinėjamu atveju Komisariatas surinktą medžiagą Departamentui persiuntė tik 2013 m. balandžio 3 d., nors įvykis, dėl kurio buvo pradėtas tyrimas, įvyko 2013 m. kovo 14d., ATP protokolas surašytas 2013 m. kovo 26 d.

III. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 84-89), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad medžiagą iš Komisariato gavo 2013 m. balandžio 11 d. ir elgdamasis aktyviai ir nustatyto termino ribose, taip pat rūpestingai ir operatyviai atliekant įstatymo suteiktą kontrolės pareigą, nedelsiant įvertino gautą medžiagą ir pareiškėjo atžvilgiu surašė 2013 m. balandžio 17 d. protokolą, nuo kurio surašymo dienos yra skaičiuojamas vieno mėnesio terminas pagal LVAT praktiką.

Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai fizinio asmens I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą siejo su juridinio asmens, t.y. pareiškėjo administracine byla, kuriam taikomi kiti kaltės nustatymo kriterijai.

Mano, kad teismo sprendimas nėra pagrįstas ir motyvuotas teisiniais argumentais. Palaiko savo Nutarime ir atsiliepime įskundą išdėstytus argumentus, kuriuose įvardinta kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimo nesilaikymą.

Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. – 99-100), kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai 2013 m. kovo 26 d. laikė pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuojamas vieno mėnesio terminas, iš esmės sutiko su teismo sprendime išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti dvejopo pobūdžio terminai. Ši teisės norma numato, kad institucijos, turinčios teisę nagrinėti tokio pobūdžio bylas, bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Tokių dviejų terminų nustatymas vienoje teisės normoje suponuoja, kad normoje nurodyti terminai negali būti supriešinti vienas su kitu ta prasme, kad vieno iš jų taikymas panaikintų galimybę taikyti kitą terminą. Pirmas iš nurodytų (vieno mėnesio) terminas yra procedūrinis terminas, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y. šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį, tačiau savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams tais atvejais, kai, elgdamasi aktyviai ir šio termino ribose, institucija padarė klaidą, kuri vėliau buvo ištaisyta teismo. Antras iš nurodytų (trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos) terminas yra naikinamasis terminas, kurio praleidimas jau savaime panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui atitinkamą ekonominę sankciją.

Administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (adm. bylos Nr. A492-2209/2013, A525-1565/2013, A444-1727/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad protokolą pareiškėjui dėl padaryto pažeidimo atsakovas surašė 2013m. balandžio 17d., o nutarimą dėl sankcijos taikymo priėmė 2013m. gegužės 2d., t.y. nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyto vieno mėnesio termino.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio terminas, turėtų būti laikoma 2013m. kovo 26d., kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjo darbuotojai I. B., vertintina kaip nepagrįsta. Nes, pirma, šį procesinį veiksmą atliko ne atsakovas, o Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariatas, antra, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne pareiškėjui (juridiniam asmeniui), o fiziniam asmeniui, trečia, Visagino PK administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė dėl pažeidimo, kuris kvalifikuotas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalį, o atsakovas surašė protokolą dėl pažeidimo, kuris kvalifikuotas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Taigi, administracinio teisės pažeidimo I. B. surašymo dieną, atsakovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma nei apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo faktą, nei apie pažeidimą padariusį subjektą. Todėl pagrindo pripažinti, kad jau 2013m. kovo 26d. buvo nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas, nėra, o tuo pačiu neprasidėjo įstatymo numatyto vieno mėnesio termino eiga.

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo konstatavo, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą ir be pakankamo pagrindo panaikino atsakovo 2013m. gegužės 2d. nutarimą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų nepasisakė, t.y. neišnagrinėjo bylos iš esmės, o apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų ištaisyti negali, nes būtų pažeista šalių teisės į apeliaciją, administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas