AS-458-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-458-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01042-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydama: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, atsakovas) 2014 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 1D-1130(11); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 42 727,81 Lt; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 23 570,40 Lt.

Pareiškėja paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu nuo 2009 m. vasario 9 d. jai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, o nuo 2010 m. sausio 1 d. ši pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 ir 5 straipsniais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo perskaičiuojamos pensijos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pareiškėja dėl valstybinės pensijos nepriemokos kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, tačiau skundžiamu sprendimu jos prašymas buvo netenkintas. Pareiškėja pažymėjo, jog teisinė situacija dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies yra visiškai aiški, o dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, nors situacija ir nėra kol kas aiški, tačiau teismas, remdamasis bendruoju teisės principu iura novit curia („teismai žino įstatymus“), turėtų priteisti visą valstybinės pensijos nepriemoką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi (b. l. 16–18) atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė pareiškėjos D. J. skundą.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 30) paaiškina, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą arba sustabdyti administracinę bylą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi (b. l. 40–42) sustabdė administracinę bylą Nr. I-3160-643/2015 (proceso Nr. 3-61-3-01042-2014-7), kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 30/2013.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teismas bylą sustabdo tuo atveju, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Tokiu atveju byla sustabdoma kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą (ABTĮ 99 str. 3 p.).

Remdamasis bylos dokumentais, teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-437 pareiškėjai buvo paskirta 2 455,27 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2009 m. sausio 1 d. iki neterminuotai (b. l. 22), tačiau paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatas (b. l. 27–28). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatomis, sumažintos valstybinės pensijos mokėjimas pareiškėjai buvo tęsiamas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tačiau Laikinojo įstatymo 15 straipsnis buvo pakeistas, Lietuvos Respublikos Seimui 2011 m. gruodžio 20 d. priėmus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. priėmus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-92. Palyginus Laikinojo įstatymo 15 straipsnio redakcijas, galiojusias 2010–2013 metais, matyti, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) nuostatomis kai kurioms socialinėms išmokoms, tarp jų ir valstybinėms socialinio draudimo pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011 m. gruodžio 31 d., o kai kurioms socialinėms išmokoms, tarp jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iš pradžių iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau – iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas sudarė pagrindą jau nuo 2012 m. sausio 1 d. panaikinti dalies socialinių išmokų mažinimą, tačiau pareiškėjos atžvilgiu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimas išliko.

Konstituciniame Teisme yra gautas ir 2013 m. lapkričio 7 d. priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 30/2013) ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92, tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėjama byla Nr. 21/2013.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, nustatęs, kad teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant ginčą administracinėje byloje, tačiau dėl jo konstitucingumo priimtas nagrinėti prašymas Konstituciniame Teisme, privalo šią bylą sustabdyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir neteikdamas atskiro prašymo Konstituciniam Teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-692/2010, 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-976/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-605/2010 ir kt.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra tikslinga sustabdyti administracinę bylą iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 21/2013 dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 konstitucingumo. Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės sustabdyti dalį bylos, nėra numatyta dalinio sprendimo ir visi pareiškėjos reikalavimai turi būti išspręsti vienu sprendimu, teismas pažymėjo, jog stabdytina visa administracinė byla.

III. Pareiškėja D. J. atskirajame skunde (b. l. 46–50) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos skundą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo; administracinę bylą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013, Nr. 21/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimti nutarimai.

Atskirajame skunde pažymima, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylą dėl pareiškėjos reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų (Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies) atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Pareiškėja mano, jog administracinė byla ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimas, turėjo būti išnagrinėta, kadangi dėl šio ginčo dalyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti galutiniai neskundžiami sprendimai, kurių pagrindu jau yra išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos. Pirmos instancijos teismas sustabdyti administracinę bylą turėjo tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria teismas sustabdė šią administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 30/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negalima nagrinėti šios administracinės bylos iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 30/2013) ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92, tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ta apimtimi, kurioje teismas sustabdė šią administracinę bylą dėl pareiškėjos skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (42 727,81 Lt). Pareiškėjos nuomone, teismas turėjo išnagrinėti šią jos skundo dalį iš esmės bei priteisti valstybinės pensijos nepriemoką.

ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir sustabdyti bylos nagrinėjimą kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad minėtoje įstatymo normoje nenumatyta dalinio bylos sustabdymo galimybė.

Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, pareiškėjas skunde privalo nurodyti savo skundo elementus, t. y. skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą bei pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Būtent pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, jų formuluotė padeda atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, paduodama skundą teismui ir suformuluodama reikalavimus, kuriais apibrėžė šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, pati pasirinko, kad visi jos reiškiami reikalavimai, įskaitant reikalavimą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, bei reikalavimą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, būtų nagrinėjami vienoje byloje. Iš pareiškėjos skundo reikalavimų matyti, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų priteista visa pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. perskaičiuojant pareiškėjos valstybinę pensiją Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi pareiškėja siekia valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo taip pat ir už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kai Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų mokėjimo tvarkos taikymo terminas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas dar 2012 ir 2013 metams.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja į pirmosios instancijos teismą su prašymu išskirti jos skundo reikalavimus į atskiras bylas nesikreipė, tačiau jeigu net ir būtų pateikusi teismui tokį prašymą, dirbtinis bylos suskaidymas į atskiras bylas, kai pareiškėjos skundo reikalavimai yra tarpusavyje susiję, kolegijos vertinimu, apsunkintų teismo pareigų, susijusių su teisingumo vykdymu, atlikimą, be kita ko, sudarytų kliūčių visapusiškam ir objektyviam visų bylos aplinkybių ištyrimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams (LVAT 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-733/2012). Kaip minėta, pareiškėja skunde nesuformulavo atskirų, savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl pareiškėjos reikalavimų skaidymo ir dalies jų išskyrimo į atskirą bylą.

Pareiškėjos iškelto administracinio ginčo apimtyje siekiant tinkamai išnagrinėti bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjos pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Taigi, net ir esant priimtam Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, kuris reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjos skundo reikalavimų, susijusių su valstybinės pensijos nepriemokos susidarymu pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme (Nr. 30/2013) Konstituciniam Teismui nurodytų klausimų tyrimas gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl teisės aktų (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų: 2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-92), kurie taikytini šioje administracinėje byloje, konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 30/2013.

Pažymėtina, kad panašių išvadų sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo sustabdytos analogiškos administracinės bylos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą buvo prieita ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose pagal pareiškėjų atskiruosius skundus (žr. LVAT administracines bylas Nr. AS552-780/2013, Nr. AS146-743/2014, Nr. AS525-858/2014, Nr. AS525-890/2014, kt.).

Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė ir aptarė visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo, savo procesinį sprendimą atitinkamai motyvavo ir pagrindė ABTĮ normomis bei administracinių teismų praktika. Taigi skundžiama teismo nutartis atitinka tiek ABTĮ 106 straipsnyje nustatytus bendruosius nutarties turinio reikalavimus, tiek ABTĮ 98, 99 straipsniuose nustatytus specialiuosius reikalavimus nutartims dėl bylos sustabdymo.

Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis paliekama nepakeista. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdyta byla atnaujinama pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Atnaujinta byla toliau nagrinėjama pagal ABTĮ nustatytas bendrąsias taisykles (ABTĮ 100 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis