AS-624-601-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-601/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gelmės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gelmės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus gelmės“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vilniaus gelmės“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3) ir patikslintu skundu (b. l. 18–22), kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12); 2) panaikinti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2014 m. kovo 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) (b. l. 11); 3) laikinai sustabdyti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2014 m. kovo 5 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad nesustabdžius privalomojo nurodymo galiojimo, 2014 m. balandžio 26 d. sueis jo vykdymo terminas ir iškils administracinė atsakomybė asmeniui, kuriam šis privalomasis nurodymas surašytas. Tuo atveju, jei ginčijamas aktas būtų panaikintas, nepagrįstai nubaudus minėtą asmenį, iškils nauji teisminiai ginčai, o tai nesuderinama su ekonomiškumo principu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, o jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikumo netenkino (b. l. 23–24).

Nurodė, jog pagal prašymo esmę matyti, kad prašoma taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006, Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas paaiškino, jog ginčijamas privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis inter alia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, kad suėjus privalomame nurodyme nustatytam terminui, nepašalinus nurodytų pažeidimų, bendrovės atstovui iškils administracinė atsakomybė, dėl ko vėliau, esant palankiam teismo sprendimui, vyktų kiti teisminiai procesai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjui bei šio akto sukelti nepatogumai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami (pvz., bylos Nr. AS525-242/2009, Nr. AS63-799/2011, Nr. AS858-922/2011). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (pvz., bylos Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008).

Atsižvelgęs į ginčo pobūdį, nustatytas aplinkybes bei prašymo argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatyta būtinybė sustabdyti privalomo nurodymo galiojimą, siekiant užtikrinti būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, prieštarautų viešajam interesui dėl galimų pasekmių aplinkai.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus gelmės“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27–28), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2014 m. kovo 5 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Remiantis Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos LAND 4-99, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (toliau – ir LAND 4-99) 44.6, 45 punktais vienas iš skundo reikalavimų panaikinti 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, buvo motyvas, kad pareiga likviduoti dėl techninių ar geologinių priežasčių neužbaigtus gręžinius kyla specialiajam subjektui – gręžinio savininkui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gręžinio savininkas yra ne pareiškėjas, o sodybos savininkas A. D., tačiau Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūra skundžiamu Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją likviduoti gręžinį. Laikinai nesustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymo skundas ir jo nagrinėjimas praras prasmę, nes Privalomuoju nurodymu sukurta pareiga bus jau įvykdyta.

2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėjas svetimoje valdoje negali atlikti jokių statybos darbų be valdos savininko leidimo t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymas yra neįmanomas.

3. Pareiškėjas skunde rėmėsi 2014 m. vasario 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi (byla Nr. II-1-517/2014), iš kurios matyti, jog Privalomojo nurodymo laikinas sustabdymas neatneš jokios žalos gamtai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) gyventojui A. D. bei UAB „Vilniaus gelmės“ direktoriui V. K., 2013 m. rugsėjo 26 d. atliko neplaninį vandens gręžinio, esančio A. D. sodyboje (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog 2012 m. rugpjūčio mėn. įrengiant vandens gręžinį A. D. sodyboje (duomenys neskelbtini) išgręžta gręžskylė į 54 m. gylį. Fontanuojantis gręžinio vanduo plastmasiniais vamzdžiais nudrenuotas į šalia sodybos esantį upelį ir keičia jo hidrologinį ir temperatūrinį režimą. Nuo 2012 m. iki šiol vandens gręžinys neparuoštas vandens naudojimui, o nesant tokiai galimybei, neužtamponuotas. Nesutvarkytas gręžinys sekina požeminius vandenis.

Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta iki 2014 m. balandžio 26 d. pašalinti 2014 m. kovo 4 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimus bei užtikrinti LAND 4-99 reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tikrinami būtent gręžimo įmonės veiksmai, taigi atsakomybė taip pat yra numatoma gręžimo įmonei, vykdančiai darbus.

2. Lietuvos Geologijos Tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos Geologijos Tarnyba) 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad darbai vykdyti pagal įteisintą (suderintą) gręžinio šulinio projektą ir atitinkamą darbų atlikimo sutartį“. 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Geologijos tarnyba informavo, kad „savo kompetencijos ribose mano, kad Rangovas pažeidė LAND 4-99 reikalavimus gręždamas vandens gręžinį be reikalingų techninių dokumentų ir neužtikrindamas netinkamai įrengto gręžinio likvidacijos“. Taigi, Privalomasis nurodymas buvo surašytas pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, jog sklypo gręžinio likvidacija nebuvo vykdoma dėl pareiškėjo neveikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas neparegnė gręžinio likvidavimo projekto.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008).

Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011). Kiekvieną kartą sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-229/2012), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

V. K., kreipdamasis į teismą su prašymu panaikinti Privalomąjį nurodymą, iš esmės siekia išvengti nurodyme įtvirtintos pareigos vykdymo. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas V. K. reikalingas ne Privalomojo nurodymo sustabdymui, bet galimos atsakomybės išvengimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai sustabdyti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2014 m. kovo 5 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą – taikymo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi atsisakyta taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir prašo laikinai sustabdyti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2014 m. kovo 5 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjui buvo nurodyta, pašalinti 2014 m. kovo 4 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, padarytus įrengiant vandens gręžinį (duomenys neskelbtini) esančioje A. D. sodyboje, bei užtikrinti LAND 4-99 reikalavimų laikymąsi.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus argumentus, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui, kuris neigia turįs pareigą įvykdyti atsakovo duotus nurodymus, įvykdžius Privalomąjį nurodymą, o vėliau teismui jį panaikinus, buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas.

Byloje pateiktais duomenimis, nors ginčijamu Privalomuoju nurodymu pašalinti 2014 m. kovo 4 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, padarytus įrengiant vandens gręžinį (duomenys neskelbtini) esančioje A. D. sodyboje, bei užtikrinti LAND 4-99 reikalavimų laikymąsi yra įpareigotas pareiškėjas, jis nėra minėto gręžinio savininkas. Vadinasi, siekdamas įgyvendinti Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas turi gauti gręžinio savininkės leidimą atlikti tokio pobūdžio darbus (pavyzdžiui, likviduoti gręžinį ar atlikti kitus darbus). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, tarp pareiškėjo ir gręžinio savininkės dėl šio gręžinio įrengimo darbų kilo daug ginčų. Kadangi gręžinio savininkei tokio leidimo davimas yra ne pareiga, o teisė, darytina išvada, jog Privalomojo nurodymo įgyvendinimas pareiškėjui gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas.

Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011). Šiuo atveju pareiškėjo teiginius, jog Privalomojo nurodymo laikinas sustabdymas nepadarys žalos gamtai, iš dalies patvirtina 2014 m. vasario 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo įsiteisėjususi nutartis (byla Nr. II-1-517/2014). Be to, gręžinys funkcionuoja jau nuo 2012 m. rugpjūčio mėn., todėl galima manyti, kad tuo atveju, jei dėl to atsiradęs poveikis aplinkai būtų itin reikšmingas, su šio gręžinio sutvarkymu susiję veiksmai būtų atlikti kur kas anksčiau. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas sukels mažesnes neigiamas pasekmes nei Privalomojo nurodymo vykdymas nepriėmus galutinio teismo sprendimo.

Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl kolegija nevertina ir nepasisako dėl procesinuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamų aktų teisėtumu, byloje taikytinomis materialinės teisės normomis ir pan.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl reikalavimo priemonių taikymo naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gelmės“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo priemonę, panaikinti.

Sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2014 m. kovo 5 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą iki Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7329-281/2014 įsiteisės procesinis sprendimas, kuriuo byla yra baigiama.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė