eR-32-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-32-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00045-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjams S. T., R. A., J. J.,

pareiškėjų atstovams Adomui Anskaičiui, advokatui Irmantui Dobilui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Laurai Matijošaitytei ir Zenonui Vaigauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens partijos Tvarka ir teisingumas atstovams Vaidui Paviloniui ir advokatei Kristinai Čeredničenkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. T., J. J., Z. J., R. A. ir A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. Sp-251 „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Įstatymas) 83, 84 straipsniais ir 85 straipsnio 1 dalimi, nusprendė patvirtinti pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinius rezultatus; paskelbti galutinius Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje; išduoti savivaldybių tarybų narių pažymėjimus naujai išrinktiems Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariams susirinkus jiems į pirmąjį posėdį ir prisiekus.

Pareiškėjai S. T., J. J., Z. J., R. A. ir A. J. (toliau – pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami, ginant viešąjį Šilutės rajono gyventojų interesą, panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. Sp-251 „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“. Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti VRK pakartotinai nagrinėti klausimą dėl pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, įpareigoti VRK, pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, už sistemingus ir pasikartojančius rinkimų pažeidimus, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, atšaukti visą partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašą.

Pareiškėjai nurodo, kad 2015 m. liepos 9 d. VRK posėdyje, svarstant klausimą dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, buvo viešai paskelbta apie du ikiteisminius tyrimus, pradėtus partijos Tvarka ir teisingumas narių atžvilgiu, bei apie faktą, jog, preliminariais duomenimis, per pakartotinius Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimus partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų naudai galimai buvo papirkti net 125 rinkėjai. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, papirktų rinkėjų skaičius bei mastas tęsiant ikiteisminį tyrimą gali tik didėti. VRK pirmininko pasisakymai neabejotinai rodo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje, su kuria susipažinti galimybę turėjo tik VRK nariai, yra užfiksuoti faktai, kurie neabejotinai pagrindžia faktą, kad partijos Tvarka ir teisingumas narių vykdyti rinkimų pažeidimai, t. y. tiesioginis rinkėjų papirkinėjimas siekiant juos priversti balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas bei jos narius, buvo gerai organizuoti ir sistemingi. Tai, jog partija Tvarka ir teisingumas rinkimus Šilutės rajono savivaldybėje grindžia pastoviu bei nuosekliu rinkėjų balsų pirkimu, papildomai įrodo aplinkybė, jog VRK panaikintuose pirmuosiuose Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimuose, tiriant pažeidimų medžiagą, buvo aiškiai užsiminta apie balsų pirkimą, susijusį su partijos Tvarka ir teisingumas nariais, o konkrečiai – su šios partijos pirmininku V. L..

Vienintelė, tačiau, pareiškėjų įsitikinimu, neproporcinga ir pažeidimo masto neatitinkanti sankcija buvo pritaikyta tik trims partijos Tvarka ir teisingumas kandidatams – G. B., D. S. ir G. V., kurie atskirais VRK sprendimais buvo pašalinti iš partijos Tvarka ir teisingumas sąrašo po rinkimų dienos. Nurodyti kandidatai dar iki 2015 m. liepos 9 d. VRK posėdžio pateikė prašymus, kuriais atsisakė Šilutės rajono savivaldybės narių mandatų. Be to, šio skundo pateikimo dieną viešai nėra paskelbtas joks VRK sprendimas dėl šių asmenų išbraukimo iš partijos Tvarka ir teisingumas rinkiminio sąrašo.

Pareiškėjai išdėsto Įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pagal kurias rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, 86 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktiką dėl politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliamų reikalavimų (2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada ir kt.), dėl tiesioginio ar netiesioginio rinkėjų balsų pirkimo (2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).

Pareiškėjų įsitikinimu, partijos Tvarka ir teisingumas bei jos narių pirmajame ir antrajame pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų ture padaryti Įstatymo pažeidimai, kurie įvardijami VRK 2015 m. liepos 9 d. posėdyje, yra laikytini šiurkščiais pažeidimais, kurie galėjo iškreipti tikrąją rinkėjų valią bei pažeisti rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principus. Tai reiškia, kad, remiantis Įstatymo nuostatomis, turi būti taikomos poveikio priemonės visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvavusiems sisteminiuose Įstatymo pažeidimuose bei turėjusiems iš to tiesioginės ar netiesioginės naudos.

Pareiškėjų teigimu, VRK Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai bei Įstatymui. Iš VRK 2015 m. liepos 9 d. posėdyje aptartos medžiagos yra akivaizdu, jog pakartotiniai Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimai galimai buvo vykdomi pažeidžiant demokratinius teisinės valstybės principus (VRK posėdyje buvo aiškiai įvardyti du ikiteisminiai tyrimai, siejami su rinkimus laimėjusia partija Tvarka ir teisingumas; remiantis vieno iš ikiteisminio tyrimo duomenimis, partijos Tvarka ir teisingumas naudai galimai buvo nupirkti net 125 rinkėjų balsai). Pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų metu neabejotinai buvo vykdomas sistemingas rinkėjų papirkinėjimas skatinant balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą bei sąraše esančius kandidatus. Sistemingo rinkėjų papirkinėjimo faktą pagrindžia pats papirkimo mastas, t. y. net 125 rinkėjų balsai, pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo nupirkti partijos Tvarka ir teisingumas naudai. Be to, šiurkštūs rinkimų pažeidimai buvo padaryti narių tos partijos, kuri iš esmės laimėjo pakartotinius Šilutės rajono savivaldos rinkimus.

Anot pareiškėjų, vien išviešintos pradėtų ikiteisminių tyrimų medžiagos pakanka nustatyti, jog ankščiau nurodyti partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai veikė ne tik savo, bet ir partijos Tvarka ir teisingumas Šilutės skyriaus naudai. Pareiškėjų įsitikinimu, masinio ir/arba sistemingo balsų pirkimo atveju, neįmanoma atriboti viso partijos sąrašo ir atskirų partijos kandidatų atsakomybės, kadangi sistemingo balsų pirkimo atveju kontrolės atsakomybė už daugiau nei vieno kandidato ar kandidatų grupės veiksmus tenka visai partijai. Išbraukus atskirus kandidatus iš rinkiminio sąrašo ir panaikinus tik jų rinkiminio reitingo balsus, nupirkti rinkėjų balsai vis tiek lieka galioti visam rinkiminiam sąrašui, t. y. nupirkti balsai yra iš esmės legalizuojami paskirstant juos pagal bendras taisykles kitiems sąrašo kandidatams. Tokie veiksmai iš esmės pamina visus teisinės valstybės principus bei pažeidžia demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principus. Vienas iš kandidatų G. B., kurio pirmumo balsus VRK pripažino negaliojančiais, yra partijos Tvarka ir teisingumas Šilutės skyriaus pirmininko pavaduotojas. Ši aplinkybė netiesiogiai rodo, jog partijos skyrius bei jo vadovybė, jei ir neorganizavo, tikrai žinojo apie vykdomą balsų pirkimą. Šią poziciją patvirtina ir VRK narių nuogąstavimai.

Priimdama Sprendimą VRK nepagrįstai atsisakė taikyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytą sankciją – partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo atšaukimą. Pareiškėjų nuomone, panaikinus Sprendimą, egzistuoja pakankamas teisinis bei faktinis pagrindas priimti naują sprendimą ir atšaukti visą partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. VRK 2015 m. liepos 9 d. posėdyje nesugebėjo ir/arba nepaneigė prezumpcijos, kad ikiteisminių tyrimų metu nustatyti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų pažeidimai (nagrinėjamu atveju – rinkėjų balsų pirkimas) savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Įvertinus VRK vaizdo posėdžio medžiagą, galima pagrįstai teigti, jog Sprendimą VRK priėmė skubotai, iki galo bei išsamiai neįvertinusi visos turimos medžiagos, kuri susijusi su teisėsaugos nustatytais šiurkščiais Įstatymo pažeidimais. Be to, susidaro įspūdis, jog esamus įrodymus VRK dėl nežinomų priežasčių vertino ypač paviršutiniškai. Su antrojo ikiteisminio tyrimo medžiaga, apie kurią užsiminė pats VRK pirmininkas, buvo apskritai nesusipažinta, dėl ko galėjo būti neįvertintos VRK Sprendimui ypač svarbios aplinkybės. Remiantis Įstatymo nuostatomis, VRK Sprendimui priimti turėjo laiko iki 2015 m. liepos 12 d. Tokio laiko būtų visiškai pakakę susipažinti ir įvertinti naujo ikiteisminio tyrimo medžiagą. Paminėtinas ir posėdžio įraše matomas atsainus VRK pirmininko ir narių Įstatymo pažeidimo masto ir jo aplinkybių vertinimas.

Pareiškėjų įsitikinimu, VRK neatliko savo konstitucinių pareigų – kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Negana to, VRK, atsiradus šiurkštiems Įstatymo, o kartu ir teisinės valstybės principų pažeidimams, savo neveikimu sudaro prielaidas Sprendimu tvirtinti rinkimų rezultatus, kurie buvo surinkti iš esmės pažeidžiant demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principus. Be to, VRK priimdama Sprendimą be jokio teisinio ar faktinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir savo panašiose situacijose taikytos praktikos. VRK 2015 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-121 dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis taip pat ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo nustatyta, kad, pradiniais ikiteisminio tyrimo duomenimis, vieno iš kandidatų naudai galimai buvo papirkta 50 balsavimo teisę turinčių asmenų. Tai buvo pagrindinis argumentas, kuriuo buvo apskritai panaikinti rinkimų rezultatai Širvintų rajono apygardoje. Šis Komisijos sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Širvintų rajone ir Šilutės rajone per pakartotinius rinkimus į savivaldybės tarybą padaryti pažeidimai savo sudėtimi yra iš esmės tapatūs. Išklausius bei palyginus 2015 m. kovo 21 d. ir 2015 m. liepos 9 d. VRK posėdžio vaizdo įrašus, galima daryti išvadą, jog VRK pirmininkas tais pačiais teisės taikymo bei konstitucinės doktrinos klausimais pasisako kardinaliai skirtingai.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad 2015 m. liepos 9 d. VRK posėdžio metu konstatavo, jog vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merus Šilutės savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo pažeidimai, konkrečiai – pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus. Balsai buvo perkami partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų G. B., D. S. ir G. V. naudai. Tą pačią dieną, tuo pačiu VRK sprendimu buvo panaikintas partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų G. B., D. S. ir G. V. registravimas po rinkimų dienos, taip pat buvo pripažinti negaliojančiais už kandidatą G. B. paduoti visi 597 rinkiminio reitingo balsai, už kandidatą D. S. paduoti visi 510 rinkiminio reitingo balsai ir už kandidatą G. V. paduoti visi 99 rinkiminio reitingo balsai. Jokio atskiro sprendimo dėl kiekvieno iš minėtų kandidatų VRK nepriėmė.

Paaiškina, jog VRK 2015 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. Sp-250 „Dėl dalies 2015 m. birželio 21 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) pripažinimo negaliojančiais“ buvo paskelbtas laiku, kaip numato VRK reglamentas, ir jis buvo ir yra viešai prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant ir pačius pareiškėjus.

Pareiškėjai skunde nurodė, jog gina viešą Šilutės rajono gyventojų interesą, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjai nėra niekaip įgalioti ginti viešąjį interesą. VRK nuomone, šiuo atveju pareiškėjai siekia apginti savo asmeninius ir savo atstovaujamų partijų interesus, tačiau ne viešąjį Šilutės rajono gyventojų interesą, ir VRK pripažįsta, kad toks pareiškėjų interesas, kaip kandidatų į savivaldybės tarybos narius interesas, yra teisėtas.

Pareiškėjai nenurodo, kuri dalis balsų buvo nupirkta 2015 m. kovo 1 d. vykusių savivaldybių tarybų rinkimų metu, ir kokia dalis pakartotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2015 m. birželio mėnesį, metu. VRK, priimdama sprendimą, rėmėsi 2015 m. liepos 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl gautų duomenų analizės Nr. 85-PR2-13566. Tvirtinti, kad 125 rinkėjai buvo papirkti vien tik 2015 m. birželio mėnesį vykusių rinkimų metu, nėra teisinga. VRK priimant sprendimą taip pat vadovavosi visa kita turima informacija. VRK, priimdama sprendimą dėl partijos Tvarka ir teisingumas trijų kandidatų registravimo panaikinimo ir paduotų rinkimų reitingo balsų pripažinimo negaliojančiais, vadovavosi Konstitucinio Teismo išvadomis ir nutarimais. VRK pripažino negaliojančiais už tris partijos Tvarka ir teisingumas kandidatus (G. B., D. S. ir G. V.) paduotus rinkimų reitingo balsus. Partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašas rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą metu gavo 3 149 balsus, ir pagal patvirtintus rinkimų rezultatus Šilutės rajono savivaldybėje gavo 5 mandatus. Net ir tuo atveju, jeigu VRK būtų už tris partijos Tvarka ir teisingumas kandidatus paduotus rinkimų reitingo balsus atėmusi iš visų partijos Tvarka ir teisingumas gautų balsų skaičiaus, mandatų kandidatų sąrašams nustatymo proporcijos ir gauti mandatų skaičiai nesikeistų, partija Tvarka ir teisingumas būtų gavusi vis tiek tuos pačius 5 mandatus. Tai iš esmės nekeitė rinkimų rezultatų nustatymo daugiamandatėje apygardoje, kas VRK leido nustatyti tikrus ir teisingus rinkimų rezultatus.

Iš ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktos medžiagos negalima nustatyti, jog buvo vykdomas rinkėjų papirkinėjimas už visą partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Patys pareiškėjai nepateikė jokių tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktoje medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog partijos Tvarka ir teisingumas skyrius bei jo vadovybė žinojo apie vykdomą balsų pirkimą. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ir kiti partijos Tvarka ir teisingumas sąrašo kandidatai prisidėjo prie balsų pirkimo. Pareiškėjai preziumuoja, kad atsakomybė už daugiau nei vieno kandidato ar kandidatų grupės veiksmus tenka visai partijai Tvarka ir teisingumas, nors tokia prezumpcija įstatyme nenumatyta. Pareiškėjai konstatuoja, kad buvo vykdomi sistemingi ir pasikartojantys rinkimų pažeidimai ir šiems teiginiams įrodyti daro nuorodą į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tačiau pareiškėjai tokius faktus konstatuoja nesusipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vykstant rinkimams Šilutės rinkimų apygardoje galimai buvo nupirkti 125 rinkėjų balsai (įskaitant ir galimai nupirktus balsus 2015 m. kovo 1 d. vykusiuose rinkimuose). Tai laikytina šiurkščiu Įstatymo pažeidimu. Tačiau tai, jog rinkimų dieną Šilutės rinkimų apygardoje vizitavę VRK nariai nepastebėjo jokių su rinkimų įstatymų pažeidimais susijusių veiksmų, tai, kad rinkimų dieną iki 11 val. ryto, t. y. per pirmąsias keturias rinkimų valandas nei VRK, nei policija, nei pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovai nebuvo gavę jokių pranešimų apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, ir tai, kad galimai nupirkti 125 balsai trijų partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų naudai galimai buvo perkami tiek kovo mėn., tiek ir birželio mėn. vykusių rinkimų metu, paneigia prezumpciją, kad tai turėjo esminės įtakos 2015 m. birželio 21 d. vykusių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatams.

VRK glaudžiai bendradarbiauja su policija bei Kriminalinės policijos biuro pareigūnais, prokuratūra. Su visais vykdomais ikiteisminiais tyrimais buvo susipažinę 4 VRK nariai, įskaitant ir VRK pirmininką, kurie 2015 m. liepos 8 d. buvo nuvykę į Tauragę ir išsamiai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išklausė Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. ir tyrėjų informaciją ir paaiškinimus dėl vykdomų ikiteisminių tyrimų, davė rašytinius pasižadėjimus naudotis informacija ikiteisminio tyrimo medžiagoje tik tarnyboje. Prokurorai ir tyrėjai nepatvirtino prielaidų, kad pagal turimą informaciją birželio mėnesį buvo vykdomas masiškas, sisteminis balsų pirkimas. Priešingai, pakartotinių rinkimų metu situacija akivaizdžiai ir kardinaliai skyrėsi nuo rinkimų, vykusių kovo mėnesį. Prokurorai pastebėjo, jog daugelis ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytų apklaustų rinkėjų nurodė, kad jie nebuvo papirkti, o balsavo taip, kaip norėjo, ir kaip buvo iš anksto nusprendę, ir daugumos rinkėjų buvo prašoma balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo 6, 7 ir 31 numerius, neminint nei kitų kandidatų ar partijos Tvarka ir teisingumas sąrašo. Pastebėtina, jog ši informacija buvo perduota VRK nariams iki VRK posėdžio. VRK narių pasitarimo metu 2015 m. liepos 9 d. visi VRK nariai buvo supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl visiems VRK nariams buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su visais ikiteisminiais tyrimais. Pastebėtina, jog ir partija Tvarka ir teisingumas buvo informuota apie susidariusią padėtį. Vėliau du iš trijų kandidatų atsisakė gautų savivaldybės tarybos nario mandatų, tuo pačiu netiesiogiai patvirtindami savo kaltę.

Pareiškėjai siūlo nei Konstitucijoje, nei Įstatyme nenumatytą, neproporcingą Konstitucijai, inter alia vienam iš esminių teisės principų – lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) prieštaraujančią ir selektyviai tik partijai Tvarka ir teisingumas pritaikytą sankciją – partijos viso kandidatų sąrašo atšaukimą, neatsižvelgiant į tai, kad kiti partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąraše esantys kandidatai niekaip nesusiję su balsų pirkimo organizavimu ar vykdymu per 2015 m. Šilutės savivaldybės tarybos narių – mero rinkimus.

VRK paaiškina, jog vadovaudamasi Įstatymo 86 straipsnio nuostatomis, panaikino G. B., D. S. ir G. V. registraciją po rinkimų, o už juos paduotus pirmumo balsus pripažino negaliojančiais ir atitinkamai nustatė naujus rinkimų rezultatus Šilutės savivaldybėje. Jokio teisinio ir pagrįsto pagrindo priimti sprendimą dėl viso partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo VRK neturėjo. Rinkiminio reitingo balsų pripažinimas negaliojančiais reiškia, kad kandidatas, neturėdamas reitingo balsų, negali pretenduoti į skirstomus savivaldybės tarybos nario mandatus kitų to paties kandidatų sąrašo kandidatų atžvilgiu. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės panaikinus rinkiminio reitingo balsus taip pat panaikinti ir balsus, atiduotus už kandidatų sąrašą. Kandidato registracijos panaikinimas (kartu su rinkiminio reitingo balsais) yra adekvati ir proporcinga priemonė padarytam pažeidimui.

Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytas papirkimų mastas neviršijo kritinio balsų skaičiaus, kuris yra reikalingas gaunant Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario mandatą. Tam, kad gautų Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario mandatą, 2015 m. birželio 21 d. vykusiuose pakartotiniuose Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimuose, kandidatams reikėjo surinkti ne mažiau kaip 590 rinkėjų balsų. Šiuo atveju net ir neatsižvelgiant į faktą, jog 125 rinkėjų balsai buvo nupirkti tiek per pirmuosius rinkimus 2015 m. kovo mėn., tiek ir per 2015 m. birželio mėn. vykusius pakartotinus rinkimus, ir laikant, kad 125 rinkėjų balsai buvo nupirkti 2015 m. birželio mėn. vykusių rinkimų metu, vis tiek jų neužtenka įgyti vieną mandatą. Atsižvelgiant į surinktą informaciją, darytina išvada, jog galimas 125 rinkėjų balsų pirkimas neturėjo poveikio rinkimų rezultatų nustatymui, todėl rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais Šilutės rinkimų apygardoje būtų visiškai neproporcinga priemonė kovojant su rinkimų įstatymu pažeidimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. Sp-251 „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“, kuriuo VRK nusprendė patvirtinti pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinius rezultatus; paskelbti galutinius Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje; išduoti savivaldybių tarybų narių pažymėjimus naujai išrinktiems Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariams susirinkus jiems į pirmąjį posėdį ir prisiekus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo, jie siekia, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. Sp-251 „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ būtų panaikintas, kad VRK būtų įpareigota pakartotinai nagrinėti klausimą dėl pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo ir kad partija Tvarka ir teisingumas už sistemingus ir pasikartojančius rinkimų pažeidimus, vadovaujantis įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, būtų atšaukta iš kandidatų sąrašo.

Pareiškėjų įsitikinimu, partijos Tvarka ir teisingumas bei jos narių pirmajame ir antrajame pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų ture padaryti Įstatymo pažeidimai yra laikytini šiurkščiais pažeidimais, kurie galėjo iškreipti tikrąją rinkėjų valią bei pažeisti rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo principus. Pareiškėjų manymu, Sprendimas prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo praktikai, Įstatymui, o Sprendimą VRK priėmė skubotai.

Įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šiame įstatyme (1 d.). Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį (2 d.).

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintas bendrojo pobūdžio draudimas papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbus Įstatymo 86 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, (t. y. vėliau nei likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos) Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžė, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose konstatuota, jog masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Tokie rinkimų principų pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, taigi gali apriboti arba išvis paneigti Tautos aukščiausios suverenios galios raišką per Tautos atstovybę – Seimą, tad preziumuotina, kad jie savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Taip pat pabrėžta, jog nepaneigus prezumpcijos, kad nustatyti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, t. y. nepaneigus, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, taigi kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti mandato.

Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir jais turi būti vadovaujamasi vertinant rinkimų į vietos savivaldos atstovaujamuosius organus demokratinio proceso užtikrinimą, šio proceso sąžiningumą, skaidrumą, rinkimų rezultatų tikrumą ir teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015).

Byloje esančių įrodymų įvertinimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose pateiktais Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (ir jo 86 str. 1 d.) naudojamos sampratos „šiurkštus pažeidimas“ išaiškinimais (nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015), tam, kad pažeidimas būtų laikomas šiukščiu Įstatymo pažeidimu, yra būtini (būtina nustatyti) masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo požymiai.

Kadangi pareiškėjai nagrinėjamu atveju Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. Sp-251 „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą ginčija tuo aspektu, jog, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi buvo pagrindas partiją Tvarka ir teisingumas pripažinti šiurkščiai pažeidusia šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir priimti sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo, teisėjų kolegija vertins, ar partija Tvarka ir teisingumas pakartotinių savivaldybių tarybų rinkimų Šilutės savivaldybėje, vykusių 2015 m. birželio 21 d., metu masiškai ir (arba) sistemingai papirkinėjo rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis ir taip šiurkščiai pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.

Iš VRK 2015 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. P-34 matyti, jog komisija priimdama sprendimą „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ (balsavimo rezultatai: už – 15) įvertino tai, jog partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai G. B., D. S. ir G. V. šiurkščiai pažeidė Įstatymą, todėl jų registracija po rinkimų panaikinta, ir nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog rinkimų rezultatai neatspindi tikrosios rinkėjų valios pagal mandatų paskirstymą.

Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37613-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 172 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog 2015 m. rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir merus metu bendrai per pirminius ir pakartotinius rinkimus buvo papirkti ne mažiau kaip 125 asmenys, raginant juos balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-13566 nurodoma, jog atriboti asmenis ir vienareikšmiškai teigti, kurie asmenys balsavo per pirminius, kurie iš jų – per pakartotinius rinkimus, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra sudėtinga ir subjektyvu. Kaip matyti iš minėtų duomenų, ikiteisminis tyrimas yra pradėtas tiek dėl balsų pirkimo pirminių 2015 m. rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir merus metu, tiek per pakartotinius rinkimus. Taigi akivaizdu, jog ne mažiau nei 125 rinkėjų galimas papirkimas nėra siejamas vien tik su 2015 m. birželio mėnesį vykusiais rinkimais.

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus įtariamojo apklauso protokolo matyti, kad įtariamasis D. B., kuris, beje, nebuvo įrašytas į partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašą, be kita ko, nurodė, jog jis prašė „kad jie biuletenyje įrašytų skaičius 31 ir 6“. VRK 2015 m. liepos 9 d. pažymoje dėl galimų rinkimų įstatymų pažeidimų Šilutės savivaldybėje Nr. 3-90(1.2) nurodyta, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37613-15 (kuris atliekamas dėl anksčiau nurodomų ne mažiau kaip 125 asmenų papirkimo) yra duomenų, kad rinkėjai raginami balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo 6, 7 ir 13 numerius. Minėtoje pažymoje buvo suformuluotas siūlymas konstatuoti, kad šiurkščiai pažeistas Įstatymas, ir panaikinti G. B. (kandidatų sąrašo Nr. 6), D. S. (kandidatų sąrašo Nr. 7) ir G. V. (kandidatų sąrašo Nr. 31) registraciją po rinkimų, už juos paduotus pirmumo balsus pripažinti negaliojančiais ir atitinkamai nustatyti naujus rinkimų rezultatus Šilutės savivaldybėje.

VRK 2015 m. liepos 9 d. sprendime Nr. Sp-250 „Dėl dalies 2015 m. birželio 21 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) pripažinimo negaliojančiais“, kuris, priešingai nei teigia pareiškėjai, yra paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), buvo konstatuota, kad vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merus Šilutės savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo pažeidimai, konkrečiai – pažeistas draudimas pirkti rinkėjų balsus. Balsai buvo perkami partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų G. B., D. S. ir G. V. naudai; nuspręsta panaikinti minėtų partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų registravimą po rinkimų dienos, taip pat pripažinti negaliojančiais už kandidatą G. B. paduotus visus 597 rinkiminio reitingo balsus, už kandidatą D. S. paduotus visus 510 rinkiminio reitingo balsus ir už kandidatą G. V. paduotus visus 99 rinkiminio reitingo balsus.

Taigi VRK, jau įvykus pakartotiniams rinkimams Šilutės savivaldybėje, gavusi duomenų apie galimą rinkėjų papirkinėjimą ir raginimą balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo 6, 7 ir 13 numerius, nustatė, kurie konkrečiai kandidatai šiurkščiai pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir priėmė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą – panaikino atitinkamų partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų registravimą po rinkimų dienos. Tuo pagrindu kilo kitos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – už kandidatus paduoti rinkiminio reitingo balsai pripažinti negaliojančiais.

Pareiškėjų teigimu, VRK nepagrįstai sankcijas pritaikė tik trims partijos Tvarka ir teisingumas kandidatams, kadangi, jų manymu, buvo pagrindas atšaukti visą partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo paskelbimą. Tačiau, kaip teisingai pažymi atsakovas, iš ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktos medžiagos negalima nustatyti, jog buvo vykdomas rinkėjų papirkinėjimas už visą partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Kaip ir nėra pagrindo nustatyti, jog 125 rinkėjai buvo papirkti vien tik 2015 m. birželio mėnesį vykusių rinkimų metu. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog partijos Tvarka ir teisingumas skyrius bei jo vadovybė žinojo apie vykdomą balsų pirkimą. Pareiškėjų prielaidos, jog, jų įsitikinimu, papirktų rinkėjų skaičius ir mastas tęsiant ikiteisminį tyrimą gali tik didėti, yra nepagrįstos įrodymais.

Nors pareiškėjai nurodo, jog išbraukus atskirus kandidatus iš rinkiminio sąrašo ir panaikinus tik jų rinkiminio reitingo balsus, nupirkti rinkėjų balsai vis tiek lieka galioti visam rinkiminiam sąrašui, VRK 2015 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. Sp-250 „Dėl dalies 2015 m. birželio 21 d. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) pripažinimo negaliojančiais“ patvirtina, kad panaikinus minėtų kandidatų registraciją po rinkimų, o už juos paduoti pirmumo balsai buvo pripažinti negaliojančiais ir atitinkamai buvo nustatyti nauji rinkimų rezultatai Šilutės savivaldybėje.

Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, jog iš byloje pateikto Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2015 m. liepos 9 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį turimą Nr. 38-S-9557 matyti, jog 2015 m. liepos 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38151-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnio 1 dalyje (trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise), pagal visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ rašytinį pranešimą dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos pakartotinių rinkimų metu galimai pirktų balsų visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ naudai. Teismo posėdžiu metu VRK pirmininkas Z. Vaigauskas patvirtino, jog, jo žiniomis, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų pakartotinių rinkimų metu yra pradėtas Darbo partijos atžvilgiu. Taigi kiti ikiteisminiai tyrimai nėra siejami su partija Tvarka ir teisingumas.

Nors pareiškėjai nurodo, kad Širvintų rajone ir Šilutės rajone per pakartotinius rinkimus į savivaldybės tarybą padaryti pažeidimai savo sudėtimi yra iš esmės tapatūs, teisėjų kolegija tokiai išvadai nepritaria. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015, sprendžiant klausimą dėl pakartotinių savivaldybės tarybos rinkimų Širvintų rajone organizavimo, lemiamą reikšmę turėjo ne vien tik ta aplinkybė, jog preliminariai buvo apie 50 rinkėjų balsų pirkimo atvejų, tačiau būtent visų šaltinių įvairovė ir visuma: rinkėjų, kitų rinkimuose dalyvavusių kandidatų, kitų rinkimuose dalyvavusių politinių partijų atstovų, rinkimų stebėtojų, pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ stebėtojų, policijos užfiksuoti faktai, Darbo grupei, o tuo pačiu ir Vyriausiajai rinkimų komisijai priimant Sprendimą Nr. Sp-121 sudarė pakankamą pagrindą išvadoms, jog buvo perkami rinkėjų balsai, todėl nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai bei buvo iškreipta dalies Širvintų rajono savivaldybės rinkėjų valia.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų, sudarančių pagrindą daryti analogišką išvadą, nėra. Priešingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015, kuomet Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų metu duomenys apie galimus Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus (vykstantį ir galimą rinkėjų balsų pirkimą, rinkėjų pavėžėjimą ir kt.) buvo teikiami tiek VRK, tiek teisėsaugos institucijoms, tokius duomenis VRK teikė Širvintų rajono savivaldybėje rinkimus stebėję Komisijos nariai, į kuriuos tą dieną kreipėsi įvairių politinių partijų bei pilietinės iniciatyvos „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarnybos rinkimų, vykusių 2015 m. birželio 21 d., metu rinkimų dieną Šilutės rinkimų apygardoje vizitavę VRK nariai nepastebėjo jokių su rinkimų įstatymų pažeidimais susijusių veiksmų, rinkimų dieną iki 11 val. ryto, t. y. per pirmąsias keturias rinkimų valandas, nei VRK, nei policija, nei pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovai nebuvo gavę jokių pranešimų apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK 2015 m. liepos 9 d. posėdžio metu taip pat nenurodyta jokių kitų pažeidimų, susijusių su partija Tvarka ir teisingumas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje užfiksuotų aplinkybių visuma, t. y. tai, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37613-15 dėl to, jog 2015 m. rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir merus metu buvo papirkta ne mažiau kaip 125 asmenys, atliekamas tiek dėl 2015 m. kovo mėnesį vykusių rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir merus, tiek dėl pakartotinių rinkimų 2015 m. birželio mėnesį, tai, jog atsižvelgiant į to paties ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37613-15 duomenis, pagal kuriuos rinkėjai raginami balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo 6, 7 ir 13 numerius, nuspręsta panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų G. B., D. S. ir G. V. registravimą po rinkimų dienos, taip pat pripažinti negaliojančiais už minėtus kandidatus paduotus rinkiminius reitingo balsus, tai, jog Šilutės rinkimų apygardoje vizitavę VRK nariai nepastebėjo jokių su rinkimų įstatymų pažeidimais susijusių veiksmų, rinkimų dieną iki 11 val. ryto, t. y. per pirmąsias keturias rinkimų valandas, nei VRK, nei policija, nei pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovai nebuvo gavę jokių pranešimų apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus partijos Tvarka ir teisingumas atžvilgiu, VRK 2015 m. liepos 9 d. posėdžio metu taip pat nenurodyta jokių kitų pažeidimų, susijusių su partija Tvarka ir teisingumas, tai, jog VRK glaudžiai bendradarbiauja su policija bei Kriminalinės policijos biuro pareigūnais, prokuratūra, nepatvirtina, jog visas partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašas pakartotinių rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir merus metu masiškai ir (arba) sistemingai papirkinėjimo rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis ir taip šiurkščiai pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nurodytos faktinės aplinkybės (ABTĮ 57 str. taikymo prasme įrodymai) neatitinka nurodytų šiurkštaus pažeidimo kriterijų. Taigi VRK, panaikinus partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų G. B., D. S. ir G. V. registravimą po rinkimų dėl įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nebuvo pagrindo, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, priimti sprendimą dėl partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog Sprendimą VRK priėmė įvertinusi ir išanalizavusi visą turimą medžiagą. Kaip teisingai nurodo atsakovas, viso partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašo atšaukimas būtų neproporcinga priemonė, iš rinkimų eliminuojanti ir tuos sąrašo kandidatus, kurie balsų nepirko, jokių pažeidimų nepadarė.

Pareiškėjai, be kita ko, prašė teismo visą procesui būtiną ikiteisminių tyrimų medžiagą išreikalauti iš atitinkamų teisėsaugos institucijų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga visapusiškai atspindi kilusio ginčo aplinkybes ir esmę bei buvo pakankama tinkamam bylos išsprendimui.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 5 dalį, kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, išrinkti savivaldybės tarybos nariai po galutinių rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo iki pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio bet kurį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą ar kitą jos veiką per 5 dienas po Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo įsigaliojimo ar po to, kai paaiškėjo apie ginčijamą veiką, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

Taigi nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme minėtoms nuostatoms konkuruojančių teisės normų nėra. Todėl, atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, jog asmuo, siekdamas jam palankaus teismo sprendimo, privalo įrodyti, kad jo teisė arba įstatymų saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami (tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi administracinėse bylose Nr. R3-36/2007, Nr. R16-38/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas, taip pat yra nurodęs, jog teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Iš tiesų teismas vykdo teisingumą gindamas pažeistas ar ginčijamas asmenų subjektines teises, o ne abstrakčiai nagrinėdamas bylas. Tik nustatęs pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą (ginčijimą), teismas gali taikyti atitinkamus teisių gynimo būdus ir tokiu būdu apginti asmens teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R858-38/2011).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. Sp-251 patvirtinti galutiniai Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai. Ginčo dėl to, jog pareiškėjai gavo mandatus Šilutės rajono savivaldybės taryboje, nėra. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai šiuo atveju yra kaip nors pažeidžiami. Nors pareiškėjai pažymi, kad, jų manymu, visas partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašas dėl galimai vykdyto balsų pirkimo turėjo būti atšauktas, tačiau pareiškėjai nepateikė įgaliojimų, suteikiančių jiems teisę atstovauti kitus kandidatus, negavusius mandatų, todėl laikytina, kad pareiškėjai su skundais į teismą kreipėsi kaip fiziniai asmenys ir būtent jų teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo klausimas gali ir turi būti nagrinėjamas. Teisinio pagrindo, kuriuo remdamiesi pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Teismo pareiga – vykdyti teisingumą, apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomą interesą pagal suinteresuotų asmenų arba pagal subjektų, kuriems įstatymas suteikia teisę ginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą, kreipimąsi (administracinė byla Nr. A502-617/2008). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. Sp-251 „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“. Be to, nenustačius, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamos pareiškėjų teisės ar įstatymų saugomi interesai, pareiškėjų skundas ir dėl to atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų S. T., J. J., Z. J., R. A. ir A. J. skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. Sp-251 „Dėl 2015 m. birželio 21 d. pakartotinių Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė