A-50-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-50-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01440-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5, 17) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir Marijampolės PN) 1 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atsakovas atsisakė tenkinti eilę nurodytų pareiškėjo skundų ir taip pažeidinėjo jo teises žalojant jam sveikatą, dėl ko ir yra kildinama neturtinė žala. Marijampolės PN 2013 m. liepos 31 d. raštu Nr. 20/07-467 atsisakė atlikti tyrimą ir nurodė, jog pareiškėjas atsisako paimti nutarimo kopijas. 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. 20/07-441 atsisakė skirti vegetarinį maistą. 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. 20/04-443 nurodė, jog ir toliau reikalaus nepagrįstų dalykų, kurie nenumatyti teisės aktuose. 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. 20/07-417 atsisakė išskirti lėšas laiškui išsiųsti į Europos žmogaus teisių teismą. 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. 20/07-429 atsisakė pirštu parodyti kurioje vietoje laikomi teisės aktai. 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 20/07-475 atsisakė nagrinėti jo pareiškimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų atsiliepimu (b. l. 19–23) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos iš pataisos namų priteisimo yra nepagrįstas ir todėl atmestinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu (b. l. 79–84) pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu ir nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 8 d. pareiškimu (b. l. 25–26) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir prašė atlikti tyrimą dėl pareigūno S. D. veiksmų. Atsakovo 2013 m. liepos 31 d. atsakyme Nr. 20/07-467 (b. l.

24) nurodyta, jog buvo išnagrinėta dokumentinė medžiaga ir apklausti pareigūnai dėl skirtos nuobaudos dėl pažeisto Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto. Atsakymas pagrįstas atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš byloje esančių duomenų (2013 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 1196 (b.l. 27)), taip pat Marijampolės PN pareigūnų pažymų (b. l. 35–37) matyti, jog pareiškėjas atsisakė gauti nutarimo kopiją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo atsakymas (b. l.

24) parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą. 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į atsakovą dėl to, jog jį patalpinant į baudos izoliatorių neteikiamas jam vegetarinis maistas ir tokiu būdu jis kankinamas, ir reikalauja pervesti 1000 000 Lt (b. l. 45–46). Marijampolės pataisos namai 2013 m. liepos 25 d. atsakyme Nr. 20/07-441 į aukščiau paminėtą pareiškėjo skundą išaiškino nuteistųjų maitinimo tvarką, nurodė, jog vegetarinis maitinimas paskiriamas gavus raštišką prašymą.

Pareiškėjas yra pateikęs prašymą 2011 m. rugsėjo 12 d. ir vegetarinį maitinimą gauna. Paaiškino, kad vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus patvirtintomis taisyklėmis, „Dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ – „Nuteistųjų maitinimo metu valgykloje pagal patvirtintą grafiką privalo būti pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas, būrių viršininkai ir prižiūrėtojai“ ir iškilus neaiškumams ar pastebėjus valgiaraščio neatitikimus galima į pareigūnus kreiptis nedelsiant (b. l. 43).

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Marijampolės PN direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.4/07-06 yra patvirtintos „Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklės“ (b. l. 48–51). Šiose taisyklėse nurodyta, jog nuteistasis, kuris dėl savo įsitikinimų ar propaguojamo gyvenimo būdo, nori gauti vegetarinį maitinimą ar maitinimą be kiaulienos (dėl religinių įsitikinimų) privalo su raštišku prašymu kreiptis į pataisos namų direktorių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl vegetarinio maitinimo ir jis yra teikiamas (b. l. 44). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skundas dėl vegetarinio maisto neteikimo pateiktas 2013 m. liepos 12 d. (aštuntą laikymo baudos izoliatoriuje dieną). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl vegetarinio maisto neteikimo jį patalpinant į baudos izoliatorių. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 1 d. skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kuriame nurodė, jog įstaigos darbuotojai nepagrįstai reikalauja apsivilkti kelnes (neleidžia nešioti šortų), taip pat nepagrįstai reikalauja nešioti vardinį ženklą (b. l. 40). Marijampolės PN 2013 m. liepos 25 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-443 į pareiškėjo skundą, kuriame paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą reikalavimas būti tvarkingai apsirengus bendraujant kabinete su administracijos darbuotoju nėra nepagrįstas ar įžeidžiantis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1. punkte nurodyta, jog nuteistieji privalo „nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde (b. l. 39).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013 m. liepos 23 d. Marijampolės PN pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas į kabinetą atėjo apsivilkęs trumpikes ir buvo perspėtas, jog kitą kartą ateinant į kabinetą apsimautų kelnes (b. l. 41).

Rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73 punktu ir nustatė, kad reikalavimas būti prisisegus vardinį ženklą yra teisėtas ir turi būti vykdomas.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 8 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas išskirti pašalpą, kad galėtų išsiųsti registruotą laišką į Strasbūrą ir kanceliarinėms prekėms įsigyti (b. l. 55).

Marijampolės PN nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis išmoka ir pašalpa nebus skirtos (b. l. 52).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 4.3 punktu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcijos 7.1 punktu bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Nustatė, kad iš byloje esančio 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje 2013 m. birželio ir liepos mėnesiais turėjo pinigų. Birželio mėnesį išleido 302,70 litų sumą. Liepos mėnesį išleido 350,69 litų sumą (b. l. 53–54). Atsakovo atsakymas, kad išmoka ir pašalpa skirtos nebus yra pagrįstas.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas paskirti pareigūną, kuris jam parodytų kur pataisos namų bibliotekoje yra galiojantys teisės aktai ir kur tokie guli būrio viršininko kabinete (b. l. 57).

Marijampolės PN 2013 m. liepos 19 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-427 į pareiškėjo prašymą, kuriame raštu paaiškino, kad dėl galimybės susipažinti su teisės aktais apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas, esančiais būryje ir vaizdinės informacijos stenduose gali kreiptis į būrio viršininką. Taip pat paaiškino, kad dėl galimybės susipažinti su teisės aktais apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas, esančiais bibliotekoje, gali kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką (b. l. 56). Marijampolės PN atsakyme yra konkrečiai nurodyta kokiu klausimu į kokį pareigūną gali kreiptis. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. 20/07-429 atsakovas atsisakė pirštu parodyti kurioje vietoje laikomi teisės aktai, tačiau prašyme skirtame Marijampolės PN direktoriui pareiškėjas „pirštu“ parodyti neprašė. Teismo vertinimu, atsakovo atsakymas (b. l. 56) parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 8 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas skirti veiksmingą gydymą (b. l. 59).

Marijampolės PN 2013 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-475 į pareiškėjo prašymą, kuriame raštu nurodė, jog pareiškėjui buvo atsakyta 2013 m. kovo 25 d. raštu Nr. 20/07-193 ir 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 20/07-268 (b. l. 58).

2013 m. liepos 8 d. pareiškėjo prašyme Marijampolės PN išvardinti keisti ir medicinos mokslu nepagrįsti teiginiai ir prašoma skirti veiksmingą gydymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl gydymo (b. l. 61, 63) ir atsakovas pateikė atsakymus (b. l. 60, 62). Marijampolės PN 2013 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme nurodyti ankstesnių atsakymų (dėl veiksmingo gydymo) datos ir numeriai.

Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo skundas dėl anksčiau išvardintų Marijampolės PN administracijos pateiktų atsakymų į pareiškėjo prašymus ir skundus pagrįstumo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog Marijampolės PN administracijos pateikti atsakymai yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 6).

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

Remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556- 95/2009), šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatė. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.).

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 88) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 92), kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus pateikė atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui ir savo poziciją palaiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas iš esmės kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neskiriant jam vegetarinio maisto Marijampolės pataisos namuose, atsisakymo išskirti pašalpą registruotam laiškui į Strasbūrą išsiųsti, reikalavimo dėvėti tam tikrą aprangą bei atsisakymo atlikti tyrimą.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam 1 000 000 000 Lt neturtinės žalos skunde pirmosios instancijos teismui iš esmės grindė tuo, kad Marijampolės PN 2013 m. liepos 31 d. raštu Nr. 20/07-467 atsisakė atlikti tyrimą ir nurodė, jog pareiškėjas atsisako paimti nutarimo kopijas. 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. 20/07-441 atsisakė skirti vegetarinį maistą. 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. 20/04-443 nurodė, jog ir toliau reikalaus nepagrįstų dalykų, kurie nenumatyti teisės aktuose. 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. 20/07-417 atsisakė išskirti lėšas laiškui išsiųsti į Europos žmogaus teisių teismą. 2013 m. liepos 19 d. raštu Nr. 20/07-429 atsisakė pirštu parodyti kurioje vietoje laikomi teisės aktai. 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 20/07-475 atsisakė nagrinėti jo pareiškimą.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pareiškėjas 2013 m. liepos 8 d. pareiškimu (b. l. 25–26) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir prašė atlikti tyrimą dėl pareigūno S. D. veiksmų, t. y. Marijampolės PN direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo perdavimo budėtojų tarnybai vykdyti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjui buvo skirta nuobauda už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto pažeidimą. Šis punktas nustato, jog nuteistieji privalo nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. 2013 m. liepos 4 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime Nr. 1196 (b. l. 27–28) nurodyta, jog 2013 m. birželio 26 d. pareiškėjas būrio koridoriuje buvo pastebėtas neprisisegęs vardinio ženklo ir buvo įspėtas, jog minėtą ženklą privalo prisisegti, tačiau pakviestas į 12-to būrio drausminės komisijos posėdį jo taip pat nesegėjo, todėl jam buvo skirta nuobauda – uždaryti į baudos izoliatorių 10 dienų. 2013 m. birželio 26 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė parašyti pasiaiškinimą ir nurodė, kad jei jį parašys – įteiks vėliau, kai susipažins su teisiniais dokumentais. Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu buvo surašytas protokolas Nr. 60/05-1403, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nerašys pasiaiškinimo, kol nebus surašytas nubaudimo nutarimas. 2013 m. liepos 24 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė gauti Marijampolės PN direktoriaus nutarimo Nr. 1196 kopiją (b. l. 35). 2013 m. liepos 29 d. S. D. pažymoje nurodoma, jog minėtas nutarimas buvo perduotas budėtojų tarnybai vykdyti. 2013 m. liepos 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su pareiškimu (b. l. 25–26), kuriame nurodė, jog S. D. melagingai teigė, jog pareiškėjas atsisako rašyti pasiaiškinimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto pažeidimo. 2013 m. liepos 31 d. Marijampolės PN direktoriaus atsakyme Nr. 20/07-467 (b. l. 24) nurodyta, jog buvo išnagrinėta dokumentinė medžiaga ir apklausti pareigūnai dėl skirtos nuobaudos dėl pažeisto Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto. Atsakymas pagrįstas atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau minėtus teismui pateiktus rašytinius dokumentus konstatuoja, jog atsakovo atsakymas (b. l. 24) parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.

Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog patalpinus į baudos izoliatorių jam buvo netiekiamas vegetarinis maistas. 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN su skundu, kuriame nurodė, jog jam vegetarinis maistas nėra teikiamas, todėl jis prašo 1 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėję šį skundą Marijampolės PN 2013 m. liepos 25 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 20/07-441, kuriame nurodė, jog nuteistieji maitinami remiantis 2002 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo”, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo”, Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo” bei Marijampolės PN direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 4/07-06 „Dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo” (b. l. 43). Šios taisyklės nustato, jog nuteistasis, kuris dėl savo įsitikinimų ar propaguojamo gyvenimo būdo, nori gauti vegetarinį maitinimą ar maitinimą be kiaulienos (dėl religinių įsitikinimų) privalo su raštišku prašymu kreiptis į pataisos namų direktorių. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2011 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą gauti vegetarinį maistą ir nuo to laiko pareiškėjui jis teikiamas (b. l. 44). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 12 d. skunde dėl vegetarinio maisto neteikimo (b. l. 45) nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl vegetarinio maisto neteikimo jį patalpinant į baudos izoliatorių. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo nustatyti atsakovų veiksmų neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Be kita ko, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo argumento, jog 2013 m. liepos 12 d. Marijampolės PN raštu Nr. 20/07-417 atsisakė išskirti lėšas laiškui išsiųsti į Europos žmogaus teisių teismą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260, 4.3 punkte nurodyta, jog piniginė išmoka neskiriama, jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,5 MGL, o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 MGL dydžio pinigų sumą iš asmeninės sąskaitos (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punktas nustato, jog piniginė išmoka neskiriama, jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 MGL, o dirbantis – 0,5 MGL dydžio ar didesnę pinigų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr.430 redakcijos 7.1 punktą, vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos. Remdamasi aukščiau minėtais teisės aktais bei byloje esančia medžiaga (2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštis) apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atsakymas, jog išmoka ir pašalpa skirtos nebus, yra pagrįstas.

2013 m. liepos 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas paskirti pareigūną, kuris parodytų, kur Marijampolės PN bibliotekoje yra galiojantys teisės aktai ir kokie guli viršininko kabinete (b. l. 57). Marijampolės PN 2013 m. liepos 19 d. atsakyme į prašymą Nr. 20/07-429 nurodyta, jog pareiškėjas minėtais klausimais gali kreiptis į būrio viršininką S. D. (dėl teisės aktų, esančių viršininko kabinete) bei Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką K. L. (dėl teisės aktų, esančių bibliotekoje). Taigi, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymo ir atsakymo į jį turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas parengė tinkamą atsakymą, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 8 d. atsakovui pateikė prašymą skirti veiksmingą gydymą. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme Nr. 20/07-475 nurodė, jog į minėtame prašyme keliamus reikalavimus pareiškėjui buvo atsakyta 2013 m. kovo 25 d. ir 2013 m. gegužės 3 d. atsakyme. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl gydymo (b. l. 61, 63) ir atsakovas pateikė atsakymus (b. l. 60, 62). Marijampolės PN 2013 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme nurodyti ankstesnių atsakymų (dėl veiksmingo gydymo) datos ir numeriai.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys