A-117-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-117-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01076-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant E. B., A. M., R. M., V. M., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Sijar“, Biržų rajono savivaldybės tarybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-4) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 45-48) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2013 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-474 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-474) bei įpareigoti atsakovą panaikinti vietinės reikšmės kelio dalį, esančią laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje (toliau – ir ginčo kelias).

Nurodė, kad jis Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) turi įregistravęs ūkininko ūkį. Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastatą 1I1p, esantį 0,42 ha ploto valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 19-1). Šiame pastate pareiškėjas laiko ir remontuoja didžiagabaritinę žemės ūkio techniką. Žemės sklypą Nr. 19-1 bei 0,76 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 19-2 pareiškėjas nuomoja pagal 2011 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėjas siekė, kad prie jam priklausančių mechaninių dirbtuvių su autogaražu būtų suformuotas didesnis žemės sklypas, kurį galėtų nuomoti ar nusipirkti. Atsakovo NŽT 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1885 buvo pranešta, kad žemės sklypas Nr. 19-1 iš visų pusių ribojasi su vietinės reikšmės keliais, naudojamais kitų sklypų savininkų, tačiau jie turi galimybę privažiuoti ir kitais keliais, todėl ginčo kelią tikslinga panaikinti. Taip pat šiuo raštu pareiškėjui buvo pranešta, kad Biržų skyriui pavesta sudaryti komisiją, kuri spręstų dėl aukščiau įvardinto kelio tikslingumo (būtinumo) ir panaikinimo, organizuoti pareiškėjo, trečiųjų suinteresuotų asmenų – žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. 1), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. 2), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. 3) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. 4), savininkų ir Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovų susirinkimą šiam klausimui spręsti.

Teigė, jog atsakovas, nustatęs, kad panaikinus ginčo kelio dalį, trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. liktų be privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo Nr. 4, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi galimybės privatizuoti teritorijos, užimtos ginčo keliu. Pareiškėjui įvardinta žemės dalis itin reikalinga, nes mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastatas yra visiškai šalia ginčo kelio, todėl dėl tokios pastato padėties žemės ūkio technikai sunku įvažiuoti į jį, dalį technikos priemonių pareiškėjas priverstas laikyti lauke ant kelio. Pareiškėjas pažymėjo, kad V. M., R. M. motina, turi galimybę prie savo žemės sklypo privažiuoti keliu, kuris yra įrengtas UAB „Sijar“ priklausančio žemės sklypo Nr. 2, rytinėje dalyje, ir kuris yra įrašytas į Biržų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą (toliau – ir Vietinės reikšmės kelių schema). Dėl šios priežasties nurodytu keliu gali naudotis bet kurie kiti asmenys.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas akcentavo, kad dėl ginčo kelio pareiškėjui yra visiškai užkirsta galimybė naudoti mechanines dirbtuves su autogaražu pagal jų tiesioginę paskirtį, kadangi didžiagabaritinės žemės ūkio technikos priemonės negali netrukdomai įvažiuoti į garažą, kuriame yra remontuojamos arba laikomos, šių technikos priemonių negalima statyti nei šalia pastato, nei ant vietinės reikšmės kelio, taip trukdant pravažiuoti. Pareiškėjas siekė privatizuoti žemės sklypą Nr. 19-2 ir pageidavo, kad į jo plotą būtų įskaičiuota ir ginčo keliu užimta teritorija. Atsakovas suformulavo sprendimą, kad pareiškėjas tokios galimybės neturi, ir nurodė šio sprendimo priežastį – panaikinus ginčo kelią, prie žemės sklypo Nr. 4, neliks privažiuojamojo kelio. NŽT 2012 m. spalio 8 d. rašte buvo išreiškusi priešingą poziciją, t. y. sutikusi, kad būtų panaikintas vietinės reikšmės kelias. Tačiau ginčijamas atsakovo Sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-474 nėra pagrįstas, nes V. M. turi galimybę prie savo sklypo privažiuoti UAB „Sijar“ žemės sklypo rytinėje pusėje esančiu keliu. Atstovas pripažino, kad techniniu požiūriu mechaninės dirbtuvės su autogaražu gali būti pertvarkytos taip, kad įvažiavimas į pastatą būtų iš pietinės pusės, tačiau tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Biržų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 66-69) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas turi galimybę išspręsti žemės ūkio technikos įvažiavimo į pastatą klausimus, kadangi 2010 m. lapkričio 2 d. buvo išduotas leidimas žemės sklypą Nr. 19-1, reikalingą mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastato 1I1p eksploatavimui, suformuoti ir pertvarkyti. 2012 m. spalio 18 d. vykusiame trečiųjų suinteresuotų asmenų susirinkime, sušauktame NŽT pavedimu, buvo nustatyta, kad trys iš keturių žemės sklypų savininkų, privažiuodami prie jiems priklausančių žemės sklypų, naudojasi žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje dalyje esančio viešojo kelio dalimi. Taip pat, išanalizavus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, buvo nustatyta, jog žemės plotas, faktiškai užimtas keliu ir vakarinėje dalyje besiribojantis su žemės sklypu Nr. 19-1, yra įskaičiuotas į žemės sklypo Nr. 2, priklausančio UAB „Sijar“, plotą ir negali būti laikomas užimtu vietinės reikšmės keliu. Teigė, kad 2013 m. kovo 8 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-474 padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi galimybės privatizuoti žemės ploto, užimto ginčo keliu, nes V. M. žemės sklypas liktų be privažiavimo kelio.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad 2012 m. spalio 18 d. vykusiame susirinkime vienintelis A. V. sutiko su pareiškėjo pageidavimu, nes jis šiuo keliu nesinaudoja. Taip pat pripažino, kad žemės sklypo Nr. 19-1 vakarinėje pusėje yra kelias, kurį R. M. įsirengė savo reikmėms ir kuris eina per privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o kitose pusėse pareiškėjo naudojamas sklypas ribojasi su vietinės reikšmės keliu. Šiaurinėje pusėje esančiu ginčo keliu naudojasi keturi asmenys, patenkantys į savo sklypus ir prie jų esančius pastatus. Atsakovas sprendė, jog nėra tikslinga, tenkinant vien tik pareiškėjo poreikius, naikinti vietinės reikšmės kelio dalį. Nepagrįstais vertino pareiškėjo teiginius, kad jis kitokiu būdu negali išspręsti naudojimosi mechaninių dirbtuvių su autogaražu klausimo, kadangi įvažiavimas nuo viešojo kelio į pastatą užtrunka nedaug laiko, o pačią žemės ūkio techniką pareiškėjas gali laikyti kitoje pastato pusėje, kur teritorijos yra pakankamai. Akcentavo, kad savivaldybės teritorijos kelių schemos rengimo, jos pakeitimo, koregavimo klausimai yra priskirti savivaldybės, o ne NŽT kompetencijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sijar“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 70-71) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčo keliu naudojasi ir yra suinteresuotas, kad prie jam priklausančio žemės sklypo Nr. 2, būtų galima privažiuoti iš įvairių pusių. Teigė, kad nesutinka, jog prie V. M. priklausančio žemės sklypo Nr. 4, būtų privažiuojama per bendrovei priklausantį žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 72-74) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių priežastis, dėl kurių reikėtų padidinti žemės sklypo Nr. 19-1 plotą. Ginčo kelias yra valstybei priklausančioje žemėje, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti panaikinti inžinerinio statinio. Remdamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsniu, teigė, kad Vietinės reikšmės kelių schema, kaip specialusis planas, gali būti keičiama tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jos sprendiniai. Pareiškėjas, keliantis reikalavimą panaikinti viešojo kelio dalį, nekelia Vietinės reikšmės kelių schemos sprendinių teisėtumo klausimo. Tvirtino, kad ji, turėdama galimybę prie žemės sklypo Nr. 3, privažiuoti ginčo keliu, neturi jokio suinteresuotumo naudotis privačiu, priklausančiu UAB „Sijar“, keliu.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir UAB „Sijar“ atstovas papildomai pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas naudotis žemės sklypas Nr. 19-1, galiojo tik vienerius metus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad ši sutartis būtų pratęsta, todėl pareiškėjas tėra šio žemės sklypo faktiškas naudotojas, o ne nuomotojas. Kadangi su pareiškėju nuomos sutartis nėra pratęsta, jis neturi teisės reikalauti privatizuoti jo pageidaujamą kelio dalį.

Jis pirmiausia turėtų įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų suformuotas pastato eksploatacijai reikalingas žemės sklypas. Pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypas Nr. 19-1 yra laisvos žemės fondo sklypas, todėl, norint jį pirkti ar nuomotis, privaloma atlikti nustatytas teritorijų planavimo procedūras. Pareiškėjas reikalavimų suformuoti nuomai ar privatizavimui skirtą sklypą nekėlė, todėl teisme nagrinėjamas reikalavimas suteikti teisę privatizuoti vietinės reikšmės kelio dalį yra neįgyvendinamas. Taip pat žemės sklypas Nr. 3, ir šiame žemės sklype esantis garažas priklauso UAB „Sijar“.

Šio sklypo 50 arų dydžio dalis pagal panaudos sutartį suteikta naudotis A. M.. A. M. šioje dalyje iš Europos Sąjungos fondų lėšų pastatė statinius, skirtus savo vykdomai ūkinei veiklai plėtoti, todėl ginčo kelias reikalingas privažiuoti prie šių statinių. Be to, žemės sklype Nr. 3, visiškai šalia kelio yra statomos svarstyklės. V. M. prie savo žemės sklypo Nr. 4, gali privažiuoti tik ginčo keliu. V. M. savo žemės sklypą yra pagal panaudos sutartį yra suteikusi E. B., kuri šiame sklype stato agroservisą ir grūdų saugyklą.

Todėl privažiuoti prie šių pastatų turi išlikti vietinės reikšmės kelias, kuriuo galėtų važiuoti visi asmenys, nesinaudosiantys agroserviso paslaugomis. UAB „Sijar” žemės sklype Nr. 2 yra teritorija, užimta pravažiavimo keliu, tačiau Nekilnojamojo turto registre jokių duomenų apie kelio servitutą nėra įregistruota, nes UAB „Sijar“ šį pravažiavimo kelią įrengė tik savo bendrovės reikmėms, jam kelio servituto nenustatė. UAB „Sijar” žemės sklype Nr. 2, grūdų džiovykla, grūdų saugojimo bokštai, yra išduotas statybos leidimas šiame sklype statyti ir naujus ūkinės paskirties statinius.

UAB „Sijar“ savo veikloje privažiavimui prie žemės sklypo ir pastatų naudojasi vietinės reikšmės keliais, esančiais tiek šiaurinėje, tiek ir pietinėje pusėse. V. M., R. M. ir UAB „Sijar” yra visiškai savarankiški asmenys, todėl kiekvienas iš jų, įgyvendindamas savo, kaip žemės sklypų ir juose pastatytų statinių savininkų, teises, turi savarankiškų ir skirtingų interesų į nuosavybės teise valdomą turtą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. patvirtino, kad ji yra suinteresuota naudotis ginčo keliu, kadangi jai suteiktoje naudotis žemės sklypo Nr. 3 dalyje yra baigiamas statyti medienos perdirbimo cechas, ši sklypo dalis bus naudojama medienos sandėliavimui ir į ją važiuos miškovežiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės taryba savo nuomonės dėl pareiškėjo skundo nepareiškė ir prašė administracinę bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra (b. l. 80).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu (II t., b. l. 34–42) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sijar” prašymus dėl turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė A. M. iš pareiškėjo 600,00 Lt turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Priteisė uždarajai akcinei bendrovei „Sijar” iš pareiškėjo 600,00 Lt turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2001 m. gegužės 30 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį, esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 5). Pareiškėjas nuosavybės teisėmis valdo mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastatą 1I1p, esantį Biržų rajone, (duomenys neskelbtini), esantį 0,42 ha ploto valstybinės žemės sklype, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bei įvairias žemės ūkio technikos priemones (I t., b. l. 6-7, 64, 86, 147-153). Žemės sklypas Nr. 19-1 bei 0,76 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 19-2 pareiškėjui buvo išnuomoti vienerių metų laikotarpiui pagal 2011 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, reg. Nr. 21SŽN-(14.21.62)-182 (I t., b. l. 12-13). Bylos nagrinėjimo metu duomenų, kad įvardinta žemės nuomos sutartis buvo pratęsta, nepateikta; NŽT Biržų skyriaus 2014 m. sausio 27 d. rašto Nr. 21SD-(14.21.104)-26 duomenimis, pareiškėjas šiais sklypais ir toliau naudojasi, moka žemės mokestį (II t., b. l. 24). Teismui Biržų rajono savivaldybės administracijos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nuomotas ir bylos nagrinėjimo metu faktiškai naudojamas žemės sklypas Nr. 19-1 šiaurinėje dalyje ribojasi su keliu, kuris yra įtrauktas į Vietinės reikšmės kelių schemą, patvirtintą Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T-114 (I t., b. l. 76).

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymu „Dėl Projekte numatyto kelio panaikinimo“ kreipėsi į NŽT, nurodė, kad jis Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastatą 1I1p ir nuomoja žemės sklypą Nr. 19-1. Rengiant žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad nuomojamas sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su Pučiakalnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) numatytu bendro naudojimo keliu. Teigė, kad susidariusi situacija pareiškėjui trukdo tinkamai naudotis pastatu, kuriame jis laiko ir remontuoja žemės ūkio techniką, taip pat kad ginčo kelio buvimas nėra tikslingas, nes juo privažiuojama tik prie vieno žemės sklypo, prie kurio galima patekti ir kitu keliu, numatytu Žemėtvarkos projekte bei įregistruotu Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas prašė peržiūrėti Žemėtvarkos projekte numatyto kelio tikslingumą ir kelią panaikinti (I t., b. l. 119). Atsakovas NŽT 2012 m. spalio 5 d. Biržų skyriaus vedėjui parengė Pavedimą Nr. 1PAV-(1.8)-488 „Dėl komisijos sudarymo“ (toliau – ir Pavedimas) (I t., b. l. 87-88) ir apie tai 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1885 informavo pareiškėją (I t., b. l. 15-16). Biržų skyrius, vykdydamas Pavedimą, 2012 m. spalio 18 d. organizavo susirinkimą, kuriame buvo apsvarstytas vietinės reikšmės kelio (dalies) funkcionalumo, reikalingumo (būtinumo) klausimas. Jame dalyvavo Biržų skyriaus specialistai, Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, A. A., A. M., R. M., A. V.. Susirinkimo metu A. V., žemės sklypo Nr. 1 savininkas, patvirtino, kad jis ginčo keliu nesinaudoja. Žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininko UAB „Sijar“ atstovas R. M. bei žemės sklypo Nr. 4 savininkei V. M. atstovavęs R. M. teigė, kad ginčo keliu yra patenkama į išvardintus žemės sklypus, privažiuojama prie V. M. priklausančio pastato. Susirinkimo eiga ir rezultatai buvo užfiksuoti 2012 m. spalio 18 d. protokole Nr. 21PRT-(14.21.6)-105 (I t., b. l. 17-18).

Pareiškėjas 2013 m. vasario 19 d. prašymu „Dėl įpareigojimo įvykdyti pavedimą“ kreipėsi į NŽT, reikalaudamas užtikrinti, kad Biržų skyrius įvykdytų NŽT direktoriaus pavaduotojo 2012 m. spalio 5 d. Pavedimą (I t., b. l. 118). Atsakovas NŽT 2013 m. kovo 8 d. parengė pareiškėjo ginčijamą Sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-474 (I t., b. l. 19-21). Šiame sprendime atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją apie Biržų skyriaus vedėjai duoto Pavedimo turinį, t. y. nurodymus sudaryti komisiją, kuri apsvarstytų vietinės reikšmės kelio dalies, esančios laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje, tikslingumo (būtinumo) bei panaikinimo klausimą, bei organizuoti pareiškėjo ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų susirinkimą. Be to, NŽT pareiškėjui pranešė apie Biržų skyriuje 2012 m. spalio 18 d. įvykusio susirinkimo metu pareikštas suinteresuotų žemės sklypų savininkų ir naudotojų nuomones apie naudojimąsi aukščiau įvardintu keliu. Taip pat atsakovas nurodė, kad, remdamasis Žemėtvarkos projekto planinės dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenimis, nustatė, jog panaikinus ginčo kelią, žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkai galimai turėtų galimybę privažiuoti prie šių sklypų vietinės reikšmės keliais, besiribojančiais su žemės sklypu Nr. 19-1 rytinėje ir pietinėje pusėse, tačiau žemės sklypas Nr. 4 liktų be privažiuojamojo kelio. Remdamasi šiuo ir Biržų skyriuje 2012 m. spalio 18 d. vykusiame susirinkime nustatytais faktais, NŽT konstatavo, jog pareiškėjui privatizuoti žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esantį žemės plotą, užimtą vietinės reikšmės keliu, galimybės nėra. Be to, NŽT, atsižvelgusi į tai, kad Biržų skyrius, vykdydamas jam duotą Pavedimą, suorganizavo trečiųjų suinteresuotų asmenų susirinkimą, apie priimtą sprendimą pareiškėją informavo 2012 m. spalio 31 d. raštu Nr. 21SD-(14.21.104)-1099 „Dėl informacijos pateikimo“, konstatavo, kad Biržų skyrius tinkamai ir laiku įvykdė Pavedimą (I t., b. l. 19-21).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie NŽT, jo struktūrinio padalinio Biržų skyriaus atliktus veiksmus ir priimtus aktus, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, teismas padarė išvadą, kad byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto atliktos administracinės procedūros ir jos metu priimto administracinės procedūros sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo raštas Nr. 1SS-(7.5)-474 yra administracinis sprendimas, nurodytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje: atsakovas ginčijamu raštu užbaigė pareiškėjo prašymo „Dėl projekte numatyto kelio panaikinimo“ nagrinėjimą ir jame aiškiai išreiškė savo valią, jog pareiškėjas neturės galimybės privatizuoti pageidaujamą žemės plotą – žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esančią teritoriją, užimtą ginčo keliu. Tai reiškė, kad pareiškėjo reikalavimas peržiūrėti Žemėtvarkos projekte numatyto ginčo kelio tikslingumą ir jį panaikinti, suformuluotas 2012 m. rugsėjo 5 d. prašyme „Dėl Projekte numatyto kelio panaikinimo“, kurio pagrindu ir buvo inicijuota administracinė procedūra, nebus tenkinamas.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas kėlė klausimą dėl savo, kaip mechaninių dirbtuvių su autogaražu pastato 1I1p, esančio 0,42 ha ploto valstybinės žemės sklype Nr. 19-1, savininko, teisių naudotis šiuo statiniu pagal paskirtį bei įsigyti nuomojamą žemės sklypą kartu su prie jo prijungta teritorija, užimta žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esančiu vietinės reikšmės keliu, pažeidimo. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl pažeistų teisių galutinai suformulavo prašyme „Dėl projekte numatyto kelio panaikinimo“, kurį atsakovas NŽT gavo 2012 m. rugsėjo 6 d., reg.

Nr. 1GS-2166 (I t., b. l. 119). Išanalizavęs NŽT parengtą Pavedimą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymą „Dėl Projekte numatyto kelio panaikinimo“, ėmėsi Viešojo administravimo įstatyme (19 str. 1 d., 21 str. 1 d. 1 p., 21 str. 2 d., 22 str. 1 d.) nustatytų priemonių surinkti su keliamu ginču susijusius duomenis ir dokumentus. Apibendrinusi jų pagrindu nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo valdomas mechanines dirbtuves su autogaražu, žemės sklypą Nr. 19-1, Biržų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. išduotą minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Leidimą Nr. L-23, Žemėtvarkos projekto sprendinius, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie pažymėtas gretimų privačių žemės sklypų ribas bei Vietinės reikšmės kelių schemos duomenis, NŽT nustatė, kad žemės sklypas Nr. 19-1 iš visų pusių ribojasi su vietinės reikšmės keliais, kuriais privažiavimui naudojasi žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 savininkai.

Be to, atsakovas, aukščiau išvardintų duomenų pagrindu nustatęs, kad šių žemės sklypų savininkai turi galimybę prie savo sklypų privažiuoti į Vietinės reikšmės kelių schemą įrašytais vietinės reikšmės keliais, su žemės sklypu Nr. 19-1 besiribojančiais rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėse, siekė nustatyti, ar ginčo kelio dalis yra tikslinga (būtina) ir ar galima šį kelią panaikinti. Tuo reikalu atsakovas pavedė Biržų skyriui sudaryti komisiją dėl šio kelio tikslingumo (būtinumo) ir panaikinimo bei organizuoti suinteresuotų privačių žemės sklypų savininkų ir Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovų susirinkimą (I t., b. l. 88).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tokiais veiksmais atsakovas NŽT siekė surinkti išsamius ir objektyvius duomenis, susijusius su pareiškėjo keliamu ginču, ir išklausyti visų suinteresuotų asmenų nuomones. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išvardintas faktines aplinkybes, nusprendė, kad atsakovas NŽT, Pavedime suformulavęs aukščiau išvardintus nurodymus, tinkamai įgyvendino Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio nustatytas procedūrines taisykles, skirtas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su asmens ginčijamo klausimo esme.

Išanalizavęs Registrų centro Panevėžio filialo pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. gruodžio 19 d. išrašus ir Vietinės reikšmės kelių schemos duomenis, teismas nustatė, kad su pareiškėjo faktiškai naudojamo žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje esančiu ginčo keliu ribojasi žemės sklypas Nr. 2, kurio savininkas yra UAB „Sijar“ ir 0,25 ha ploto dalies naudotojas yra R. M.; žemės sklypas Nr. 3, kurio savininkas yra UAB „Sijar“, šio sklypo 0,5 ha ploto dalies naudotoja yra A. M.; žemės sklypas Nr. 4, kurio savininkė – V. M., naudotoja – E. B. (II t., b. l. 4-10, 13), taip pat šis kelias prieina prie A. V. priklausančio žemės sklypo Nr. 1 (II t., b. l. 12, 13). Be to, Nekilnojamojo turto registro ir Vietinės reikšmės kelių schemos grafinės dalies duomenys patvirtina, jog UAB „Sijar“ priklausančio žemės sklypo Nr. 2 rytinėje dalyje (pareiškėjo naudojamo žemės sklypo Nr. 19-2 vakarinėje dalyje) yra 0,0170 ha ploto teritorija, užimta keliu, kuris jungia ginčo kelią su rajoniniu keliu Nr. 1310 (I t., b. l. 36; II t., b. l. 6, 13). UAB „Sijar” atstovas 2013 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje patvirtino, kad žemės sklype Nr. 2 esantį privažiavimo kelią, besiribojantį su žemės sklypu Nr. 19-1, UAB „Sijar“ įrengė savo reikmėms, tačiau jam kelio servituto nenustatė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įvardintam žemės sklypui jokių kelio servitutų nėra nustatyta (II t., b. l. 4). Taip pat byloje nustatyta, kad žemės sklype Nr. 4 yra V. M. priklausantis garažas 1G1ž, be to, šių abiejų nekilnojamųjų daiktų naudotoja E. B. pagal 2013 m. kovo 4 d. leidimą Nr. A5-21 vykdo garažų paskirties pastato rekonstrukciją, pakeičiant jo paskirtį į ūkio paskirties pastatą, skirtą žemės ūkiui tvarkyti (I t., b. l. 179-181; II t., b. l. 9-10, 30). Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendė, kad turi būti užtikrinama teisė egzistuojančiu ginčo keliu privažiuoti prie aukščiau įvardintų nekilnojamųjų daiktų, taip užtikrinant galimybę naudoti juos pagal paskirtį ir vykdyti ūkinę veiklą.

Vertindamas išvardintus duomenis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, pagal kurias, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, padarė išvadą, kad aukščiau išvardinti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie A. M., R. M., V. M., UAB „Sijar“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, į juos įregistruotas daiktines teises bei su jais susijusius juridinius faktus, kuriems neprieštarauja ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, A. M. ir UAB „Sijar“ atstovo bei pačios A. M. paaiškinimai apie valdomus nekilnojamuosius daiktus, nekelia abejonių. Remdamasis nurodytais duomenimis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, teismas sprendė, kad jie patvirtina NŽT Sprendime Nr. 1SS-(7.5)-474 suformuluotą išvadą, jog, panaikinus ginčo kelio dalį, esančią žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje, žemės sklypas Nr. 4 liktų be privažiuojamojo kelio ir kad dėl šios priežasties pareiškėjas privatizuoti žemės plotą, užimtą vietinės reikšmės keliu, galimybių neturi (I t., b. l. 20).

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklype Nr. 2 yra UAB „Sijar“ priklausantys sandėlis 1F1p, 5 grūdų saugojimo bokštai h1 - h5 ir R. M. priklausanti grūdų džiovykla h; žemės sklype Nr. 3 yra UAB „Sijar“ priklausantis garažas 1I1ž(g), šiame sklype šalia ginčo kelio bendrovė pagal nustatyta tvarka suderintą supaprastintą projektą stato svarstykles, o sklypo dalies naudotoja A. M. pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. leidimą Nr. A5-51 stato ūkio paskirties pastatą, skirtą žemės ūkiui tvarkyti (I t., b. l. 154-156; 173-174; II t., b. l. 4-7). Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2013 m. gruodžio 4 d. metu, UAB „Sijar“ bei A. M. atstovas ir A. M. nurodė, kad UAB „Sijar“ ir A. M. yra suinteresuotos ginčo keliu privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 3 ir jame statomų svarstyklių bei A. M. naudojamo žemės sklypo dalies, kuriame statomas medienos apdirbimo angaras ir bus sandėliuojama mediena. UAB „Sijar“ atstovas taip pat nurodė, kad nors žemės sklypo Nr. 2 rytinėje dalyje bendrovė savo reikmėms yra įsirengusi pravažiavimo kelią, tačiau dėl vykdomos ūkinės veiklos ji yra suinteresuota, kad prie žemės sklypo ir statinių būtų galima privažiuoti ir šiaurinėje pusėje esančiu vietinės reikšmės keliu.

Įvertinęs aukščiau išvardintus duomenis, teismas pagrįsta pripažino NŽT išvadą, kad prie žemės sklypo Nr. 2 ir jame esančių ūkinės paskirties statinių privažiuoti galima vietinės reikšmės keliu, esančiu šio sklypo pietinėje pusėje. Atsižvelgęs į vietos situacijos nuotraukas (II t., b. l. 30), duomenis apie žemės sklype Nr. 3 esančius ūkinės paskirties statinius ir šiame sklype vykdomos ūkinės veiklos pobūdį, teismas pagrįstais pripažino A. M. argumentus, kad privažiavimui prie įvardinto sklypo ir jame esančių statinių bus naudojamasi ir ginčo keliu. Įvertinęs teismo posėdžio metu nustatytus duomenis apie žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 padėtį vietinės reikšmės kelių atžvilgiu, šių žemės sklypų naudojimo būdą (kiti žemės ūkio paskirties bei pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos), juose pastatytus arba statomus ūkinės paskirties pastatus, UAB „Sijar“, E. B. ir A. M. naudojamus vykdomoje ūkinėje veikloje arba ketinamus naudoti planuojamoje ūkinėje veikloje, teismas padarė išvadą, kad įvardinta teritorija, su kuria ribojasi žemės sklypas Nr. 19-1, yra užstatyta įvairiais ūkinės veiklos pastatais ir intensyviai naudojama ūkinėje veikloje, šią teritoriją vietinės reikšmės keliai jungia su viešuoju keliu Nr. 038 ir rajoniniu keliu Nr. 1310. Dėl šių priežasčių nurodytoje teritorijoje esantys vietinės reikšmės keliai privalo išlikti, taip užtikrinant privažiavimą prie aukščiau išvardintų nekilnojamojo turto objektų ir juose vykdomą ūkinę veiklą.

Remdamasis ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 38 straipsnio (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 1 dalimi, 32 straipsnio 3 dalimi, teismas padarė išvadą, kad NŽT buvo įgaliota spręsti dėl Žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo. Pagal Žemės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas planuojamas žemėtvarkos schema, kuri pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius ir specialiuosius planus, išskyrus saugomų teritorijų specialiuosius tvarkymo planus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat išskyrus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės valdos projektus, tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, be to, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą (2 p.). Atsižvelgęs į paminėtas nuostatas, teismas padarė išvadą, kad atsakovas NŽT, siekdamas suderinti fizinių ir juridinių asmenų, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, turi teisę kreiptis į įgaliotus vietos savivaldybės viešojo administravimo subjektus dėl rajono lygmens specialiojo teritorijos planavimo dokumento pakeitimo. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendė, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjo prašymą „Dėl projekte numatyto kelio panaikinimo“ ir vykdydama su juo susijusią administracinę procedūrą, teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribų neperžengė.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas NŽT 2013 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-474 yra teisėtas: sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis; sprendimo išvados suformuluotos aiškiai ir konkrečiai; priimant šį sprendimą, buvo laikomasi pagrindinių procedūrinių taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; sprendime iš esmės tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka. Todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, teismas sprendė, kad atmetus pareiškėjo skundą, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų A. M. ir UAB „Sijar“ teisės naudotis vietinės reikšmės keliu, esančiu žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje, buvo apgintos. Dėl tos priežasties šie proceso dalyviai turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į kurias patenka ir atstovavimo išlaidos, atlyginimą. Nustatydamas atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį, teismas vadovavosi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, pagal kurį nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 1 000,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718), 8.18 ir 9 punktais, bei byloje pateiktais dokumentais (I t., b. l. 156, 158, 159, 160; II t., b. l. 28, 29), ir nustatė, jog visas advokato A. K. atstovavimo UAB „Sijar“ ir A. M. teismo posėdyje laikas sudaro 4 val. 00 min., todėl UAB „Sijar” ir A. M. atlygintina po 600,00 Lt ((1 000,00 Lt x 0.15) x 4 val.) turėtų jiems atstovavusio advokato profesinio darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimą. Išimtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, teismas nenustatė.

III. Pareiškėjas A. A. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 46-50), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. neturi galimybės privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tačiau tokia išvada užkerta kelią privatizuoti (ar išnuomoti) papildomą žemės sklypo dalį, kuri gyvybiškai reikalinga pareiškėjui, kaip ūkininkui, dirbančiam ir aptarnaujančiam savo ūkį. Tiek savo skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo metu per atstovą pareiškėjas teigė, kad yra ūkininkas, savo veiklai naudojantis stambiagabaritinę techniką, tarp jų kombainą Class Lexion 540, kurio ilgis 9 m, o pjaunamosios plotis 7,5 m, priekabą ir kelis traktorius, kurių ilgiai 7,8 m, purkštuvą Unigreen Campo 32C, kurio purškimo sijų plotis siekia 24 m. Duomenis apie tai pateikė teismui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomo pastato paskirtis yra mechaninės dirbtuvės su autogaražu. Minėtą techniką pareiškėjas laiko būtent autogaraže, papildomai pastate esančiose autodirbtuvėse remontuoja kitų asmenų stambiagabaritinę žemės ūkio techniką. Iš pareiškėjo pateiktos teismui medžiagos matyti, jog įvažiavimas į pastatą galimas tik iš šiaurinės pastato pusės, iš kitų pusių į pastatą dėl mažo vartų aukščio įvažiuoti galimybės nėra. Atlikti pastato rekonstrukciją ir padidinti esamus įvažiavimus kainuos labai brangiai (ne mažiau 102 000 Lt plius PVM), darbai truktų apie metus laiko. Todėl vienintelis racionalus sprendimas yra naudotis šiaurinėje pastato pusėje esančiu įvažiavimu.

2. Nesutinka su atsakovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad ginčo keliu, esančiu šiaurinėje pastato pusėje, pakanka įvažiuoti į pastatą, o žemės ūkio techniką (savo ar kitų asmenų) galima palikti kitoje pastato pusėje. Kiekvienas asmuo, turintis minimalias technikos žinias, suvokia, kad ne visada remontuojama technika galima apvažiuoti pastatą. Dažnai nuo žemės ūkio technikos tenka tik nuimti vieną ar kitą detalę ir vėliau ieškoti jos prekybos vietose ar remontuoti, po to vėl sumontuoti ant žemės ūkio technikos ir tik tada ja galima važiuoti. Neretai technika būna iš dalies remontuojama lauke, kur yra daugiau vietos, ypač nuimant vieną ar kitą detalę. Todėl neišvengiamai tokia technika yra paliekama šiaurinėje pastato dalyje ant ginčo kelio, nes nėra jokio laisvos ar nuomojamos žemės tarp pastato vartų ir kelio. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas net nesvarstė, iš esmės tik sprendė, kiek kelio panaikinimas pažeis kitų suinteresuotų asmenų interesus, o pareiškėjo poreikiai net nebuvo paminėti.

3. Svarbūs ir kiti pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl žemėtvarkos projektų rengimo, apie kuriuos teismas nepasisakė ir jų visiškai nevertino. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija) 45.3 punkte teigiama, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinės reikšmės kelius su esamais (projektuojamais) žemės sklypais. Vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias. Kadangi, kaip buvo nustatyta atsakovo, kelias būtinas tik vieno sklypo savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. – jis (kelias) naikintinas ir šio asmens interesai gintini kitais būdais – nustatant servitutą arba naudojantis kitais keliais.

4. V. M. turi galimybę patekti į jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 4 ne tik ginčo keliu, bet ir kitu keliu, esančiu žemės sklypo Nr. 19-1 vakarinėje pusėje, o būtent einančiu per žemės sklypą Nr. 2, priklausančiu UAB „Sijar“. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą keliai skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai savo ruožtu skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Pastarieji – tai juridinių ar fizinių asmenų reikšmėms naudojami keliai. Kadangi vietinės reikšmės vidaus keliai gali nuosavybės teise priklausyti privačiam asmeniui – žemės sklypo savininkui, todėl tai nereiškia, kad toks kelias neegzistuoja ir kad juo negali naudotis trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. ir kiti asmenys. Minėtas kelias, einantis per UAB „Sijar“ sklypą, yra užfiksuotas viešame registre, tai patvirtina Kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje aiškiai nurodyta, jog kelias eina per sklypą Nr. 2. Taip pat šis kelias yra įtrauktas ir į Biržų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Pagal pareiškėjo teismui pateiktas šio kelio fotonuotraukas, matyti, kad kelio plotis sudaro ne mažiau 5 m, važiuojant per jį nėra jokių kliūčių (pvz. statinių), jis yra lygus ir tinkamas pravažiuoti į V. M. valdomą žemės sklypą.

5. Taip pat bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, kad žemės sklypo Nr. 19-1 vakarinėje pusėje yra kelias, kurį R. M. įsirengė savo reikmėms. UAB „Sijar“ atstovas irgi pripažino, kad bendrovė turi savo žemės sklype kelią, tik teigė, jog yra suinteresuota prie sklypo ir statinių privažiuoti ir šiaurinėje sklypo pusėje esančiu vietinės reikšmės keliu. Manytina, kad tai perteklinis reikalavimas, kad prie žemės sklypo būtų galima privažiuoti keliais iš dviejų pusių – vakarinės ir šiaurinės, kadangi visiškai pakanka ir vieno kelio iš vakarinės pusės. Ir atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymus, buvo padaręs išvadą, kad visų gretimybių savininkai, įskaitant visus trečiuosius suinteresuotus asmenis, turi galimybę patekti į savo sklypus ne ginčo keliu (atsakovo 2012 m. spalio 8 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1885).

6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad V. M. yra R. M. motina, R. M. atstovavo ją gyventojų susirinkime, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl kelio būtinumo. R. M. yra UAB „Sijar“ direktorius ir savininkas, o UAB „Sijar“ yra savininkas žemės sklypo Nr. 2. R. M. šiame žemės sklype nuosavybės teise valdo pastatus. Todėl akivaizdu, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. M. santykiai su UAB „Sijar“ dalyviu R. M. yra geri, todėl jai nebūtų sudaromos kliūtys naudotis keliu, esančiu žemės sklype Nr. 2. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Sijar“ ir V. M. ne gina savo neva pažeistas teises, tačiau nesutiko su pareiškėjo skundu dėl įtemptų santykių (nagrinėjamos kelios bylos, taip pat ir baudžiamosios) tarp jo ir R. M.. Tai patvirtina ir V. M. atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, jog ji nesutinka su skundu nes „nėra suinteresuota naudotis kitam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiu keliu“ ir kad ji pageidauja „naudotis keliu, esančiame žemės sklype, kuris priklauso valstybei, o ne privačiam asmeniui“. Jokių kitų argumentų, dėl ko jos interesai būtų pažeisti, naudojantis UAB „Sijar“ žemės sklypu, ji nenurodė.

7. Ginčo kelias (esantis šiaurinėje žemės sklypo 19-1 dalyje) Kadastro žemėlapyje nėra nurodytas, jis nėra įrašytas į Biržų savivaldybei priklausančių kelių sąrašą ir nėra apskaitytas Biržų savivaldybės administracijos balanse, ką patvirtino Biržų rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė tokio kelio niekada nėra projektavusi ir finansavusi. Tai tėra įvažiavimas į pareiškėjui priklausančių pastatų kiemą. Šį kelią pareiškėjas įrengė savo lėšomis ir jėgomis, būtent kad patektų į jam priklausantį pastatą. Ginčo kelias įeina į pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo plotą, už jį (kaip ir už likusį nuomojamą žemės plotą) pareiškėjas moka nuomos mokestį. Tačiau net ir nuomodamas ginčo kelią, pareiškėjas negali visiškai juo naudotis, kadangi negali laikyti jame žemės ūkio technikos, dėl ko ir kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti jį ir likusią žemės sklypo 19-1 dalį privatizuoti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Biržų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 57-59) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai – mechaninės dirbtuvės su autogaražu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 836,55 kv. m.), esančios Biržų r. (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai buvo įgyti 2011 m. sausio 11 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-40-830/2011. Mechaninių dirbtuvių ir garažų eksploatacijai pareiškėjui yra išnuomotas 0,42 ha žemės sklypas Nr. 19-1 vienerių metų laikotarpiui, sutartį pratęsiant kiekvienais metais. 2010 m. lapkričio 2 d. šių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės sklypo formavimui, pertvarkymui ir įteisinimui Nacionalinės žemės tarnybos Biržų žemėtvarkos skyriaus (nuo 2012 m. balandžio 2 d. – Biržų skyrius) buvo išduotas leidimas. Tuo metu pareiškėjas nekėlė jokių reikalavimų dėl privažiavimo prie minėtų pastatų su didelių gabaritų technika.

2. Pareiškėjas nėra numatęs ir neketina savo lėšomis pertvarkyti nuosavybės teise valdomų pastatų taip, kad būtų patogu juos eksploatuoti iš kitos pastatų pusės, o stengiasi teismo keliu panaikinti vietinės reikšmės kelio dalį, esančią laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. 19-1 šiaurinėje pusėje, ginčija kelio egzistavimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarką, todėl šis kelias šiai dienai egzistuoja ir funkcionuoja pagal savo paskirtį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyrius, priimdamas savo sprendimus, rėmėsi teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis, objektyviu esamų aplinkybių vertinimu, todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-474 yra teisingas ir teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 61-62) nurodo, jog savo nuomonės dėl sutikimo ar nesutikimo su pareiškėjo apeliaciniu skundu neišreiškia ir šiuo klausimu nepasisako ir prašo šią administracinę bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pareiškėjo skundo motyvai patvirtina, kad jis siekia padidinti iš valstybės nuomojamo žemės sklypo plotą, panaikinus šalia sklypo einančio vietinės reikšmės kelio dalį, pagerinti šio sklypo funkcionalumą.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, remdamasis esminiais argumentais, kad ginčo keliu, kurį siekia panaikinti pareiškėjas, naudojasi ir kitų žemės sklypų savininkai.

Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kadangi bylos esmė nėra visiškai atskleista.

Pareiškėjas, kaip sklypo nuomininkas, turi teisę reikalauti, kad jo nuomojamo sklypo funkcionalumas būtų pagerintas, nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra ūkininkas, nuomojamame sklype yra jam priklausantys su ūkio veikla susiję statiniai, ūkio veikloje jis naudoja atitinkamą techniką.

Teritorijų planavimo ir tvarkymo režimą nustatantys teisės aktai yra grindžiami žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principais. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi 7 punktu yra nustatytas vienas iš planavimo tikslų, t. y. derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Remiantis šia nuostata, nei viena iš suinteresuotų grupių negali siekti daugiau naudos kitų žemės naudotojų sąskaita ir turi būti išlaikyta interesų pusiausvyra, sudarant vienodas galimybes naudoti žemės sklypus pagal paskirtį ir plėtoti juose pasirinktą veiklą.

Pareiškėjas nurodė, kad byloje dalyvaujantys tretieji suinteresuoti asmenys turi galimybę naudotis privažiavimu prie sklypų dviem keliais, t. y. naudotis keliu, einančiu pareiškėjo naudojamo sklypo šiaurinėje dalyje, ir vakarinėje sklypo dalyje esančiu vietinės reikšmės keliu, pagal atsakovo duomenis, esančiu privačiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Privažiavimui prie žemės sklypo pakanka vieno kelio, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti trečiųjų asmenų galimybę naudotis keliu, esančiu privačiame žemės sklype, patikrinti šio kelio suformavimo tikslus – kam jis buvo projektuojamas.

Taip būtina aiškintis ir dėl ginčo kelių įrengimo teisėtumo, nes Biržų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 16 d. pažymoje Nr. G-5 nurodoma, kad kelias nepriklauso savivaldybei ir yra tik įvažiavimas į ūkinių pastatų kiemą. Tačiau nėra aišku, kuris kelias minimas šioje pažymoje (I t., b. l. 22), nors atsakovas tvirtina, kad visi keliai šalia pareiškėjo naudojamo žemės sklypo Nr. 19-1 yra vietinės reikšmės keliai (I t., b. l. 15-16). Vien tik suinteresuotų asmenų prieštaravimai kelio naikinimui nėra pagrindas nepradėti kelio naikinimo procedūros pagal pareiškėjo prašymą. Turi būti išsiaiškintos visų asmenų galimybės netrukdomai naudotis privažiavimais prie sklypų, patikrintas kelių įrengimo teisėtumas ir tik po to sprendžiama, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą pradėti vietinės reikšmės kelio naikinimo procedūrą.

Įvertinus tai, kad byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, t. y. ištraukas iš teritorijų planavimo dokumentų, sprendimus apie teritorijos planavimo dokumentų patvirtinimą, kelių registrų duomenis, spręstina, kad apeliacinės instancijos teisme užbaigti bylos nagrinėjimą nėra galimybės.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys