A-822-9-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-9/2014

Teismo proceso Nr. 3-62-3-00322-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. prašymą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos priteisti 1 514,77 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja prašyme nurodė, jog dirba Kalvarijos savivaldybės administracijoje Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialiste. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už darbą buvo sumokėtas ne visas jai priklausantis darbo užmokestis. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas, kurio 3 straipsnis nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažino valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį nuo 2008 metais galiojusio 490 Lt iki 475 Lt, t. y. 15 Lt, o 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį sumažino iki 450 Lt, t. y. 40 Lt lyginant su 2008 metais galiojusiu dydžiu.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išaiškino, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ oficialiai konstatavo, jog Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, todėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. jai buvo neteisėtai sumažintas darbo užmokestis, dėl to susidariusi nepriemoka 1 514,77 Lt turi būti priteista iš atsakovo.

Kadangi anksčiau priimti 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytiems teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams, nes yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos J. P. prašymu nesutinka.

Pažymėjo, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo yra nepagrįstas. Tačiau, atsakovo nuomone, yra pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

II. Kauno apygardos administracinį teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjos J. P. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalis administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas, įvertinęs VTĮ 24 straipsnio 2 dalyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija Nr. XI-84) įtvirtintą reguliavimą ir Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pateiktus motyvus, akcentavo, kad Konstitucinis Teismas, nors ir išaiškino, jog iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti mažinami tik išskirtiniais atvejais, tačiau pripažino, jog toks mažinimas valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) Konstitucijai.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 patvirtino Penkioliktosios Vyriausybės programą, kurios antroje dalyje – Krizės įveikimo planas – konstatuojama, jog daugelis makroekonomikos rodiklių ir jų prognozės akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos Respublika atsidūrė ekonomikos krizėje. Šioje programoje jau buvo numatytos taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo priemonės. Įgyvendindama Seimo patvirtintą programą Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuriame dar kartą pažymėjo, jog valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis.

Nutarimas priimtas siekiant užtikrinti, kad išlaidų mažinimas kuo mažiau pakenktų socialinių išmokų sektoriui. Teismas sprendė, kad minėtas nutarimas laikytinas tik viena iš Vyriausybės 2009 metų programos įgyvendinimo priemonių, jis nėra susijęs su valstybės tarnyba ir nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidėjusią ekonominę krizę. Teismas padarė išvadą, kad Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

Taip pat Teismas netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas atitinka Konstituciją, nes pareiškėja nepagrindė prašymo teisiniais argumentais, o teismui nekilo jokių abejonių, kad pareiškėjos nurodytos įstatymų nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

III. Pareiškėja J. P. apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pažymi, kad kreipėsi į teismą nurodydama, jog teisės aktai, kurių pagrindu sumažėjo jos darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijai, o pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo abejonių dėl šių aktų konstitucingumo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, išdėstytais prašyme, adresuotame pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu ir tvirtindama, kad tik Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ oficialiai buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis. Nurodo, kad yra pakankamas pagrindas šioje byloje teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principui.

Atsakovas Kalvarijų savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pilnai vykdė ir vykdo galiojančius teisės aktus dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio. Atsakovas pareiškėjos darbo užmokestį skaičiavo, taikydamas aktualiu laikotarpiu galiojusį (atlyginimo) bazinį dydį, o pareiškėja savo skunde ir neteigia, kad jos darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ne pagal galiojančius teisės aktus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymą atmeta, nes teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai J. P. neišmokėtos 1 514,77 Lt darbo užmokesčio dalies, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kuri susidarė sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, taikant Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) nuostatas.

2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsniu nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 475 Lt.

2009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. sumažintas iki 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – iki 450 Lt.

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui; taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo įstatymu nustatytas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis. Šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai.

Taigi minėtame nutarime Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimas nepažeidė Konstitucijos (susiklosčius itin sunkiai ekonominei-finansinei padėčiai valstybėje įstatymų leidėjas galėjo nuspręsti sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį). Šis bazinis dydis buvo mažinamas nuosekliai, t. y. nuo 490 Lt iki 475 Lt, o vėlesne įstatymo redakcija – iki 450 Lt, todėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir vėlesnė jo redakcija atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą.

Esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, pareiškėjos argumentai, jog nurodytos įstatymų redakcijos buvo priimtos iki oficialiai buvo konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ne trumpalaikė ekonominė padėtis, yra nereikšmingi. Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublika atsidūrė ekonomikos krizėje, o iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimų mažinimas, susiklosčius tokiai padėčiai neprieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidėjusią ekonominę krizę.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjant šį administracinį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai padaryta išvada, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė