R-11-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-11-520/2011

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00012-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovui A. R.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams S. M. ir J. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. M.) dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-50 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, Komisija, VRK) 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-50 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimo panaikinimo“ dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato E. M. (toliau – ir kandidatas) registravimas kandidatu į Tauragės rajono savivaldybės tarybą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog VRK išbraukė kandidatą iš sąrašų, motyvuodama, kad jis nenurodė, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. E. M. dalyvavo VRK posėdyje ir patvirtino, kad 1983 m. vasario 11 d. Šiaulių miesto teismas jį nuteisė pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LTSR BK) 225 straipsnio 2 dalį už visuomenės atstovo įžeidimą necenzūriniais žodžiais.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 36 straipsnio 12 dalimi ir teigia, kad kandidatas E. M. savo teistumą, įgytą iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, turėjo nurodyti tik tokiu atveju, jei nusikaltimas būtų laikomas sunkiu arba labai sunkiu. Pareiškėjas pažymi, kad LTSR BK nusikaltimų neskirstė pagal sunkumą, kaip tai daro šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – ir BK), kurio 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo. Pareiškėjo teigimu, kandidatas, susipažinęs su Rinkimų įstatymo nuostatomis, sąmoningai neužpildė šio fakto, kadangi to nurodyti nėra privaloma.

Pareiškėjas nurodo, jog panaši veika šiuo metu galėtų būti laikoma ir administraciniu pažeidimu arba baudžiamuoju nusižengimu, už kurį numatyta maksimali sankcija yra daugiau nei perpus mažesnė už nustatytą BK 10 straipsnio 5 dalyje. Pavyzdžiui, BK 155 straipsnio 2 dalis už įžeidimą nenustato laisvės atėmimo bausmės. Pareiškėjo įsitikimu, panaši veika nėra laikoma sunkiu nusikaltimu, o veikos vertinimą reikia atlikti pagal šiandien galiojantį BK. Pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su posėdžio metu VRK nario išsakytu argumentu, kad vertinant nusikaltimų sunkumą reikia remtis LTSR BK 54 straipsnio 2 dalimi.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, pateiktoje Tauragės rajono savivaldybės rinkimų komisijai, į 9 klausimą nurodė atsakymą „ne“. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos VRK 2015 m. sausio 14 d. pateikė išrašą Nr. 9R-A-739 iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriame yra nurodyta, kad E. M. 1983 m. vasario 11 d. priimtu Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį. Ši nusikalstama veika (chuliganizmas sunkinančiomis aplinkybėmis) pagal LTSR BK 1961 m. birželio 26 d. redakciją priskiriama prie sunkių nusikaltimų (LTSR BK 54 str.), todėl pagal Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalį į kandidato anketos 9 klausimą pareiškėjo iškeltas kandidatas E. M. į savivaldybės tarybos narius turėjo atsakyti „taip“. Atsakovo teigimu, kandidatas galėjo anketoje pateikti savo paaiškinimus dėl šio savo biografijos fakto.

Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjo pateikta 2011 m. sausio 11 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. (6-4) 14R-300(M106) ir atsakovo pateiktas minėto departamento 2015 m. sausio 14 d. išrašas Nr. 9R-A-739 iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro patvirtina tas pačias faktines aplinkybes, kad kandidatas į savivaldybės tarybos narius E. M. buvo teismo nuteistas ir pripažintas kaltu.

Atsakovo teigimu, kadangi pareiškėjo iškeltas kandidatas nuslėpė nurodytą teismo nuosprendžio buvimo faktą, todėl jam atsirado pasekmės, nustatytos Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje, ir pareiškėjo iškelto kandidato įregistravimas kandidatu buvo panaikintas ginčijamu sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-50 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimo panaikinimo“ dalies, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato E. M. registravimas kandidatu į Tauragės rajono savivaldybės tarybą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rinkimų įstatymo (nauja redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 12 d. (TAR, 2014, Nr. 2014-10139)) 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: keliamų kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą <...>. Pagal šio straipsnio 12 dalį kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu.

Iš byloje esančios Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 11 d. pažymos „Dėl įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį“ Nr. (6-4)14R-300(M106) nustatyta, kad E. M. Šiaulių miesto teismo 1983 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius TSRS ATP 1982 m. gruodžio 27 d. įsako „Dėl amnestijos“ 7 straipsnio a punktą, laisvės atėmimo bausmė sumažinta ½, t. y. 1 metais 3 mėnesiais laisvės atėmimo. E. M. paleistas 1983 m. gruodžio 30 d., atlikęs bausmę (b. l. 10). Tas pačias aplinkybes patvirtina ir 2015 m. sausio 14 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį Nr. 9R-A-739. Minėtą E. M. teistumo aplinkybę patvirtina ir pareiškėjas savo skunde, nurodydamas, jog E. M. dalyvavo VRK posėdyje ir patvirtino, kad 1983 m. vasario 11 d. Šiaulių miesto teismas jį nuteisė pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį už visuomenės atstovo įžeidimą necenzūriniais žodžiais.

Pažymėtina, jog LTSR BK 225 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta veika – piktybinis chuliganizmas, kuris apibūdintas kaip veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu, arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui, ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Chuliganizmas (LTSR BK 225 straipsnis) buvo priskirtas nusikaltimams visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Vyriausioji rinkimų komisija byloje ginčijamu 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. Sp-50, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 3 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdama į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktas pažymas, nusprendė panaikinti kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimą į savivaldybių tarybų narius, tarp jų – ir trečiojo suinteresuoto asmens E. M. (b. l. 6–9).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijama VRK sprendimo dalimi, teigia, kad kandidatas E. M. savo teistumą, įgytą iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, turėjo nurodyti tik tokiu atveju, jei nusikaltimas būtų laikomas sunkiu arba labai sunkiu. Pareiškėjas pažymi, kad LTSR BK nusikaltimų neskirstė pagal sunkumą, be to, veikos vertinimą reikia atlikti pagal šiandien galiojantį BK. Pareiškėjas nurodo, jog panaši veika šiuo metu galėtų būti laikoma administraciniu pažeidimu arba baudžiamuoju nusižengimu (pvz., BK 155 str. 2 d. – įžeidimas), o ne sunkiu nusikaltimu. Pareiškėjo teigimu, kandidatui nebuvo privaloma nurodyti teistumo fakto. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes kandidatas pagal Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktus išaiškinimus anketoje privalėjo nurodyti duomenis apie nuteisimą.

Teisėjų kolegija su pareiškėjo argumentais, kuriais remdamasis jis prašo tenkinti skundo reikalavimą, nesutinka bei pripažįsta pagristais atsakovo atsikirtimus į skundą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 2 dalis apibrėžia asmenis, galinčius būti renkamais savivaldybių tarybų nariais, ir asmenis, galinčius rinkti savivaldybių tarybų narius, pateikia pagrindinius savivaldybių tarybų rinkimų principus. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies nuostatas kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta inter alia visuomenės teise gauti informaciją, pažymėjo, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia savivaldybių tarybų, rinkimų procese. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad Rinkimų įstatymas nedraudžia kandidatuoti asmenims, patekusiems į baudžiamojo įstatymo taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs, ar nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota, tačiau, siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, nustato jiems papildomą sąlygą – įpareigojimą paviešinti tokio pobūdžio informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R403-24/2007, 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R442-14/2011, 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R662-13/2011, 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R442-22/2011, kt.). Taigi, teikdami pareiškinius dokumentus, kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R415-31/2007 yra išaiškinusi, jog Rinkimų įstatyme nustatyta pareiga anketoje deklaruoti buvusį teistumą ir šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės nesietinos su pakartotiniu persekiojimu už padarytą nusikaltimą. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas užtikrina, kad rinkėjai, įgyvendindami savo aktyviąją rinkimų teisę, disponuotų visa reikšminga informacija apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius, kuri gali nulemti jų valią rinkimuose. Tokios informacijos sąmoningas ar nesąmoningas nuslėpimas yra vertintinas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą į savivaldybių tarybų narius suvaržymas, darantis įtaką ar galintis daryti įtaką jo sprendimui, todėl dėl tokio informacijos nepateikimo kylančios teisinės pasekmės – kandidato į savivaldybės tarybos narius registracijos panaikinimas – yra suderinamas su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kandidatas E. M., pildydamas kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, nenurodė tos aplinkybės, jog jis Šiaulių miesto teismo 1983 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta E. M. užpildyta kandidato į savivaldybės tarybos narius anketa, iš kurios matyti, kad kandidatas, atsakydamas į anketos 9 klausimą „Ar turite ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje išdėstytus reikalavimus, jeigu taip, įrašykite čia“, įrašė atsakymą „ne“. Byloje nėra keliamas ginčas dėl to, kad pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą minėta veika buvo priskiriama sunkiems nusikaltimams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog LTSR BK nebuvo nusikaltimų skirstymo pagal sunkumą. Pažymėtina, jog pagal LTSR BK nuostatas nusikaltimai buvo skirstomi į sunkius ir nesunkius, nes 81 straipsnyje buvo įvardyti sunkūs nusikaltimai. Minėto 81 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sunkiais nusikaltimais laikomos šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą pavojų visuomenei, o šio straipsnio 2 dalyje kartu su kitais sunkiais nusikaltimais įvardytas ir piktybinis arba itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, jog piktybinio chuliganizmo pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį priskyrimas sunkiems nusikaltimams išliko iki 1990 m. kovo 11 d. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad LTSR BK nusikaltimų neskirstė pagal sunkumą ir kad kandidato veika, kuri buvo kvalifikuota pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį, nebuvo priskiriama sunkiems nusikaltimams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog LTSR BK neskirstė atskirai nusikaltimų į sunkius ir labai sunkius, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo šioje byloje daryti išvadą, kad kandidatas neprivalėjo anketoje nurodyti apie nuteisimą pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad veikos vertinimą reikia atlikti pagal šiuo metu galiojantį BK. Pažymėtina, jog šie pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Kaip jau buvo minėta, pagal Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalį kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje kandidatas turi nurodyti, jeigu jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Taigi įstatymas nenustato, kad minėtoje anketoje turi būti įvardijami tik tie teistumo faktai, kai asmuo nuteisiamas už nusikaltimą, kuris laikytinas sunkiu ar labai sunkiu pagal dabar galiojantį BK, t. y. nurodomi / nenurodomi teistumo faktai kandidatui pačiam perkvalifikavus padarytą veiką į nuo 2003 m. gegužės 1 d. galiojančiame BK numatytą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad veikų perkvalifikavimą pagal nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 3621 straipsniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnis.

Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo teigimu, nereikia nurodyti kandidatų į savivaldybės tarybos narius anketoje informacijos apie teistumą už veiką, kuri dabar nebelaikoma sunkiu nusikaltimu, išanalizavusi Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostatas, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos įpareigoja kandidatą į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodyti teistumą už skirtingo pobūdžio nusikaltimus, priklausomai nuo laikotarpio, kada asmuo buvo pripažintas kaltu, t. y. minėtos nuostatos apima teisinį reguliavimą, aktualų dviem skirtingiems laikotarpiams. Įpareigojimas, kandidatuojant į savivaldybės tarybos narius, nurodyti informaciją apie teistumą už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (kai asmuo įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu pripažintam kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas) asmeniui kyla tada, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus iki 1990 m. kovo 11 d. Jei asmuo įgijo teistumą po 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) jį pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos), jis tokią informaciją turi nurodyti, nepaisant to, už kokią nusikalstamą veiką buvo įgytas teistumas.

Konstatuotina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pagal dabar galiojantį BK veika, už kurią kandidatas buvo nuteistas, nelaikytina sunkiu nusikaltimu, nepaneigia to fakto, kad pagal iki 1990 m. kovo 11 d. galiojusį LTSR BK ši veika buvo priskiriama prie sunkių nusikaltimų (LTSR BK 81 str. 2 d.). Be to, kaip matyti iš Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostatų, įstatymas įpareigoja, pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje taip pat pažymėti ir tai, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas nurodė, jog informacija apie tai, kad asmenys, siekiantys būti išrinkti savivaldybių tarybų nariais, teismo buvo pripažinti kaltais dėl minėtų nusikalstamų veikų, net ir tais atvejais, kai jos vėliau dekriminalizuotos, taip pat tais atvejais, kai veikos, dėl kurių asmenys užsienio valstybės teismo buvo pripažinti kaltais, pagal Lietuvos Respublikos teisę nėra ir nebuvo laikomos nusikalstamomis arba asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už tokias veikas laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, yra svarbi rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidatų tinkamumo renkamoms pareigoms, nes suteikia galimybę sužinoti apie svarbius jų gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Pažymėtina, kad asmuo, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodydamas informaciją apie tai, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turi galimybę tokią veiką konkrečiai nurodyti ir pateikti pakankamai plačią ir išsamią informaciją apie ją. Taip sudaromos pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, nustačiusi, kad kandidatas E. M., pildydamas kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, nenurodė tos aplinkybės, jog jis Šiaulių miesto teismo 1983 m. vasario 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas) už veiką, kuri buvo priskiriama prie sunkių nusikaltimų (LTSR BK 81 str.), konstatuoja, jog buvo pažeistas Rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytas reikalavimas kandidato anketoje nurodyti, jeigu jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Vadovaujantis Rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, ši aplinkybė sudaro pagrindą Vyriausiajai rinkimų komisijai panaikinti šio asmens įregistravimą kandidatu. Darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai panaikino E. M. įregistravimą politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše, tuo užkirsdamas jam kelią varžytis dėl vietos savivaldybės taryboje.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs tokio pobūdžio bylas, kuriose prieita prie tokių pačių išvadų kaip ir nagrinėjamoje byloje, kad asmenys, kandidatų anketose nenurodę tos aplinkybės, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteisti pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį, pažeidė Rinkimų įstatymo nuostatas ir Vyriausioji rinkimų komisija pagrįstai panaikino jų registravimą kandidatais į savivaldybės tarybos narius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R662-13/2011, 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R442-22/2011). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog šiame sprendime nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bei Konstitucinio Teismo nutarime buvo analizuotos ankstesnės redakcijos Rinkimų įstatymo nuostatos (Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime sprendė dėl 2010 m. birželio 30 d. redakcijos Rinkimų įstatymo nuostatų konstitucingumo), tačiau nagrinėjamai bylai aktuali nuostata, kad kiekvienas kandidatas turi nurodyti kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas, išliko nepakitusi. Nagrinėjamu atveju nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių minėtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės turėtų būti keičiamos, ir šioje byloje neturi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika.

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-50 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimo panaikinimo“ dalis, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato E. M. registravimas kandidatu į Tauragės rajono savivaldybės tarybą, yra pagrįsta ir teisėta, ir todėl atmeta pareiškėjo skundą dėl šios sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. Sp-50 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimo panaikinimo“ dalies, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato E. M. registravimas kandidatu į Tauragės rajono savivaldybės tarybą, panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė