A-1298-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1298-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01335-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. P. (toliau – ir atsakovė) 289,98 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 50 Lt administravimo išlaidų.

Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktus, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovė nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui įsiskolinimą – 289,98 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15–20 punktų nustatyta tvarka.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka. Nurodė, jog nesutinka mokėti vietinės rinkliavos todėl, kad ji turi tik tris žemės sklypus sodų valdose ir tuose sklypuose pastatų nėra. Todėl nelaiko savęs vietinės rinkliavos mokėtoja. Visas atliekas rūšiuoja ir jas priduoda Eko taškuose.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 4, 5 punktais.

Teismas konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėtoju gali būti ne bet koks asmuo, o tik tas, kuris valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė turi tris žemės sklypus (sodų valdose), esančius Alytaus rajono savivaldybėje, adresais: (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Nemunas“), (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Berželis“) ir (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Giluitis“). Duomenų, jog šiuose žemės sklypuose būtų pastatų nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad atsakovė neatitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymių nurodytų Nuostatų 5 punkte, t. y. nevaldo, nenaudoja ir nedisponuoja nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, todėl nėra vietinės rinkliavos mokėtoja. Dėl to pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,98 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos yra nepagrįstas ir netenkintinas. Pareiškėjo prašymas dėl 50 Lt administravimo išlaidų priteisimo netenkintas, nes tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovės 289,98 Lt vietinės rinkliavos ir pareiškėjo patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme – 50 Lt administravimo išlaidų.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – tris žemės sklypus (sodų valdas), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Nemunas“), (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Berželis“), (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Giluitis“), o pagal Nuostatų 5 punktą visi fiziniai ir juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje, yra komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai, todėl turi mokėti vietinę rinkliavą. Teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, 2014 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-225/2014. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. K-219, kuriuo pakeitė 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Nuostatų 5 punktą, kurį išdėstė naujai: „Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat ir laikinais), sodų paskirties sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, kuris nurodytas šio sprendimo priede „Vietinės rinkliavos dydis Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“. Kartu 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-219 pakeistas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtinto priedo 17 punktas ir 21 punktas. Tokiu būdu atsakovė, turėdama nuosavybės teise tris žemės sklypus (sodų valdas) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje ir jais faktiškai naudodamasi, nuo 2010 m. liepos 1 d. atitiko Nuostatų 5 punkto (2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. K-219 redakcija) nuostatas, todėl buvo vietinės rinkliavos mokėtoju. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad ji turi atliekų, tačiau jas rūšiuoja ir jas priduoda Eko taškuose, nors leistinų įrodymų teismui nepateikė.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviai ir visapusiškai ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais, ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir sprendimą naikinti nėra jokio juridinio pagrindo. Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto teisės akto pakeitimas pareiškėjui kreipiantis į teismą nebuvo žinomas ir juo nesivadovavo, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turi tris žemės sklypus, skirtingose sodų bendrijose, tačiau nei vienu iš jų nesinaudoja, nevykdo ūkinės veiklos, negyvena ir nenaudoja kitais tikslais. Nenaudojamo žemės sklypo turėjimas nuosavybėje savaime nedaro šio žemės sklypo atliekų susidarymo vieta. Atliekų susidarymo vieta laikoma įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės veiklos susidaro atliekų, ir atsakovės turimi sodo žemės sklypai neatitinka nurodytai sąvokai. Nurodyto apeliaciniame skunde teisės akto pakeitimas (jei toks iš viso buvo) esmingai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Atsakovė nurodo, kad pateikia teismui įrodančius dokumentus apie priduotų antrinių žaliavų kiekius Eko taškuose, kurias ji surenka (pvz., skardines nuo alaus, stiklo duženas, plastikinę tarą ir kt.) iš savo ir aplinkinių sodo žemės sklypų, iš buto, bei pavasarį surenkant komunalines atliekas apie gyvenamuosius namus mieste, talkų metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nurodė, kad atsakovė pagal Nuostatų 5 punktą nėra vietinės rinkliavos mokėtoja. Tai buvo pagrindinis ir vienintelis Kauno apygardos administracinio teismo argumentas nulėmęs sprendimą ne pareiškėjo naudai. Taigi šioje administracinėje byloje kyla teisės aiškinimo klausimas.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatų 5 punkte buvo numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Minima nuostata suponuoja išvadą, kad į vietinės rinkliavos mokėtojo ratą nepateko asmenys, valdantys, naudojantys ir disponuojantys tik nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu. Teisinis reguliavimas buvo aiškus ir dėl to negali kilti jokių abejonių.

Tačiau Alytaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. K-219, kuriuo pakeitė 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Nuostatų 5 punktą ir jį išdėstė jau taip: „Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat ir laikinais), sodų paskirties sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, kuris nurodytas šio sprendimo priede „Vietinės rinkliavos dydis Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“.

Akivaizdu, kad pagal naujai suformuluotą teisės normą teisėkūros subjektas į vietinės rinkliavos mokėtojų sąrašą įtraukė ir asmenis, valdančius, naudojančius, disponuojančius nekilnojamuoju turtu - sodų paskirties sklypais. Nekilnojamojo turto objektų sąrašas palyginus su buvusiu 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo pagrindu pakito, t. y. buvo išplėstas, įtraukiant didesnį asmenų ratą,vadovaujantis įstatymų leidėjo suteiktais įgalinimais – Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. Alytaus rajono savivaldybės tarybai 2010 m. birželio 3 d. priėmus sprendimą Nr. K-219 nustojo galios 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Nuostatų 5 punktas.

Į pirmosios instancijos teismą buvo kreiptasi dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. jau įsigaliojus Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimui Nr. K-219. Vadinasi, sprendžiant vietinės rinkliavos sumokėjimo, vietinės rinkliavos mokėtojo klausimus turėjo būti vadovaujamasi inter alia pastaruoju teisiniu reguliavimu, kiek kitaip (plačiau) apibrėžiančiu vietinės rinkliavos mokėtoją. Kauno apygardos administracinis teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir dėl netinkamai taikyto teisinio reguliavimo priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti. Visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė, turėdama nuosavybės teise tris žemės sklypus (sodų valdas) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, nuo 2010 m. liepos 1 d. atitiko Nuostatų 5 punktą ir turėjo būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoju bei mokėti savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu.

O Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Pagal minėto įstatymo nuostatas savivaldybės taryba nustato vietinę rinkliavą, tvirtina jos nuostatus, nustato lengvatas bei vietinių rinkliavų grąžinimo atvejus (Rinkliavų įstatymo 12 str.). Rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str.). Vienas iš įstatymo įtvirtintų vietinės rinkliavos objektų yra komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Vietos savivaldos įstatymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą priskiria prie savarankiškų savivaldybių funkcijų, kurią savivaldybė įgyvendina laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 31 p.). Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Dėl vietinės rinkliavos mokėtojo Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs pakankamai išsamiai.

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A556-334/2014, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Toje pačioje nutartyje pažymėta: „<...> Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). <...> vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42)“.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą, klaidingai išaiškino vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką, t. y. neatsižvelgė į pasikeitusius Nuostatus (5 p.), atmesdamas reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, neteisingai išsprendė bylą. Todėl nesant disputo dėl prašomos priteisti sumos skundžiamas sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – reikalavimas tenkintinas (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš R. P. 83, 98 eurus (aštuoniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius