AS-556-591-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-591/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01364-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) per kurjerį 2014 m. kovo 5 d. išsiuntė skundą teismui, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. vasario 3 d. pareiškėjos mokestinio patikrinimo sustabdymą; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją užbaigti D. Ž. mokestinį patikrinimą per objektyviai įmanomai trumpesnį laikotarpį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai skundą su priedais ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 litų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-2239-2012, nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taigi, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. vasario 3 d. sustabdė mokestinį patikrinimą iki atsakymų gavimo.

Šiame sprendime jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis.

Taigi Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimo sustabdyti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Būtent nagrinėdamas tokį ginčą teismas įvertins ir tarpinius (procedūrinius) sprendimus bei jais padarytų pažeidimų įtaką galutinio procedūros sprendimo teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, kuriuo sustabdytas pareiškėjos atžvilgiu vykdomas mokestinį patikrinimas, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją užbaigti jos mokestinį patikrinimą per objektyviai įmanomai trumpesnį laikotarpį taip pat negali būti nagrinėjamas.

Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Kadangi pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, jos skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti ir išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 5 d. skundą dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nurodė teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime, jog mokesčių teisingumo principas yra neatsiejamas nuo Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos mokesčių administratoriaus pareigos, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Mokesčių administratorius savo veikloje privalo vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir minėtais kriterijais (2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-518/2005; taip pat žr. 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1086/2007; 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-1075/2005).

Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais privalo būti atliekamas mokestinis patikrinimas, nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, vertinamas mokesčių mokėtojų sąžiningumas, vykdomos kitos mokesčių administravimo procedūros ar atliekami atskiri mokesčių administravimo veiksmai. Patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis (Mokesčių administravimo įstatymo 119 str. 1 d.).

Tačiau vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, bet mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. LVAT taip pat nurodė, kad teisinėje valstybėje negali susiklostyti tokia situacija, kai mokestinis patikrinimas trunka neribotą laiką be pateisinamų priežasčių mokesčių administratoriui nevykdant tiesiogiai mokesčių įstatymais jam priskirtų funkcijų. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad mokestinis patikrinimas mokesčių administratoriaus buveinėje negali trukti neribotą laiką ir remdamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija šioje byloje mokesčių administratoriui nustatė dviejų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pakartotiniam mokestiniam patikrinimui užbaigti (2010 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1633/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 183-192).

Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, jog priešingai nei teigia teismas skundžiamoje nutartyje, LVAT nurodyto pobūdžio bylos yra nagrinėjamos. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, Inspekcijos veiksmai šiuo atveju suponuoja konkrečių neigiamų pasekmių kilimą pareiškėjai - už visą mokestinio patikrinimo laikotarpį, nustačius mokestinių įstatymų pažeidimų, yra skaičiuojami delspinigiai. Vadinasi, kuo ilgesnis patikrinimas, tuo didesnė potencialiai mokėtinų delspinigių suma. Tokiu būdu nepagrįstas atsakovo atliekamo pareiškėjos mokestinio patikrinimo sustabdymas tiesiogiai sukelia neigiamas materialines pasekmes pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 buvo suformuluota tokia pozicija, kad „Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011)“. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai mokesčių administratoriaus sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai. Nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu, pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus. Tos pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2239/2012.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. vasario 3 d. sprendime sustabdyti mokestinį patikrinimą jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. Taigi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. vasario 3 d. sprendimo sustabdyti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sprendimas, kuriuo sustabdytas pareiškėjos atžvilgiu vykdomas mokestinis patikrinimas, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą užbaigti pareiškėjos mokestinį patikrinimą per objektyviai įmanomai trumpesnį laikotarpį taip pat negali būti nagrinėjamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė