AS-499-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-499-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04381-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. Z. skundą atsakovui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. J. Z. 2014 m. spalio 2 d. (pagal gavimo datą) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) direktorės J. Z. mokslinės veiklos etikos“ ir pripažinti Lietuvos mokslo tarybos skundą nepagrįstu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi (b. l. 11–12) atsisakė priimti E. J. Z. skundą. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 100 litų žyminį mokestį grąžinti E. J. Z..

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nurodė, jog ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies teisės normos numato būtinąsias sąlygas kreipimuisi į teismą – asmens atžvilgiu turi būti priimtas sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu, galinčiu pakeisti besikreipiančiojo teisių ir pareigų apimtį. Pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, t. y. tokių teisės aktų ar veiksmų, kurie sukuria asmenims nepagrįstas pareigas ar riboja teises. Iš prašomo panaikinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatė, kad juo buvo nuspręsta informuoti (duomenys neskelbtini), Švietimo ir mokslo ministeriją bei Lietuvos mokslo tarnybą apie kontrolieriaus priimtą sprendimą, kuriame konstatuota, jog kandidatės J. Z. Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktame Mokslinių darbų sąraše publikacijų aprašų sudarymas prieštarauja (duomenys neskelbtini) Akademinės etikos kodekso 10 punkte įtvirtintam tiesos siekimo principui ir 10.11 papunkčiui. Šiuo sprendimu pareiškėja nebuvo įpareigota atlikti konkrečių veiksmų. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimas, kuriame nurodomi dėstomojoje dalyje išdėstyti teisės aktų pažeidimai, yra informacinio pobūdžio ir konkrečių teisių ar pareigų E. J. Z. nesukelia. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenagrinėtinas teismų, kadangi nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. E. J. Z. skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja E. J. Z. 2015 m. sausio 26 d. (pagal gavimo datą) padavė atskirąjį skundą (b. l. 55–57), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Atskirajame skunde pažymi, kad teismo nutartį gavo tik 2014 m. sausio 17 d., todėl paskutinė skundo pateikimo diena buvo sausio 26 d.

Nurodo, kad teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punktu, skundai dėl Kontrolieriaus sprendimų yra teikiami teismui. Nuostatų 23 punktas neišskiria, kurie sprendimai yra skundžiami, o tai reiškia, kad šis punktas yra imperatyvi teisės norma, kuri suteikia teisę skųsti Kontrolieriaus sprendimus nepaisant jų turinio. Be to, paties Kontrolieriaus sprendime yra nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas būtent ABTĮ numatyta tvarka, t. y. administraciniams teismams.

Iš Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 12 dalių nuostatų sprendžia, jog Kontrolierius turi teisę konstatuoti akademinės etikos pažeidimą, o minėtų aplinkybių ir faktų konstatavimas jau savaime yra pareiškėjos teisėtų interesų pažeidimas, kadangi ji viešai pripažįstama pažeidėja ir vien tai sukelia neigiamus padarinius pareiškėjai (neigiamą kolegų vertinimą ir požiūrį, visuomenės nepasitikėjimą, reputacijos akademinės bendruomenės atžvilgiu suprastėjimą). Tvirtina, jog viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai, kurie pripažįsta pažeidusiu asmenį vieną ar kitą normą, iš esmės daro įtaką asmens teisėms ir pareigoms, jo reputacijai kitų asmenų akyse.

Teigia, kad teismas neatsižvelgė į panašias civilinio pobūdžio bylas dėl garbės ir orumo, teisės į vardą pažeidimų, o taip pat dėl neteisėtų valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų, kai jie priima neteisėtus sprendimus. Minėtose bylose pakenkimas reputacijai yra vertinamasis kriterijus, kuris reiškia ir teisės pažeidimą, neigiamų padarinių sukėlimą.

Remiasi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu konstituciniu teisminės gynybos principu. Teigia, jog ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad galimybė kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka atsiranda pažeidus teisės ar įstatymų saugomus bet kokius interesus. Šiuo atveju teismas nepripažino pareiškėjos akademinės garbės bei galimos neturtinės žalos kaip teisės saugomo intereso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos E. J. Z. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) direktorės J. Z. mokslinės veiklos etikos“ ir pripažinti Lietuvos mokslo tarybos skundą nepagrįstu. Nustatyta, kad gavusi Lietuvos mokslo tarybos 2013 m. gruodžio 18 d. raštą „Dėl galimo mokslinės veiklos etikos pažeidimo“, 2014 m. vasario 17 d. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba pradėjo tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) direktorės doc. Dr. J. Z. galimų etikos ir procedūros pažeidimų. Skundžiame Kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime konstatuota, kad J. Z. Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktame Mokslinių darbų sąraše publikacijų aprašų, kuriuose nustatyti sprendime minėti mokslinių darbų aprašų elementų netikslumai, sudarymas prieštarauja (duomenys neskelbtini) Akademinės etikos kodekso 10 punkte įtvirtintam tiesos siekimo principui ir 10.11 papunkčiui. Nuspręsta informuoti (duomenys neskelbtini) ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie Kontrolieriaus sprendimą bei informuoti Lietuvos mokslo tarybą apie Kontrolieriaus sprendimą.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Remiantis šio straipsnio 12 dalimi, išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; 9) pripažinti skundą nepagrįstu. Nuostatų 23 punkte numatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (pavyzdžiui, 2010 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. A822-1344/2010). Kadangi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies nuostatas Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, sistemiškai aiškinant minėtas ABTĮ normas ir Nuostatų 23 punktą, galima teigti, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui.

Ginčijamas Kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) direktorės J. Z. mokslinės veiklos etikos“, kuriuo mokslo ir studijų institucija ((duomenys neskelbtini)) ir Švietimo ir mokslo ministerija buvo informuoti apie asmenį (pareiškėją E. J. Z.), padariusį akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, priimtas, kaip matyti iš turinio, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 punktu, pats savaime pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku).

Aplinkybė, kad Kontrolieriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) direktorės J. Z. mokslinės veiklos etikos“ nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo šį sprendimą vertinti kitaip: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Atskirojo skundo teiginiai, kad teismas nepripažino pareiškėjos akademinės garbės bei galimos neturtinės žalos kaip teisės saugomo intereso, nėra pagrįsti, kadangi skunde nebuvo reiškiami reikalavimai, susiję su garbės ir orumo gynimu bei neturtinės žalos atlyginimu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos E. J. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė